Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.1962-11-05, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-05-14 Marijampolės apylinkės teismo pagal LR BK 219 str. 1 d. - 30 MGL-3900 Lt bauda (bauda sumokėta 2010-09-20), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 219 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2014-01-19, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu(duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1991-05-21 Nr. I-1336 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2535) 10 straipsnio „Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas“ 2 d. reikalavimais, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Marijampolės skyriui pateikė 2012-06-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.05,S/2012-085, 2012-06-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.05,S/2012-086, 2012-07-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.06,S/2012-095, 2012-08-09 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.07,S/2012-104, 2012-09-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.08,S/2012-113, 2012-10-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.09,S/2012-124, 2012-11-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.10,S/2012-132, 2012-12-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.11,S/2012-141, 2013-01-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.12,S/2013-004, 2013-02-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.01,S/2013-022, 2013-03-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.02,S/2013-026, 2013-04-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.03,S/2013-031, 2013-05-03 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.04,S/2013-042, 2013-06-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.05,S/2013-053, 2013-07-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.06,S/2013-059, 2013-08-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.07,S/2013-062, 2013-09-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.08,S/2013-065, 2013-10-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.09,S/2013-070, 2013-11-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.10,S/2013-078, 2013-12-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.11,S/2013-083 su apdraustiesiems asmenims apskaičiuotomis sumomis ir socialinio draudimo įmokomis, pažeisdamas to paties įstatymo 9 straipsnio „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, kur nustatyta, kad: 1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą; 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-11-30, todėl Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetui susidarė Valstybinio socialinio draudimo įmokų 23042,78 Eur (79562,10 Lt) skola. 2014-01-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 2014-01-09 įteikus jam tos pačios dienos priminimą sumokėti apskaičiuotas įmokas Nr. (7.3) PRIM-1 apie tai, kad jis privalo per 10 dienų - iki 2014-01-19 - sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas, įmokų nesumokėjo, nors UAB „Lavirda“ 2547,37 Eur (8795,57 Lt) suma 2014-01-19 galėjo padengti kreditorinį įsiskolinimą VSDFV Marijampolės skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

