Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei, Dianai Zadrauskaitei, Rimantei Litvinavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietė, išsilavinimas vidurinis, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M., iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitarusi dėl piniginio atlygio, neteisėtai per Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai Latvijos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent:

iš anksto susitarusi su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu „A.“, dėl piniginio 600 EUR atlygio, 2023 m. gegužės 28 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, K. D. priklausančiu automobiliu "Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Afganistano Respublikos piliečius: L. A., H. A., S. A., ir S. A., bei tęsdama nusikalstamą veiką, juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini) kaimo su tikslu neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, kol 2023 m. gegužės 29 d. 00.50 val. (duomenys neskelbtini) kaime ribose, Kalvarijos pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, likus apie 1 km. iki valstybės sienos, buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji I. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dirba taksi vairuotoja firmoje. Automobilis, kuriuo ji dirba, priklauso fiziniam asmeniui, o jis tą automobilį nuomoja jų firmai. Pati ji dirba pagal BOLT programą. Jai paskambino asmuo, prisistatęs vardu A., klausė, ar yra galimybė nuvežti asmenis į Varšuvą. Ji atsakė teigiamai. Tada jis pasakė, kad reikia nuvežti jo draugus, sutarė, kad už šią kelionę sumokės iš viso 600 eurų. Buvo sutarta, kad tie keleiviai iš karto kaltinamajai sumokės 200 eurų, o nuvykus į Varšuvą juos pasitiks A. ir sumokės likusius 400 eurų. Paklausus apie dokumentus, A. patvirtino, kad reikiamus dokumentus tie asmenys turi. A. jai atsiuntė geolokaciją kur reikia paimti tuos žmones. Tai buvo Rygos rajonas (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji nuvyko į nurodytą vietą prie parduotuvės ir prie jos atėjo vyras, moteris ir du vaikai, moteris dar laukėsi. Matėsi, kad jie nėra europiečiai. Moteris angliškai nekalbėjo, vyras kažkiek kalbėjo. Kaltinamoji neklausė tų asmenų, ar jie turi dokumentus, nes pagal Latvijos Respublikos įstatymus ji neturi teisės tikrinti kitų asmenų dokumentų. Be to, jos darbas kaip taksi vairuotojos yra atlikti užsakymą, t. y. nuvežti asmenis į nurodytą vietą. Įlipus keleiviams, vyras jai sumokėjo 200 eurų ir jie išvažiavo. Buvo sustoję (duomenys neskelbtini), ji ten įsipylė kuro. Bevažiuojant paskambino A., pasakė, kad Varšuvoje sutikti negalės ir pažadėjo likusius pinigus jai pervesti į sąskaitą. Po to jie privažiavo Lietuvos – Lenkijos valstybinę sieną. Pamačiusi, kad prie sienos bus pasų kontrolė, kaltinamoji pasakė, kad bus tikrinami dokumentai. Tada tas vežamas vyras prisipažino, jog paso jis neturi. Po to prie jų priėjo pasienietis, paprašė dokumentų ir juos sulaikė. Vėliau ji skambino A., klausė, kaip čia viskas atsitiko. Šis pasakė, kad, matomai, čia pasieniečiai nori pinigų. Savo kaltės ji nepripažįsta, nes nieko nelegalaus nedarė. Ji nežinojo, kad veža nelegalius asmenis. Taip pat paaiškino, kad Rygos rajone yra du pabėgėlių centrai, t. y. vienas yra uždaras, iš jo išeiti niekas negali. Kitas centras yra atviras, jame gyvenantys asmenys gali judėti laisvai. Iš kokio centro atėjo jos keleiviai, ji nesiaiškino. Užsienio valstybių sienos kirtimo tvarkos ji nežino. Jai yra žinoma tik tai, kad kertant valstybinę sieną būtina turėti asmens pasą. A. jai pasakė, kad tie žmonės turi asmens dokumentus, ji juo patikėjo ir buvo rami, nes, jos nuomone, kiekvienas atsako už save. Jai pačiai nėra jokio skirtumo, ar tas asmuo nelegalas, ar pabėgėlis. Su nelegaliais asmenimis ji nėra susidūrusi ir jais ji nesidomi.

