- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- e2-3110-807/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37957-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui I. G. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. G. 750,00 Eur negrąžintos paskolos, 263,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-02 tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt ir atsakovo I. G. buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir išmokėjo atsakovui 750,00 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovas 2016-03-25 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015-11-02 vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 750,00 Eur skolos už negrąžintą kreditą.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu ir specialiosios dalies 11 punktu, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 152,96 Eur sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 86,47 proc.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 110,28 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyta bendra kredito kainos metinė palūkanų norma (130,40 proc.) bei ieškovo paskaičiuota sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (110,28 Eur) yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti palūkanos, susidariusios laikotarpiu nuo 2016 03 26 iki 2016 11 05, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą 110,28 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas maksimalus 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną netesybų dydis taikytinas visų formų netesyboms. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 % už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 130,40 %, 223 dienų terminui, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintai nuostatai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 67,50 Eur (750,00 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįsta, todėl netenkintina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (970,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 95,78 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, naudai 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos už negrąžintą paskolą, 152,96 Eur (šimtą penkiasdešimt du eurus ir 96 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (970,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.