2015-04-16 specialiuoju liudytoju LR BPK 80 str. 1p. ir 82 str. 3 d. pagrindais apklaustas V. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įkurta 1991 metais. 15 metų įmonė dirbo mėsos perdirbimo srityje, šiuo metu liko tik mažmeninė prekyba. Įmonė turi parduotuvę (duomenys neskelbtini), ten prekiaujama maisto prekėmis, gėrimais ir smulkiomis buities reikmenų prekėmis. Įmonės apyvarta yra labai nedidelė. Jis nuo pat įmonės įkūrimo yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Anksčiau, tame pačiame pastate, kur šiuo metu yra parduotuvė, buvo įkurtas mėsos perdirbimo cechas, tačiau jo veikla nutrūko 2011 metais, nes labai sugriežtėjo veterinariniai reikalavimai, kuriuos buvo sudėtinga įvykdyti. Cecho įrengimai buvo pirkti jau naudoti, todėl jų reali vertė yra labai nedidelė. Dalis įrengimų buvo parduota anksčiau, dalis dar yra likusi. Šiuo metu likusi mėsmalė, dešrų kimštuvas, faršo maišyklė, vakuuminis masažuoklis. Šiuos įrengimus norime parduoti, apie tai talpiname skelbimus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, tačiau realių pirkėjų iki šiol neatsirado. Įrengimais domisi, skambina, teiraujasi, tačiau kol kas jų dar nepardavė. Nuo 2005 metų vidurio iki 2013 metų gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo verslą Vokietijoje. Jie atlikdavo paslaugą Vokietijos paukščių mėsos perdirbimo fabrikui Vokietijoje Stolle.Gmbh. Jie siuntė savo darbuotojus dirbti į šį fabriką, aprūpindavo juos gyvenamuoju plotu, veždavo į darbo vietą ir atgal. Tuo metu kiekvienam darbuotojui buvo gaunami sertifikatai E101, galiojantys metus laiko. Po to, kai Lietuva su Vokietija pasirašė laisvos darbo judėjimo sutartį, Vokiečiai pradėjo reikalauti, kad įmonė būtu registruota Vokietijoje ir turėtu PVM mokėtojo numerį. Tada Vokietijoje buvo įkurta įmonė (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai ir jie atliko tokias pačias paslaugas Vokietijos fabrikui, kaip ir anksčiau. Kiekvienos savaitės pirmadienį, jau gaudavo duomenis apie Lavirda.Gmbh darbuotojų atliktus darbus už praeitą savaitę ir (duomenys neskelbtini) vardu išrašydavo sąskaitas fabrikui, apmokėjimui. Visi mokesčiai ir darbuotojų atlyginimai buvo mokami Vokietijoje. Ne kartą buvo nuvažiavęs į Marijampolės apskrities VMI išsiaiškinti, kaip tokiu atveju reikėtų apskaityti, deklaruoti (duomenys neskelbtini) pajamas, tačiau niekas negalėjo paaiškinti kaip daryti. Be to, yra kreipęsis paaiškinimo ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau ir ten atsakymo negavo. Nors (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma atskirai nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “, apskaitą tvarkydavo Vokietijos audito kompanija. Dalis Vokietijoje gautų pajamų, kurios likdavo sumokėjus mokesčius, atlyginimus ir padengus kitas veiklos sąnaudas Vokietijoje, buvo grąžinama į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Finansinės atskaitomybės dokumentuose tai buvo rodoma, kaip pajamos gautos iš kitos veiklos. Veikla Vokietijoje prasidėjo nuo to, kad jis susipažino su fabriko Vokietijoje savininkais, kurie laikė žirgus. Marijampolėje buvo žirgynas, kurį 2003 metais dalis verslininkų, tame tarpe ir jis, išgelbėjo nuo bankroto nupirkdami žirgus, administracinį pastatą. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis nupirko vieną žirgą, bet galų gale jis supirko visus žirgus, įsigijo žirgyną, todėl rado kažką bendro. Nuo to prasidėjo (duomenys neskelbtini) veikla Vokietijoje. Gavosi taip, kad iš vokiečių UAB „(duomenys neskelbtini) “ kiekvienais metais jis nupirkdavo po vieną ar, jei gimdavo du, kumeliukus. Tai buvo kaip ir garantas, kad jų verslas Vokietijoje bus tęsiamas, tačiau mirus abiems fabriko savininkams, nauji fabriko savininkai su jais dirbti atsisakė, o žirgai taip ir liko. Šie žirgai yra sportiniai, jie treniruojami ir dalyvauja žirgų konkūrų varžybose. Vienas iš šių žirgų 2011 ir 2012 metais dalyvavo konkūrų pasaulio taurės etape Maskvoje, užėmė šeštą vietą. Visi kiti likę žirgai taip pat yra geri sportiniai žirgai. 2013 metų rudenį vienas žirgas, kuris buvo 2012 metų Lietuvos konkūrų čempionato penkiamečių žirgų klasės nugalėtoju, buvo nunuodytas. Dar prieš tai šį žirgą buvo nuspręsta parduoti, buvo rasti pirkėjai iš Rusijos, tačiau savaitei likus iki sandorio, žirgas po operacijos mirė. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra likę penki sportiniai žirgai, kuriuos reikia prižiūrėti ir treniruoti. Jau senai ieškome žirgų pirkėjų. Sportinius žirgus nėra paprasta parduoti, nes jų kaina yra pakankamai didelė. Jo nėra galimybės nuvesti į turgų ir parduoti. Reikia ieškoti pirkėjų, kurie galėtų sumokėti realią žirgo vertę. Jeigu būtų buvęs parduotas nunuodytas žirgas, būtų atsiradusi galimybė susimokėti visus įsiskolinimus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra įsiskolinusi ne tik VSDFV, turi skolų ir VMI, tačiau VMI išstatė inkasinį banke, todėl nuo banko sąskaitos kaskart nusirašo lėšas. O Sodra to nepadarė, jie delsė, kol išaugs įsiskolinimas ir pareikalavo viską sumokėti iš karto. O iš karto UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėti Sodrai neturi galimybės. Su Marijampolės Sodros darbuotojais bendravo, aiškino jiems, kad dėl finansinių sunkumų UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturi galimybės padengti įsiskolinimo, prašė truputėlį palaukti, kol pasidengs VMI įsiskolinimas, tačiau jie pasielgė kitaip ir parašė skundą. (t. 3, b.l. 36-37).