Taip pat paaiškino, kad po viso šio įvykio A. jai į sąskaitą pervedė visus žadėtus 600 eurų, nors vežami asmenys jai jau buvo sumokėję 200 eurų. Jos nuomone, automobilio, kuriuo ji dirba, reali kaina yra apie 8 000 eurų. Pati ji uždirba apie 800 eurų per mėnesį ir dar gauna apie 200 eurų arbatpinigių. Jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu globoja ir pilnai išlaiko mergaitę, kuriai jau yra 18 metų, tačiau ji dar mokosi 12 klasėje.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad dirba VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Buvo sustabdyta kaltinamoji, kuri vairavo taksi automobilį ir vežė Afganistano piliečius. Šie asmenys neturėjo dokumentų ir pateikė tik Latvijos užsieniečių centro išduotus pažymėjimus. Po to tie asmenys buvo pristatyti į užkardą.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog dirba VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, dirba jaunesniojo specialisto pareigose. Jo darbas yra pamainomis. 2023-04-28 pagal iš anksto numatytą grafiką darbą pradėjo 20.00 val. ir dirbo iki 2023-04-29 09.00 val. Dirbo kartu su jaunesniuoju specialistu R. J. ir jaunesniąja specialiste S. K.. Kalvarijos pasienio užkardoje sargybos „Patrulis“, buvo vyresniuoju. 2023-04-29 00.50 val. vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, VSŽ 140, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį taksi Bolt, Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracija latviška, vairavo Latvijos Respublikos pilietė I. M., kaip keleiviai vyko Afganistano pil. L. A., Afganistano pil. H. A., Afganistano pil. S. A. ir Afganistano pil. S. A.. Visi keleiviai Afganistano piliečiai patys pateikė Latvijos Respublikos išduotus pažymėjimus. Asmenų tikslių duomenų t. y. gimimo datų tikrai neprisimena, bet juos tiksliai nurodė savo tarnybiniame pranešime. Latvijos Respublikos pilietė I. M. paaiškino, kad keturis Afganistano piliečius paėmė iš Rygos, kurie paprašė, kad juos nuvežtų į Varšuvą už tai sumokėjo 400 eurų. Po to moteris dar sakė, kažkokią kitą vietą Latvijoje, bet jis jau gerai neprisimena. Paėmus ir pažiūrėjus jos turimą telefoną, pamatė, kad navigacijoje yra koordinatės miesto (duomenys neskelbtini), Latvijoje, kuriame yra pabėgėlių centras, todėl iš karto apie tai informavo Kalvarijos pasienio užkardos pamainos vyresnįjį. Vairuotoja ir keleiviai buvo perduoti atvykusiam atsakingam pareigūnui (t. 1, b. l. 101-104). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos H. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji yra Afganistano Islamo Respublikos pilietė, jos tautybė afganė. Jos gimtoji kalba yra dari, todėl šia kalba pageidauja duoti parodymus dalyvaujant persų kalbos vertėjui. Jai išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jos išverstos į jai suprantamą persų kalba. Ji sutinka duoti parodymus ir nurodo, kad maždaug prieš metus laiko ji su savo vyru L. ir jų sūnumis Sh. ir S. išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jos vyras dirbo vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir pasikeitus valdžiai juos ėmė persekioti naujos valdžios atstovai, jiems tapo nesaugu ten gyventi, todėl nusprendė iškeliauti ir keliauti į Europą. Pirmiausiai jie keturiese automobiliu išvyko į Iraną, paskui skrido į Maskvą, iš Maskvos juos automobiliu nuvežė iki Minsko. Visa tai užtruko labai ilgai, jiems atsibodo gyventi Baltarusijoje, norėjo patekti į Vokietiją. Vyras surado asmenis, kurie pažadėjo juos nuvežti iki Vokietijos. Jie susitarė su kažkokiu asmeniu, ji jo nepažįsta, ir jis juos nuvežė į Latvijos pasienį. Nuvežė jų šeimą, o ten jų jau laukė dar dvi moterys su vaikais ir kažkoks vyras. Tas vyras atrodė kaip arabas, kalbėjo persų kalba, jis juos pervedė per Baltarusijos-Latvijos valstybių sieną. Į Latviją jie pateko maždaug prieš 20 dienų, jie pateko nelegaliai, neturėjo asmens tapatybės dokumentų, kadangi Baltarusijoje juos pametė, be to, neturėjo vizų. Kai tik atvyko į Latviją, juos iš karto sulaikė pareigūnai, jie apgyvendino juos kažkokiame pastate, ten būdami jie paprašė prieglobsčio, todėl jiems buvo išduotos baltos spalvos kortelės - prieglobsčio prašytojų asmens dokumentai. Jie apie savaitę laiko gyveno tame prieglobsčio prašytojų centre, o paskui juos perkėlė į kitą centrą, kuris buvo Rygos mieste. Jiems niekas nesakė, ar prieglobstis Latvijoje jiems bus suteiktas, ar ne, turbūt jų prieglobsčio prašymai dar nėra išnagrinėti. Kai buvo apgyvendinti tame antrame prieglobsčio prašytojų centre, jie galėjo laisvai judėti - tai yra jie galėjo išeiti iš centro, niekas jiems to nedrausdavo. Taip pat gyvendami šiame centre jie turėjo savo mobiliojo ryšio telefonus ir galėjo jais naudotis, niekas iš jų nepaėmė. Latvijoje jie pragyveno apie 20 dienų, kada tiksliai atvyko į šią šalį, ji nežino, tai galėjo būti apie balandžio 10 dieną. Praėjusią savaitę jos vyras L. pasakė, kad jis bendrauja su kažkokiu vyru, kuriam jau pavyko išvažiuoti iš šio centro ir jis gali ir jiems padėti išvažiuoti. Nurodė, kad tai jiems kainuotų apie 500 eurų. Jie nenorėjo likti tame centre, todėl nusprendė bandyti pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir iškeliauti iš čia. 2023 m. balandžio 28 dieną, jau buvo vakaras, jos vyras pasakė, kad gavo pranešimą, jog jau laikas keliauti, jų lauks kažkoks automobilis ir veš į Vokietiją. Jie greitai susirinko daiktus, pasiėmė vaikus ir išėjo iš centro. Iš centro jie išėjo keturiese - ji, jos vyras ir jų du sūnūs. Ji niekam nesakė, kad jie išeina iš centro. Jie nuo centro paėjo pėsčiomis apie 15 minučių ir tada pamatė, kad stotelėje laukia automobilis, vyras sakė, kad šis automobilis laukia jų. Ji pati dėl šios kelionės su niekuo nesitarė, viską tarėsi vyras, todėl