Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant S. A. ir N. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius toliau – Marijampolės apskrities VTAS) prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų S. A. ir N. R.

Prašymas grindžiamas tuo, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 16.30 val. Marijampolės apskrities VTAS telefonu gavo Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės S. S. pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje K. R. atžvilgiu, t. y. motina S. A. mušė savo nepilnametį sūnų. Pranešime buvo teigiama, kad motina vaiko nekenčia. Marijampolės apskrities VTAS vyriausiosios specialistės J. M. ir K. J. nedelsiant reagavo į pranešimą, nuvyko į nepilnamečio K. R. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose rasta motina S. A. bei jos nepilnamečiai vaikai K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir T. A., gimęs (duomenys neskelbtini). S. A. elgėsi impulsyviai, į užduodamus klausinius atsakinėjo, tačiau kartais pakeldavo balsą. Motina teigė, kad sūnus K. jos neklauso, kad jam diagnozuoti elgesio sutrikimai, buvo išrašyti raminamieji vaistai, kurių vaikas negeria. S. A. teigė, kad 2019 m. liepos 2 d. vakare tarp jos ir sūnaus K. buvo žodinis konfliktas. Karolis supyko ir sudaužė brolio planšetinį kompiuterį. Motina teigė, kad supykusi sudavė savo sūnui ranka per veidą ir ranką, o sūnus ją apspardė. S. A. pasakojo, kad kiti vaikai tuo metu buvo lauke ir konflikto nematė. Moteris teigė, kad su sūnumi konfliktuoja seniai, pasakojo, kad sūnus K. buvoja prismaugęs, kad muša kitus savo brolius ir seserį. S. A. nurodė, kad seniai kreipėsi pagalbos į paslaugų centrą, kad K. R. paimtų iš šeimos, tačiau tokios pagalbos nesulaukė iki šiol. S. A. teigė, kad su K. tėčiu N. R., nebendrauja. Jos teigimu, vyras vaikais nesirūpina, išlaikymo neteikia.

Kalbintas K. R. pasakojo, kad planšetinį kompiuterį sudaužė netyčia. O nuo mamos gynėsi, nes ji pradėjo jį mušti gulintį ant lovos. Mamai gindamasis įspyrė. Jis mažiausio brolio T. ir sesers K. nemuša, o su vyresniais broliais V. ir M. kartais pasimuša, tačiau nestipriai, mušasi ir mokykloje, ir mieste su kitais vaikais, jam tai atrodo normalu, nes taip elgiasi visi jo bendraamžiai. K. R. nesureikšmino mamos smurto prieš jį, nurodė kad jie jau susitaikė, tačiau ant vaiko kūno akivaizdžiai buvo matomos hematomos: ant dešinio peties, dešinio žasto ir dilbio, pilvo apačioje, dešinės šlaunies srityje. K. R. žino, kad mama nenori jo auginti, todėl pats sutiko, kad būtų vežamas pas laikinąją globėją, tačiau teigė, jog matytis su šeima norėtų. Vaikas pasakojo, kad gydytoja jam buvo išrašiusi raminamųjų vaistų, tačiau jis jų negeria, nes jaučiasi mieguistas. Karolis pasakojo, kad mama maždaug prieš savaitę ar dvi supykusi sudaužėjo telefoną, todėl jis išmušė akmenuku langą. Taip pat K. R. pasakojo, jog mama kitų vaikų nemuša. Vaikas minėjo, jog buvo išvežtas į Švėkšnos „Diedmedžio“ ugdymo centrą dėl pykčio priepuolių. Jis bendrauja su tėčiu N. R., kartu žvejoja, iškylauja prie upės. Tačiau tėtis gyvena pas savo motiną, kurios namuose lankosi pašaliai asmenys, ten girtaujama, todėl tėvas neturi sąlygų jo auginti, neturi lėšų, dirba tik nelegaliai.