2015-05-26 įteikus pranešimą apie įtarimą įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 2d., įtariamuoju apklaustas V. Ž. parodymus duoti atsisakė, nurodė, jog juos duos išsamiai susipažinęs su pranešimu apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir specialisto išvada( t.3, b.l. 43).

2015-06-23 įtariamuoju papildomai apklaustas V. Ž. parodė, kad 2015-05-26 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 2 d. Yra įtariamas tuo, jog būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, 2014-01-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įteikus priminimą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas, iki 2014-01-19 įmokų nesumokėjo, nors UAB ,,Lavirda“ turėjo turto ir galėjo sumokėti 2013-12-01 priskaičiuotas įmokas sumoje 23042,78 € (79562, 10 Lt). Patvirtina, jog jis, kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktorius, yra gavęs Valstybės įgaliotos institucijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau šios pareigos neįvykdė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl sunkios įmonės ekonominės padėties, įmonė buvo nemoki. 2005 m. gruodžio 29 d. LATS nutarime Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 18 punktas iš esmės įpareigoja ikiteisminio tyrimo įstaigas išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. Nustačius, jog mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, jis objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti įstatymo nustatytos pareigos - sumokėti mokesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 2014-01-09 įteikus priminimą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas, įmonė turto turėjo už 388 533, 88 Lt, skolų 409 184, 38 Lt, taigi įmonė buvo nemoki, o tai pagrindas ikiteisminį tyrimą nutraukti. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 punktu ,,Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Kaip minėjo, įmonės ekonominė padėtis buvo ir yra labai sunki. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad jo, kaip traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens, avanso apyskaita Nr. AA-01, 2014 m. sausio mėn. yra minusinė, tai reiškia, kad jis įmonės reikmėms yra panaudojęs 7562, 95 Lt savo asmeninių lėšų. Ši aplinkybė rodo, jog jis kaip vadovas netgi asmeninėmis lėšomis stengėsi organizuoti bendrovės veiklą. Tad specialisto išvadoje padaryta išvada, kad bendrovei turint turto ir atsargų bendrovė galėjo dalinai sumažinti įsiskolinimą yra nepagrįsta, kadangi išvadoje neįvertintas įmonės mokumas, turto likvidumas bei taikomi apribojimai turtui. Pranešime apie įtarimą atkartojama specialisto išvados dalis, kad UAB ,,Lavirda“ turėjo turto, tačiau pažymėtina, kad nuo 2012-04-27 visas įmonės nekilnojamas turtas ir automobiliai yra areštuoti VMI prie LR FM viršininko sprendimu, vykdomoji byla Nr. 0076/12/00757 yra antstolės S. Ž. žinioje. Antstolis A. A. vykdomojoje byloje Nr. 0023/13/01611, išieškotojo AB LESTO naudai 2014-01-28 areštavęs įmonės turto už 8055, 25 Lt. Be to, 2015-03-24 UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ yra gavusi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raštą Nr. (7.3)S-5524 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “. Taip pat nori pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant nusikalstamos veikos požymius šioje byloje, juolab, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus ir ne bet koks formalus gyvenimiškos situacijos atitikimas bendrosioms baudžiamojo įstatymo nuostatoms, daro veiką pavojingą ir nusikalstamą (2K-263/2010). Jo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pranešime apie įtarimą nurodomu laikotarpiu buvo nemoki ir neturėjo realios galimybės įvykdyti įstatymo nustatytos pareigos, todėl ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas. (t.3, b.l. 45)