ji nežino, iš kur vyras žinojo, kur jiems reikia eiti ir koks automobilis atvyks jų paimti. Ji pati pamatė automobilį, tik tada, kai jie priėjo prie jo - tai buvo baltos spalvos automobilis, nei jo markės, nei valstybinių numerių ji nežino. Matė, kad automobilio šonų buvo kažkokie lipdukai, ant stogo buvo uždėtas taxi ženklas. Kai priėjo prie automobilio, matė, kad prie automobilio yra kažkokia moteris, ji buvo apie 35-40 metų, stambaus kūno sudėjimo, plaukus ji buvo susirišusi ir užsidėjusi akinius. Ji parodė jiems įsidėti savo daiktus į bagažinę, jie taip ir padarė, o paskui iš karto susėdo į automobilį. Vyras atsisėdo priekyje, o ji su vaikais atsisėdo gale. Kai įsėdo, ji paprašė sumokėti, todėl matė, kad vyras jai padavė 200 eurų, ji pati jokių pinigų tai moteriai nemokėjo. Moteris kalbėjo anglų kalba, todėl ji nieko nesuprato, bet ir nelabai girdėjo, kad ta moteris dar kažko klaustų ar šiaip ką kalbėtų. Ji nerodė tai moteriai nei savo, nei vaikų jokių asmens dokumentų, nes ji jų ir neturėjo, jie turėjo tik tas korteles, kurias jiems išdavė centre. Matė, kad priekyje buvo padėtas telefonas, ten buvo kažkokie žemėlapiai, tačiau daugiau ji nieko nematė. Ta moteris jiems nieko neaiškino, tiesiog pradėjo važiuoti. Šiek tiek pavažiavus ta moteris sustojo degalinėje, matė, kad ji buvo išlipusi ir pylė kurą, o ji nuėjo nupirkti maisto vaikams. Nežino, kokiame mieste buvo sustoję degalinėje, net nežino tos degalinės pavadinimo. Toliau jie visą laiką važiavo, ji su vaikais buvo gale, todėl daugiau nelabai matė, kur jie važiuoja, nes beveik visą laiką buvo tamsu. Nepastebėjo, kuriuo momentu jie atvyko iš Latvijos į Lietuvą. Nematė, per kokius miestus jie važiavo. Ji tikėjosi, kad jie važiuoja į Vokietiją, tačiau ši vairuotoja pas juos neklausė, kur jie vyksta, iš kur jie yra, ar kur jų dokumentai. Ji nežino, ar ši moteris suprato, kad jie yra neteisėti migrantai. Ji girdėjo, kad važiuodama ji kalbėjo su kažkuo telefonu, tačiau ji nežino nei su kuo, nei apie ką, jos kalbos ji nemoka. Važiuojant vienu momentu juos sustabdė pareigūnai, matė, kad jie buvo uniformuoti. Jie kažką kalbėjo su ta vairuotoja, o paskui paprašė jų pateikti dokumentus, tačiau jie padavė jiems tas baltas korteles, išduotas Latvijoje, todėl pareigūnai juos sulaikė. Paskui jiems paaiškino, kad jie yra Lietuvoje. Ji žino, kad jie Lietuvoje vyko nelegaliai, nes neturi asmens dokumentų, tačiau jie norėjo kaip nors pasiekti Vokietiją ir kito pasirinkimo neturėjo. Daugiau ji neturi ką paaiškinti apie šį įvykį, nes kaip ir nurodė, dėl šios kelionės viską tarėsi jos vyras L., o ne ji (t. 1, b. l. 37-41).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo L. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis yra Afganistano Islamo Respublikos pilietis, jo tautybė afganas. Jo gimtoji kalba yra persų, todėl šia kalba pageidauja duoti parodymus dalyvaujant vertėjui. Jam išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jos išverstos į jam suprantamą persų kalbą. Nurodo, kad maždaug prieš metus laiko jis su žmona A. ir dviem mažamečiais vaikais išvyko iš Afganistano, pirmiausiai vyko į Iraną, paskui skrido į Rusiją, ten gyveno apie tris mėnesius, paskui juos nuvežė iki Baltarusijos. Ten gyveno maždaug iki 2023 m. balandžio mėnesio vidurio, tikslios datos neprisimena. Kai gyveno Baltarusijoje, atvyko kažkoks atsiųstas asmuo, jis jo nepažįsta, jis nuvežė juos iki Latvijos pasienio. Prie sienos buvo atvežta jų šeima ir buvo dar dvi moterys su vaikais. Prie sienos jų laukė dar kažkoks vyras, mano, kad jis arabas, jo vardas A., su jais jis kalbėjo persų kalba. Jis bendravo su šiuo asmeniu telefonu, sakė, kad jis nori patekti į Europą, jis sakė gali jam padėti. Jie (ši grupelė žmonių) gyveno pasienyje su Latvija apie tris dienas. Jie gyveno miškuose, vaikščiojo. T. A. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, jis sakė, kur jiems reikia eiti, kada, ko turi laukti. Daugiausiai jie ėjo per vandenį, paskui ėjo per kažkokius vartus, tada tęsė kelionę miškais dar kelias valandas, kol juos sulaikė pareigūnai. Tik iš pareigūnų jie suprato, kad jau yra Latvijoje. Pareigūnai juos nuvežė į kažkokias uždaras patalpas, tai galėjo būti 2023 m. balandžio 18-19 dieną, toje vietoje jie praleido apie savaitę laiko. Būdamas ten, jis paprašė suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje sau, jo žmonai ir dviem jo vaikams – S. ir Sh. Jokio sprendimo, ar jiems bus suteiktas prieglobstis, ar ne, jie dar nežino, tačiau maždaug po savaitės laiko jie buvome perkelti į prieglobsčio prašytojų centrą Rygos mieste. Jie turėjo prieglobsčio prašytojų korteles, galėjo laisvai išeiti iš centro, o paskui galėjo sugrįžti. Kai gyveno šiame centre, jie turėjo savo mobiliojo ryšio telefonus. Jis turėjo savo telefoną Redmi, būdamas centre jis naudojosi juo. Gyvenant šiame centre, jie susipažino su viena iš Sirijos, jie bendravo su tais asmenimis, o po kelių dienų sužinojo, kad jie išvyko iš centro. Jis parašė tam vyrui, jo vardas B. S., paklausė, kur jie yra, kur jie išvyko. Tas vyras paaiškino, kad jie išvyko į Vokietiją. Jis paklausė, kaip jie išvyko iš Latvijos, kadangi ir jie nori iš čia išvykti. B. jam pasakė, kad išvykti iš Latvijos visai nesunku ir tai kainuoja tik apie 400 JAV dolerių šeimai. Jis paprašė, kad jis pagelbėtų ir jo šeimai išvykti, jis sutiko, sakė, kad praneš jam, kada ir kur reikia laukti, o jis pats jau viską suderins dėl kelionės. 