Marijampolės apskrities VTAS specialistėms J. M. ir K. J. pasikalbėjus su kitais šeimos vaikais, jie teigė, kad mama jų nemuša, kad muša tik K. Marijampolės apskrities VTAS specialistė J. M. informavo telefonu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojus dėl vaiko galimai patirto smurto iš motinos ir paprašė atvykti į namus patikrinti motinos blaivumą. Bekalbant su vaikais, jų motina S. A. paskambino savo seseriai K. K., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), kuri atėjo laikinai prižiūrėti vaikus. Atėjusi į butą, K. K. iškart užsipuolė K., pradėjo jį įžeidinėti, išvadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais ir sudavė berniukui per kairią veido pusę, kur iš karto liko sumušimo žymė. K. jai atsikirto, taip pat ją išplūdo visokiais žodžiais ir norėjo trenkti atgal. Tačiau konfliktą nutraukė Marijampolės apskrities VTAS specialistės, išvesdamos K. ir K. į atskirus kambarius. Atvykus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnams, buvo patikrinti S. A. ir K. K. blaivumai. Abi moterys buvo blaivios. Dėl smurto prieš Karolį moterims buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. K. išėjo į savo namus. Kadangi S. A. smurtą naudojo tik prieš vyriausiąjį sūnų K., mažieji vaikai nenurodė, kad mama prieš juos smurtauja, vaikai liko su motina savo gyvenamojoje vietoje. Nepilnametį K. R., prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, Marijampolės apskrities VTAS specialistės nuvežė į Šakių ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti vaiko patirti sužalojimai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus K. R. interesus, Marijampolės apskrities VTAS vyriausiosios specialistės J. M. ir K. J. priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, kurioje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai. 2019 m. liepos 4 d. surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 12NA-367. Nepilnametis K. R. jo sutikimu laikinai apgyvendintas pas laikinąją globėją I. Š..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laikydamasis VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos paėmė vaiką iš jam nesaugios aplinkos bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką K. R. iš vaiko tėvų pagal įstatymą S. A. ir N. R. išdavimo.

2019 m. liepos 8 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 12GL-1593, kuria nepilnamečiui nustatytas antras grėsmės lygis, patvirtina, kad buvo užfiksuotas vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys, 2019 m. liepos 3 d. gauta informacija, kad S. A. smurtavo prieš savo sūnų K. R.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir pats vaikas – K. R. smurtauja prieš savo šeimos narius. Šakių rajono K. N. V. K. gimnazijos išduota charakteristika patvirtina, kad K. R. be priežasties praleidinėja pamokas, dažnai neatlieka namų darbų, mokykloje praleidžia daug pamokų, nedalyvauja pamokos veikloje, turi savireguliacijos, emocijų ir elgesio valdymo problemų, pedagogų tarybos posėdžio nutarimu paliktas kartoti kurso.

Iš S. A. 2019 m. liepos 3 d. paaiškinimo socialinei darbuotojai matyti, kad S. A. prisipažino sudavusi sūnui per veidą ir nurodė, kad jeigu sūnus toliau tą žemins, konfliktai tik dažnės, nesigaili, kad trenkė, mano, jog sūnus to nusipelnė.

Iš BĮ Šakių socialinių paslaugų centras 2019 m. liepos 5 d. rašto matyti, kad S. A. negali rūpintis savo sūnaus auklėjimu ir ugdymu ir galimai negeba tinkamai vykdyti savo pareigų. Taip pat nurodoma, kad atvejo vadybos pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo, todėl yra rekomenduojama K. R. nustatyti laikinąją globą ir tėvams S. A. ir N. R. laikinai apriboti tėvų valdžią.

2019 m. liepos 4 d. atsisakymas patvirtina, kad N. R. atsisako priimti savo savo sūnų K. R., kadangi neturi tinkamų gyvenimo sąlygų ir pajamų.

Iš Marijampolės apskrities VTAS specialisčių J. M. ir K. J. ir K. J. 2019 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad S. A. sesuo, kuri buvo pakviesta laikinai prižiūrėti vaikus, VTAS specialisčių akivaizdoje išvadino K. R. įžeidžiančiais žodžiais ir sudavė jam per veidą.

2019 m. liepos 3 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad K. R. buvo nustatyti daugybiniai paviršiniai sužalojimai, hematomos kairio skruosto, dešinio peties, dešinio žasto ir dilbio, pilvo apatinės dalies šonų, dešinės šlaunies srityse.

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, taip pat nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas paimti nepilnametį vaiką iš tėvų (Įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis). Įvertinus tai kas nurodyta, daroma išvada, kad dėl nepilnamečiui vaikui kilusio antro grėsmės lygio, t. y., vaiko motina negali tinkamai pasirūpinti savo sūnaus auklėjimu ir ugdymu ir tinkamai nevykdo savo pareigų, smurtauja prieš savo sūnų, vaiko tėvui nusišalinus nuo nepilnamečio sūnaus K. R. auginimo, priežiūros, nepilnametis pagrįstai buvo paimtas iš įstatyminių atstovų, todėl leidimas paimti nepilnametį K. R. iš jo tėvų išduotinas (CK 3.254, 3.254¹straipsniai, Įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290–292, 582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. R., gimusio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.