2016-01-25 įtariamuoju apklaustas, įteikus 2015-01-22 pranešimą apie įtarimą, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 1 d., V. Ž. parodė, kad pasinaudodamas LR BPK 21 str. 4 d. suteiktomis teisėmis, savo parodymus pateikia savarankiškai: jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 219 str. l d. Yra įtariamas tuo, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, 2014-01-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui įteikus priminimą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas iki 2014-01-19 įmokų nesumokėjo, nors UAB „Lavirda“ 2547, 37 Eurų suma galėjo padengti kreditorinį įsiskolinimą VSDFV Marijampolės skyriui, tačiau grynųjų pinigų lėšas įmonė naudojo nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius yra gavęs Valstybės įgaliotos institucijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau šios pareigos neįvykdė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl sunkios įmonės ekonominės padėties. Įmonė, kaip nustatyta šio ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2014-01-01 buvo nemoki (įsipareigojimai sudarė 414 756 Lt, turtas 391 442 Lt). Remiantis LR Kasacinio teismo praktika jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). 2005 m. gruodžio 29 d. LATS nutarime Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 18 punktas iš esmės įpareigoja ikiteisminio tyrimo įstaigas išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. Nustačius, jog mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali. LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, jis objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti įstatymo nustatytos pareigos - sumokėti mokesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 2014-01-09 įteikus priminimą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas, įmonė buvo nemoki. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 punktu „įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės". Konkrečiu nagrinėjamu atveju, pranešimas apie įtarimą formuojamas, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930 str. „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas" pagrindu, vertinant jog 2547, 37 Eurų sumos galėjo būti skirta socialinio draudimo įmokų mokėjimui. Tačiau atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nėra pagrindas veikos kvalifikavimui pagal LR BK 219 str. l d. Tam įstatymo yra skirta speciali norma, tai LR ATPK 506 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams būtent už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės reglamentuojamos CK 6.9301 str. pažeidimus. Būtent šią normą analizuodami (teismai, priešingai nei normų įtvirtintą LR BK 219 str., pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Kita vertus, mokesčių administratorius, kaip šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę netik taikyti priverstinio poveikio priemones, bet ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės. Ir tik šiomis priemonėms nepasiekus siekiamo tikslo, spręsti dėl savo, kaip administratoriaus pareigų perdavimo ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) konstatuota, jog „siekiant užkirsti kelių neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačių griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienų kartų, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)". Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant nusikalstamos veikos požymius šioje byloje, juolab, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus ir ne bet koks formalus gyvenimiškos situacijos atitikimas bendrosioms baudžiamojo įstatymo nuostatoms, daro veiką pavojingą ir nusikalstamą (2K-263/2010). Šiuo konkrečiu atveju jo veiksmai, esant formaliam mokėjimų eiliškumo pažeidimui, nesudarančiam pagrindo veikos vertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą, esant akivaizdžiai nustatytam faktui, kad įmonė nemoki, turtas areštuotas, o šiuo metu ir iškelta bankroto byla, kriminalizuojami nepagrįstai, tiek juridiniu tiek veikos pavojingumo pagrindu. Kaip nustatyta byloje, įmonės ekonominė padėtis buvo labai sunki, ko pasėkoje ir buvo iškelta bankroto byla. Jis yra traukiamas atsakomybėn, nors būtent šioje byloje yra duomenys, kad jo, kaip traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens, avanso apyskaita Nr. AA-01, 20l4 m. sausio mėn. yra minusinė. Jis, kaip įmonės vadovas siekdamas, kad įmonė ne tik sumažintų kreditorinius įsipareigojimus, bet ir gautų pelno įmonės reikmėms naudoja net ir asmenines lėšas, tiriamuoju, 2014 metų sausio mėnesio, laikotarpiu tai sudaro apie 7000 litų. Minėtu laikotarpiu pinigai iš kasos naudoti tik prekių skirtų perpardavimui įsigijimui, tai yra pelno siekimui. Tai rodo, jog jis kaip vadovas netgi asmeninėmis lėšomis stengėsi organizuoti bendrovės veiklą. Yra kaltinamas netinkamai paskirstęs 2547, 37 €, nors jo asmeninis kreditorinis reikalavimas bankroto byloje viršija 10 000 €. Atsižvelgiant į tai, jog įmonė pranešime apie įtarimą nurodomu laikotarpiu buvo nemoki, o specialisto išvada nėra pagrindas veikos kvalifikavimui (išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties daro ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai), nustačius faktą, kad įmonė priminimo įteikimo metu buvo nemoki, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (BK 2 straipsnio 3 dalis). (t.3, b.l. 52-53).