2023 m. balandžio 28 dieną po pietų B. jam parašė žinutė per Whats App programą, jis pasakė, kad šiandien atvyks automobilis, kur juos paims ir nuveš iki Vokietijos. Jis pasakė, kad 20.00 valandą jie turi laukti nurodytoje vietoje ir atsiuntė jam lokaciją, kur tiksliai jie turi laukti. Iš centro jis su žmona ir vaikais išėjo apie 19.30 val. Niekam nesakė, kad jie išeina. Vieta, kur jiems reikėjo laukti, buvo netoli nuo jų centro, kuriame jie gyveno, nes į ten jie pėsčiomis nuėjo per 10-15 minučių. Kai nuėjo į sutartą vietą, jie matė, kad tai yra autobusų stotelė, o šalia buvo kažkoks prekybos centras, jo pavadinimo jis nežino. Kai jie atėjo į stotelę, jis matė, kad stotelėje jau laukia automobilis. B. jam buvo pasakęs, kad jų paimti atvyks baltas automobilis, o vairuotoja bus moteris, daugiau nieko nenurodė, neatsiuntė nei automobilio nuotraukos, nei kitų duomenų. Kai jis pamatė, kad stotelėje laukia baltas automobilis, jis iš karto suprato, kad šis automobilis laukia jų. Pastebėjo, kad šis automobilis pažymėtas Taxi skiriamaisiais ženklais, ant šonų buvo lipdukai su įspėjimais, automobilis buvo su Latvijos valstybinio numerio ženklais, tačiau jis jų neprisimena. Kai jie ėjo link to automobilio, jis matė, kad iš automobilio išlipo moteris, ji ten kažką darė, o jie patys priėjo prie automobilio, moteris jau buvo atidariusi bagažinę, liepė ten pasidėti savo daiktus, todėl jie taip ir padarė, o paskui atsisėdo į automobilį. Jis atsisėdo priekyje šalia vairuotojos, o jo žmona su vaikais atsisėdo ant galinės sėdynės. Ta moteris vairuotoja galėtų būti apie 35 metų, ji buvo stambi, užsidėjusi akinius. Kai jie atsisėdo į automobilį, ta moteris iš karto angliškai pasakė, kad turi jai sumokėti 200 eurų. Jis iš karto padavė jai 200 eurų grynais ir daugiau ta moteris nieko su jais nekalbėjo. Ji neklausė, iš kur jie vyksta, ar jie turi asmens dokumentus, koks jų kelionės tikslas. Jie nesakė, kur juos reikia vežti, ji tai jau turbūt žinojo iš anksčiau. Ji tiesiog pradėjo važiuoti, su jais kelionės metu nebendravo. Važiuodama moteris naudojosi navigacija savo mobiliojo ryšio telefone, tačiau, koks kelionės tikslas buvo įvestas, jis nematė. Matė, kad važiuodama ji turėjo du telefonus, viename buvo įjungta navigacija, o kitu ji vis su kažkuo kalbėjo. Jis girdėjo, kad ji kalbėjo rusų kalbą, tačiau jis rusų kalbos nemoka, todėl nesuprato, apie ką ji kalbėjo. Važiuojant jie šiek tiek kalbėjo su žmona persų kalba, todėl mano, kad iš kalbos vairuotoja galėjo suprasti, kad jie nėra europiečiai. Jis nepastebėjo, kad važiuojant būtų įjungtas taksometras, ar kažkoks kitas prietaisas, kuris skaičiuotų atstumą ir pinigus, kiek reikia mokėti. Važiuojant jie buvo sustoję degalinėje, tai buvo dar Latvijoje, degalinės pavadinimo jis nežino. Jo žmona buvo išlipusi, ji ėjo į degalinę kažką pirkti, o vairuotoja pylė kurą. Už kurą susimokėjo pati vairuotoja, jiems mokėti nereikėjo. Kai bendravo su B., jie susitarė, kad dalį pinigų paduos šiai vairuotojai kelionės pradžioje, o likusius 300 eurų turės paduoti tai pačiai vairuotojai, kai jau bus Vokietijoje. Jie važiavo, aplinkui buvo tamsu, todėl jis nelabai suprato, kur jie yra. Vienu metu jie pamatė, kad priekyje yra automobilis su švyturėliais, vairuotoja sustojo, tada priėjo pareigūnai, jie pirmiausiai patikrino vairuotojos dokumentus, ten viskas buvo gerai, tada jie paprašė parodyti jų dokumentus. Jie pateikė prieglobsčio prašytojų asmens dokumentus, kuriuos jiems išdavė Latvijoje. Savo paso jis neturi, jį pametė kažkur Baltarusijoje. Jis žino, kad su šeima vyko nelegaliai, tačiau jie turėjo taip elgtis, kad pasiektų Vokietiją ir geresnį gyvenimą (t. 1, b. l. 52-56).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo K. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis yra Latvijos Respublikos pilietis, gimė ir užaugo Latvijoje. Pilnai kalba ir supranta rusų kalbą, sutinka ja duoti parodymus dalyvaujant rusų kalbos vertėjui. Nori pasakyti, kad jam priklauso automobilis "Škoda Octavia", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji jam priklauso kaip fiziniam asmeniui. Yra pateikęs prašymą šį automobilį jam grąžinti, kadangi žino, kad jis yra sulaikytas Lietuvoje pasienio pareigūnų. Su prašymu yra pateikęs ir automobilio registracijos liudijimą, kur yra parašyta, kad yra jo savininkas. Jį įsigijo maždaug prieš dvejus metus sausio mėnesį. Sekantį mėnesį, tai yra vasarį, jis jį išnuomojo įmonei, kuri verčiasi pavežėjų paslaugomis, prieš maždaug 8 mėnesius jis pernuomojo automobilį įmonei pavadinimu "(duomenys neskelbtini)", kuri verčiasi taip pat "Taxi", tai yra pavežėjų paslaugomis. Automobilį būtent nuomai ir įsigijo. Pagal sutartį įmonė jam moka 65 eurus už dieną. Automobilyje yra įrengtas skaitliukas, jį jis pilnai paruošė, kad įmonės galėtų teikti pavežėjo paslaugą. Įmonė, kuriai išnuomojo automobilį, yra Latvijos įmonė, tačiau negali pasakyti, ar jie veža tik Latvijos Respublikos teritorijoje, ar ir į kitas šalis. Kokie minėtos įmonės vairuotojai naudojosi jo išnuomotų automobiliu, jis asmeniškai labai nesidomėjo, tačiau paskutiniu metu žino, kad juo naudojosi jų darbuotoja I. M.. Šią moterį pažįsta nuo senų laikų, nėra draugai, bet susitikę pasisveikina. 2023-04-29 įmonės "(duomenys neskelbtini)" savininkas jį informavo, kad jo automobilis yra sulaikytas Lietuvoje, kadangi I. M. juo gabeno nelegalius migrantus. Daugiau jis nieko apie šį įvykį nežino. Įmonės savininkas jam davė kontaktinį numerį, kuriuo turėtų susisiekti su pareigūnais Lietuvoje dėl automobilio grąžinimo. Jis pats asmeniškai tikrai nežinojo, kad I. M. veš nelegalius migrantus. Automobilį išnuomojo įmonei, kuri teikė pavežėjų paslaugas. Per dvejus metus, kai nuomojo įmonėm savo automobilį, tokių panašių atvejų niekada nėra buvę. Automobilyje nėra įrengtos GPS įrangos. Savo automobilį su visa jame įrengta įranga vertina apie 8500 - 9000 eurų. Prašo jį jam grąžinti, nes jis jį nuomodamas gauna dalį savo pajamų, bei yra jo savininkas (t. 1, b. l. 73-76). I