2016-04-18 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju, V. Ž. parodė, kad pripažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teisinė kategorija dėl kurios pozicijos neišreiškia, tačiau sąžiningai nurodo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Visas faktines aplinkybes yra išdėstęs ankstesnių apklausų metu. Nori papildyti, kad 2016-01-13 UAB „Lavirda“ iškelta bankroto byla, kurią inicijavo VSDFV Marijampolės skyrius, bankroto procedūrą vykdo bankroto administratorius J. V.(t.3, b.l. 57-58).

2016-05-11 įtariamuoju papildomai apklaustas V. Ž. parodė, kad pripažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teisinė kategorija dėl kurios pozicijos neišreiškia, tačiau viso proceso metu sąžiningai nurodė faktines aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Kauno apylinkės teismas nutartimi nusprendė netenkinti jo prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl siekdamas operatyvumo jis sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir sumokėti jam skirtą baudą. Faktinę aplinkybę, kad 2014-01-09 įteikus jam priminimą sumokėti priskaičiuotas ir deklaruotas Sodra įmokas, minėtų įmokų jo vadovaujama įmonė nesumokėjo, nes buvo nemoki, jis pripažįsta. Pagrindinė priežastis, neleidusi užbaigti šio tyrimo supaprastinta tvarka, buvo, jo nuomone, neteisėtas VSDFV Marijampolės skyriaus pateiktas civilinis ieškinys, kuriuo iš jo, kaip fizinio asmens, už juridinį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo reikalaujama atlyginti juridinio asmens padarytą žalą – sumokėti mokesčius. (t.3, b.l. 60-61).

2015-03-13 liudytoja apklausta I. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji dirba nuo 2011 m. kovo mėn. 07 d. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – mažmeninė prekyba maisto produktais ir kitomis buitinėmis prekėmis. Anksčiau įmonė turėjo mėsos perdirbimo cechą, tačiau ši veikla jau senai nebevykdoma, jei neklysta jau nuo 2008 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Taip pat, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsteigusi filialą Vokietijoje, Vechta mieste. Filiale buvo vykdoma gamybos paslaugų veikla – buvo atliekami vištienos filetavimo, pakavimo, marinavimo darbai. Tame filiale buvo įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Vokietijos fabrikuose atliko minėtus darbus. Paskutiniu metu buvo dirbama tik viename fabrike. Fabrikuose buvo atskira apskaitos programa, pagal kurios duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus išrašydavo sąskaitas fabrikams Vokietijoje. Tai buvo daroma kartą per savaitę. Vokietijos fabrikai paprastai apmokėdavo kitos savaitės bėgyje po to, kai buvo išrašyta sąskaita, pinigai buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijoje esančio, jei neklysta, Ladessparkase banko sąskaitą. Filialui Vokietijoje vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž.. Jis dažnai važiuodavo į Vokietiją ir kontroliuodavo filialo veiklą. Nuo 2013 m. gegužės vidurio veikla Vokietijoje nutrūko. Vokietijos filialo buhalterinę apskaitą tvarkė Vokietijoje esanti ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi tarnyba, tačiau ji šiuo metu jos pavadinimo neprisimena. Kur šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos filialo buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos filialo veiklos rezultatai yra įtraukiami į UAB „Lavirda“ finansinės atskaitomybės dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 ir 2013 veiklos metus VĮ „Registrų centrui“ nepateikti todėl, kad iš Vokietijos filialo nėra gauti oficialūs patvirtinti tų metų veiklos rezultatai. Kodėl tie dokumentai nėra pateikti ji nežino, apie tai klausė direktoriaus V. Ž., tačiau ir jis nieko paaiškinti negalėjo. Finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos ji pateikė, yra sudaryti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje turimus duomenis. 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose yra duomenys ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos filialo, o už 2012 ir 2013 veiklos metus, jie Vokietijos filialo oficialių duomenų neturime. Vokietijos filialo rezultatai yra įtraukti į pelno nuostolių ataskaitą kaip kita veikla. 2012 m. pelno nuostolių ataskaitoje nurodyta, kad iš kitos veiklos gauta 369659 Lt., tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes tai tiesiog žodžiu gauta informacija. Ją pateikė Vokietijoje apskaitą tvarkiusios tarnybos vadovė, kurios vardas, kiek prisimenu, yra Monika, o pavardės šiuo metu neatsimena. O už 2013 veiklos metus jokios informacijos negavome. 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą sudarė parduotuvė – valgykla, automobiliai, mėsos cecho ir skerdyklos likę įrengimai, parduotuvės įrengimai ir žirgai. Trumpalaikį turtą sudarė kuro likutis, prekės skirtos perparduoti, depozitas buteliams ir tara. Piniginės lėšos – pinigai esantys elektroniniame kasos aparate. Taip pat, dar yra likusios pirkėjų skolos nuo veiklos iki 2008 metų, kai dar veikė skerdykla ir mėsos cechas, kurių iki šiol nėra galimybės išsireikalauti. Nuosavą kapitalą sudaro įmonės veiklos nuostolių ir akcijų vertės skirtumas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai apima įsiskolinimus parduotuvės tiekėjams, cecho tiekėjams, gyvulių pardavėjams, skolos tiekėjams už komunalines paslaugas, žirgų išlaikymą, nesumokėti mokesčiai į Valstybės ir Sodra biudžetus. 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pardavimo (paslaugų) pajamos yra gautos iš parduotuvėje parduotų prekių. Savikaina – prekių įsigijimo savikaina. Bendrasis pelnas gautas iš pardavimo (paslaugų) pajamų ir pardavimo savikainos skirtumo. Veiklos sąnaudos apima darbo užmokestį, kuro sąnaudas, komunalinių paslaugų sąnaudas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, žirgų netektį, nes vienas žirgas 2013 m. krito o kitas susižalojo, todėl jo vertė smarkiai krito, todėl visos veiklos rezultate gaunamas 296668 Lt nuostolis. 2013 metais Vokietijos filialas dar veikė, tačiau į kitą veiklą jokie rezultatai neįtraukti, nes iš Vokietijos negauti jokie duomenys. Vokietijos filialas už darbo paslaugas sausio – gegužės mėnesiais Vokietijos fabrikui išrašė sąskaitų už 3019403,40 Lt, tačiau tai ne Lietuvos Respublikos PVM objektas. Neturime Vokietijos filialo veiklos sąnaudų, todėl negalime įvertinti kitos veiklos. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsigijusi žirgus, jei tiksliai atsimena, šiai dienai dar yra likę septyni žirgai, ji tiksliai paaiškinti negali. Žino tiek, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kažkokius įsipareigojimus Vokietijos fabrikui, kuriam, buvo tiekiamos darbo paslaugos. Kiek prisimena, Vokietijos fabriko pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 107-108)