Iš 2023-04-29 Tarnybinio pranešimo dėl neteisėto žmonių gabenimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2023-04-29 Kalvarijos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas E. J., tarnybiniu pranešimu informavo, kad 00.50 val. vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, VSŽ 140, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį taksi Bolt, Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LV reg.)., kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietė I. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip keleiviai vyko Afganistano pil. L. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Afganistano pil. H. A. (moteris) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Afganistano pil. S. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Afganistano pil. Sh. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m. , kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Latvijos Respublikos pilietė I. M. paaiškino, kad keturis Afganistano piliečius paėmė iš Rygos, kurie paprašė, kad juos nuvežtų į Varšuvą, už tai sumokėjo 400 eurų (t. 1, b. l. 1-4 ).

Iš 2023-04-29 VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog nuo 2023-04-28 20.00 val. iki 2023-04-29 09.00 val. kartu su jaunesn. spec. R. J. ir jaunesn. spec. S. K. vykdė tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje sargybos „Patrulis“ vyresniuoju. 00.50 val. vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje Kaunas — Marijampolė — Suvalkai, VSŽ 140, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį taksi Bolt, Š. O. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LV reg.)., kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietė I. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip keleiviai vyko Afganistano pil. L. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Afganistano pil. H. A. (moteris) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Afganistano pil. S. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Afganistano pil. Sh. A. (vyras) gim. (duomenys neskelbtini) m. , kuris pateikė Latvijos Respublikos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Latvijos Respublikos pilietė I. M. paaiškino, kad keturis Afganistano piliečius paėmė iš Rygos, kurie paprašė, kad juos nuvežtų į Varšuvą, už tai sumokėjo 400 eurų Apie tai informuotas Kalvarijos pasienio užkardos pamainos vyresnysis (t. 1, b. l. 10-11 ).

Iš 2023-05-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas iš L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., paimtas mobiliojo ryšio telefonas „realme C11 2021“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės. Telefono korpusas pilkos spalvos, subraižytas. Ekranas subraižytas. Data ir laikas nustatyta. Atrakinta panaudojus kodą „(duomenys neskelbtini) “. Programoje „WhatsApp“ „l. a.“ Nr. +(duomenys neskelbtini) bendrauja su Nr. +(duomenys neskelbtini) : pokalbis vyksta, kad jų atvažiuos paimti mergina, su baltos spalvos „Škoda“ markės automobiliu ir jai reikės sumokėti 200 dolerių (t. 1, b. l. 118-126).

Iš 2023-05-09 Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. 38-S-5535 matyti, kad Afganistano piliečiai L. A. ir H. A. įskaitant S. A. ir S. A., yra kreipęsi dėl prieglobsčio suteikimo Latvijoje ir gyvena prieglobsčio prašytojų centre (duomenys neskelbtini) Latvija ( t. 1, b. l. 107-108 ).

Iš 2023-05-03 Priėmimo - perdavimo akto matyti, kad juo pasirašytinai Latvijos Respublikai perduoti: Afganistano piliečiai L. A., H. A., S. A. ir S. A. (t. 1, b. l. 109).

Iš 2023-05-08 Emprekis pažymos matyti, kad 2023 m. gegužės mėnesiui automobilio "Škoda Octavia Combi, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 12 290 EUR ( t. 1, b. l. 91 ).

.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji I. M. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji I. M. pasiūlius nenustatytam asmeniui „A.“ už piniginį 600 eurų užmokestį gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bei Lietuvos Respublikos teritorija gabeno su tikslu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Afganistano Respublikos piliečius: L. A., H. A., S. A., ir S. A.. Kaltinamoji I. M. paties užsieniečių gabenimo už piniginį atlygį fakto neginčija. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ji paaiškino, kad su ja telefonu susisiekė asmuo, vardu „A.“ ir paprašė jo draugus nuvežti į Varšuvą. Buvo sutarta, kad už kelionę sumokės 600 eurų. Į telefoną jai buvo atsiųsta geolokacja, iš kur reikia paimti tuos asmenis. Tada kaltinamoji nuvyko į (duomenys neskelbtini) , kuriame yra įsikūrę užsieniečių registracijos centrai. Ten prie parduotuvės į jos automobilį įsėdo tamsaus gymio vyras, moteris ir du vaikai. Jie iš pradžių, kaip ir buvo tartasi, jai sumokėjo 200 eurų. Po to jie važiavo per Latviją į Lietuvą, po to iš Lietuvos turėjo vykti į Lenkiją, tačiau prie valstybinės sienos buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Nurodytą faktą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo gabenami neteisėtai valstybės sieną perėję ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintys užsieniečiai, teismo posėdžio metu patvirtina liudytojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno E. J. parodymai apie užsieniečių sulaikymo aplinkybes. Taip pat užsieniečių sulaikymo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai L. A. ir H. A.. Taigi, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nežiūrint to, kaltinamoji I. M. nesutinka su tuo, kad ji elgėsi neteisėtai. Jos aiškinimu, ji dirba taksi vairuotoja pagal BOLT programą. Iš asmens, vardu „A.“ gavo telefoninį užsakymą nuvežti asmenis į Varšuvą, buvo suderėta pinigų suma už šį darbą – 600 eurų. Į jos automobilį įsėdus tamsaus gymio užsieniečiams ji suprato, kad jie nėra europiečiai, tačiau ji nesuprato ir nežinojo, kad jiems uždrausta išvykti iš Latvijos Respublikos. Jų dokumentų ji netikrino, nes tokios teisės jai nesuteikia Latvijos Respublikos įstatymai. Užsienio valstybių sienos kirtimo tvarkos ji nežino. Jai yra žinoma tik tai, kad kertant valstybinę sieną būtina turėti asmens pasą. „A.“ jai pasakė, kad tie žmonės turi asmens dokumentus, ji juo patikėjo ir buvo rami, nes, jos nuomone, kiekvienas atsako už save. Jai pačiai nėra jokio skirtumo, ar tas asmuo nelegalas, ar pabėgėlis. Su nelegaliais asmenimis ji nėra susidūrusi ir jais nesidomi. Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją bei siekį pateisinti atliktus neteisėtus veiksmus.