2015-04-22 apklausta FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė R. P. parodė, kad iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. - 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų buvo galima nustatyti, kad bendrovė galėjo sumažinti priskaičiuotų sodrai įmokų sumą, kurią 2014-01-09 raštu Nr. (7.3)PRIM - VSDFV Marijampolės skyrius priminė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas pagal 2013 metų IV ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą F4, ir iki 2013-12-15 bendrovė privalėjo sumokėti 83107,43 Lt skolą (VSD skola79562,10Lt ir delspinigių suma 3545,33Lt ). Pagal pateiktą 2012 metų bendrovės „Lavirda“ balansą Ilgalaikis turtas likutine verte sudarė: 418143 Lt, atsargos – 32029 Lt, piniginės lėšos – 2593 Lt ( Viso: 452765 Lt arba 131129,80 EUR). Pagal pateiktą 2013 metų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansą Ilgalaikis turtas likutine verte sudarė: 333879 Lt, atsargos – 29583 Lt, piniginės lėšos – 970 Lt ( Viso: 364432 Lt arba 105546,80 EUR) Todėl galima daryti išvadą, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Ž. turėdamas turto, galėjo savalaikiai atsiskaityti su VSDFV biudžetu, nes turint bendrovėje turto už laikotarpį nuo 2012 – 2013 m. bendrovė galėjo sumokėti priskaičiuotų sodrai įmokų įsiskolinimą, kuris buvo 79562,10 Lt bei delspinigius(b.t.2, b.l. 159).

2016-02-09 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. A. paaiškino, kad į specialistui užduotą klausimą, ar 2014-01-09 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, atsakyti negali, nes šis klausimas nebuvo užduotas 2015-09-23 skiriant užduotį atlikti objektų tyrimą. Tam, kad atsakyti į klausimą, ar įmonė buvo nemoki konkrečią dieną, reikalinga įmonės finansinė ataskaita tai dienai. Šiuo atveju kalba eina apie 2014-01-09, todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos turėtų būti sudarytos tai dienai. Pagal LR galiojančius teisės aktus įmonės finansines ataskaitas sudaro paskutinei metų dienai, t.y. gruodžio 31 d., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios ataskaitos nėra sudariusi(t.2, b.l. 161-162).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01032-14 pradėtas iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavus informaciją Nr. 0-8052 apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktorius V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) direktoriui V. Ž. 2010-05-14 už nesavalaikį VSD įmokų mokėjimą Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo paskirta 1129,52 € (3900 Lt) bauda, tačiau bendrovė ir toliau VSD įmokų nemoka. Vadovaujantis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis, patvirtintomis VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-32, Marijampolės skyriaus specialistai taikė priverstinio poveikio priemones įsiskolinimui išieškoti: pastoviai teikė ir teikia mokėjimo nurodymus bankams. Bendrovės vadovas kviečiamas atvykti į Marijampolės skyrių neatvyksta, prašomų duomenų nepateikia, todėl patikrinti bendrovės finansinę veiklą ir nustatyti VSD įmokų mokumą nėra galimybių. Paskutinis priminimas sumokėti apskaičiuotas įmokas bendrovės vadovui V. Ž. pasirašytinai įteiktas 2014-01-09 (1t., b.l. 3-25 )

2014-05-12 VSDFV Marijampolės skyrius raštu Nr. (7.30)S-7790 papildomai patikslino, kad 23 042,78 € (79562,10 Lt) VSD įmokų skola susidarė per laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-11-30 (1t., b.l. 27-29).