Tai, kad kaltinamoji I. M. sutarusi su nenustatytu asmeniu „A.“ už pažadėtą 600 eurų piniginį atlygį, suprasdama savo veiksmų neteisėtą pobūdį neteisėtai gabeno per Latvijos – Lietuvos Respublikų valstybinę sieną Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – jau minėtus Afganistano Respublikos piliečius, neteisėtai gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija ir neteisėtai ketino pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas, iš kurio matyti, kad šie Afganistano Respublikos piliečiai yra kreipęsi dėl prieglobsčio suteikimo Latvijoje ir gyvena prieglobsčio prašytojų centre (duomenys neskelbtini) Latvija. Šie duomenys patvirtina tai, kad nurodyti asmenys neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir bet koks jų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną bei kirtus šią sieną jų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorija yra laikomas neteisėtu.

Dėl kaltinamosios I. M. kaltės galima spręsti ir iš jos bei nenustatyto asmens, pasiūliusio vežti užsieniečius, įvardinto „A.“ vardu, byloje nustatytų užsakymo, jų bendravimo aplinkybių, gabentų užsieniečių paėmimo vietos. Kaltinamoji nurodo, kad oficialiai dirba „Bolt“ pavežėja, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pasiūlymą vežti už atlygį užsieniečius ji gavo ne iš pačių vežtų asmenų, tačiau nenustatytam asmeniui „A.“ tiesiogiai susisiekus su ja telefonu ir palenkus ją už piniginį atlygį įvykdyti šį nusikaltimą. Be to, kaltinamoji pati pripažino, kad (duomenys neskelbtini) rajone yra du užsieniečių registracijos centrai. Jos teigimu, vienas centras yra uždaras, iš jo išeiti niekas negali. Kitas centras yra atviras, jo gyventojai juda laisvai. Jos aiškinimu, ji tuos užsieniečius paėmė prie parduotuvės, netoli tų centrų. Įsėdus šiems asmenims į automobilį ji pamatė, kad tai yra tamsaus gymio asmenys, ir jie tikrai ne europiečiai. Pati pripažino, kad važiuojant į užsienį ir kertant valstybės sieną būtina su savimi turėti asmens dokumentą. Šiuo konkrečiu atveju buvo sutarta, kad ji užsieniečius nuveš į Varšuvą, todėl visai netikėtina, kad ji būtų nesiaiškinusi, ar šie asmenys turi asmens dokumentus, ar jie gali vykti iš Latvijos į užsienį. Be to, iš šiuo metu viešoje erdvėje nuolat skleidžiamos ir visiems laisvai prieinamos informacijos yra žinoma, kad nelegalūs migrantai nuolat bando kirsti Latvijos Respublikos sieną ir patekti į Latvijos Respubliką. Nėra jokio pagrindo tikėti, kad kaltinamajai apie tai nėra žinoma. Tokiu būdu ji, paimdama tamsaus gymio asmenis prie (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro, neabejotinai suprato, kad jie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Nežiūrint to, ji juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija su tikslu neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Kaltinamoji I. M. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad tokiais savo veiksmais vykdo nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti, nes tokiu būdu ketino užsidirbti pinigų. O tai, kad ji neteisėtai gabeno užsieniečius siekdama gauti materialinės naudos – 600 Eur piniginį atlygį, įrodo jos savanaudiškas paskatas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamosios I. M. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos K. T. 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji I. M. Lietuvos Respublikoje neteista ( t. 2, b. l. 8-9 ), administracine tvarka nebuvo bausta ( t. 2, b. l. 10 ), vidurinio išsilavinimo, dirbanti, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, Psichiatrinių ligų gydymo ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta ( t. 2, b. l. 25 ). Ji yra netekėjusi, tačiau šiuo metu globoja ir pilnai išlaiko mergaitę, kuriai šiuo metu yra aštuoniolika metų ir ji dar mokosi dvyliktoje klasėje.

Teismas neturi jokių duomenų, kad po šio nusiklatimo padarymo kaltinamoji būtų dar padariusi kokius tai nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Kaltinamoji I. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, taip susiklosčius aplinkybėms, tai yra gavus pasiūlymą užsidirbti pinigų pervežant užsieniečius iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją. Šis jos nusikaltimas buvo užkardytas Lietuvos Respublikoje, juo niekam kažkokių sunkų pasekmių nesukėlė, todėl šios aplikybės taip pat yra svarbios parenkant kaltinamajai teisingą bausmės rūšį.

Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnis ). Svarbu pažymėti, kad BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Aukščiau aptartos tiek kaltinamąją, tiek jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik skiriant jai laisvės atėmimo bausmę, dėl to sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės I. M. paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jai švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista, nebausta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajai skirtina švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė – bauda, savo dydžiu artima sankcijoje už sunkų nusikaltimą numatytam minimaliam baudos dydžiui. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis, teismo nuomone, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti ją laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nusikalstama veika, už kurią teisiama I. M., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl spręstinas turto konfiskavimo klausimas.

Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-5/2007). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (nutartis kasacinėje byloje 2K-50/2007).

Šiuo konkrečiu atveju minėtas lengvasis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes jį kaltinamoji naudojo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui Lietuvos Respublikos teritorija ir į Lenkiją, o tai padaryti, t. y. gabenti keturis asmenis be transporto priemonės būtų buvę sudėtinga. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltinamosios tikslas negalėtų būti realizuotas.

Kaip matyti iš pagarsintų liudytojo K. D. parodymų, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam kaip fiziniam asmeniui. Jis šį automobilį išnuomojo įmonei „SIA C. C.“, kuri verčiasi taip pat „Taxi“, tai yra pavežėjų paslaugomis ir šiuo automobiliu paskutiniu metu dirbo kaltinamoji I. M. Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis buvo grąžintas savininkui, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis žinojo apie automobilio naudojimą nusikalstamai veikai daryti ( t. 1, b. l. 92-95 ). Kadangi automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamosios turi būti išieškota konfiskuotino turto – minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ( BK 72 straipsnio 5 dalis ).

Kaip matyti iš byloje esančios „(duomenys neskelbtini) “ pažymos, tokio automobilio vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 12 290 Eur ( t. 1, b. l. 91 ). Tokiu būdu ši automobilio vertė turi būti konfiskuotina iš kaltinamosios, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jai skirtina bausmė – piniginė bauda, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi, globoja ir viena pilnai išlaiko kitą asmenį, atsižvelgiant į proporcingumo principą, jai konfiskuotinos piniginės automobilio vertės suma mažintina iki 6 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio automobilio vertės konfiskavimas yra pagrįstas, teisingas bei proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamosios asmenybei.

Be to, 2023-05-19 nutarimu prokuroras pritaikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą 200 Eur, paimtų iš kaltinamosios ( t. 1, b. l. 152-154 ). Kaip pripažino pati kaltinamoji, ji tuos pinigus gavo kaip užmokestį iš savo vežtų keleivių. Iš to seka, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, jie yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl jie konfiskuotini ( BK 72 straipsnio 2 dalis ).

Be to, teismo posėdyje kaltinamoji pati pripažino, kad po šio įvykio asmuo vardu „A.“ jai į asmeninę sąskaitą pervedė 600 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji su šiuo asmeniu buvo sutarę, kad ji už jo nurodytų piliečių nuvežimą į Varšuvą gaus 600 Eur. Iš to seka, kad šie pinigai taip pat gauti iš nusikalstamos veikos, jie yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl jie taip pat konfiskuotini ( BK 72 straipsnio 2 dalis ).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nukentėjusiųjų byloje nėra.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. spalio 26 d. pažymą Nr. APD-2023-15198 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad kaltinamajai I. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 933,81 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamoji I. M. yra Latvijos Respublikos pilietė, gynėjas jai buvo paskirtas, kadangi asmuo nemoka lietuvių kalbos. Kadangi užsienietė nemoka valstybinės kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Kaip jau minėta, kaltinamoji kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi. Be to, ji šiuo metu globoja ir pilnai išlaiko kitą asmenį. Jai kaip pagrindinė bausmė yra skiriama piniginė bauda, taip pat priteistinos ir kitos piniginės išmokos.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš I. M. dėl gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jai 200 MGL dydžio ( 10 000 Eur ) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos baudos dydį įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2023-04-29 00.50 val. iki 2023-04-29 17.17 val. ( vieną parą ), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę baudą 198 MGL, t. y. 9 900 Eur ( devynių tūkstančių devynių šimtų eurų ) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti nuteistąją I. M. per teismo nustatytą terminą, t. y. 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą (9 9000,00 (devynis tūkstančius devynis šimtus) eurų) sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. M. g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš nuteistosios I. M. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 000 Eur ( šešis tūkstančius eurų ).

2023-05-19 prokuroro Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2023-04-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš I. M. paimtiems pinigams – 200 eurų, šiuo metu saugomiems VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdyboje, panaikinti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Išieškoti iš nuteistosios I. M. jai nenustatyto asmens „A.“ pervestus 600 Eur (šešis šimtus eurų) ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi juos konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistosios I. M. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

mobiliojo ryšio telefoną „POCO X3 NFC“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „bite“, kortelės numeris (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 Pro“, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele „lmt“, kortelės numeris (duomenys neskelbtini) , saugomus VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Varėnos logistikos skyriuje grąžinti nuteistajai I. M..

Du vokus, atsiųstus kartu su byla ir prisegtus 2 tomo viršelyje, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai I. M. per šį terminą nuo jo nuorašo suprantama kalba gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.