2015-11-26 nutarimu šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-01032-14 ikiteisminis tyrimas dalyje V. Ž. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 1p. nutrauktas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 str. 2 d. (1t., b.l. 51-55).

2014-06-12 bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. 1/S/2014, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apskaitos dokumentus (t.1, b.l. 110-115).

2014-10-21 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo Nr. 5-2/170, kurios metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu laikotarpiu galėjo dalinai sumažinti priskaičiuotų sodrai įmokų įsiskolinimą, kuris buvo 23 042,77 Eur (79562,10 Lt) ( t.2, b.l. 56-69).

2013-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. O6-2871, kurioje surašyti bendrovės operatyvaus patikrinimo rezultatai. (b.t.1, b.l. 118-120)

2015-05-08 VSDFV Marijampolės skyriaus pranešimas Nr. (7.31)S-8935 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas ataskaitas. (t.1, b.l. 122-197).

2014-06-12 bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. 1/S/2014, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apskaitos dokumentus (t.1, b.l. 110-115).

2015-03-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 ir 2013 metus( t.2, b.l. 1).

2015-06-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. Ž. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Ž. 2014 m. sausio mėn. avanso apyskaitos Nr. AA-01 kopiją, 2015-03-24 pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo kopiją, 2012-04-27 turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/00757 kopiją, 2014-01-28 turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0023/13/01611 kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likučių 2014-01-09 kopiją, iš kurių matyti, kad: 2012-04-27 turto arešto aktu areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 143545,66 Lt sumai; 2014-01-28 turto arešto aktu Nr. 0023/13/01611 antstolis A. A. areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 8055,29 Lt (2t., b.l.2-11).

2015-11-09 ir 2015-11-05 raštais DNB banko pateikta informacija Nr. 30.89-149/3336 ir Nr. 30.89-143/3285 apie piniginių lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose(t.2, b.l. 22-32).

2015-11-12 SEB banko raštu Nr. 07.04.08-22943 pateikta informacija apie piniginių lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose(t.2, b.l. 33-36).

2015-11-11 Swedbank banko raštu Nr. S/11541 pateikta informacija apie piniginių lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje(t.2, b.l. 37-52).

2014-10-21 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo Nr. 5-2/170, kurios metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu laikotarpiu galėjo dalinai sumažinti priskaičiuotų Sodrai įmokų įsiskolinimą, kuris buvo 23 042,77 € (79562,10 Lt)(t.2, b.l. 56-69).

2015-11-23 papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/160 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/160, kurios metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu laikotarpiu 2547,37 € (8795,57 Lt) suma galėjo padengti kreditorinį įsiskolinimą VSDFV Marijampolės skyriui(t.2, b.l. 117-126).

2015-01-13 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 62-64) bei 2016-04-20 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (3 t., b.l. 65-66).

2016-02-17 Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nutrauktas(t.1, b.l. 59-70).

2016-03-16 gautas VSDFV Marijampolės skyriaus skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l. 73-75).

2016-03-23 Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. nutarimu panaikintas 2016-02-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l. 78-81).

2016-04-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi atmestas V. Ž. skundas ir paliktas galioti Kauno apygardos Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. 2016-03-23 nutarimas(t.1, b.l. 86-88).

Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 219 str. 1d. yra būtinos šios objektyvios sąlygos- 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įtiekto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Šios nusikalstamos veikos subjektas- asmuo, kurį įstatymas įpareigojo pateikti duomenis, o taip pat ir sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad UAB „Lavirda“ pateikė nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą, joje deklaravo priskaitytas, sumokėtas, ir nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, nors galėjo, tačiau laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, po to kai ši valstybės įgaliota institucija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priminė apie pareigą sumokėti įmokas, nesumokėtų mokesčių suma mažesnė negu 500 MGL. Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR 219 str. 1 d., požymius.

Kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str., numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. Ž. anksčiau teistas ( b.l.24-25), baustas administracine tvarka (b.l.26-31). Kaltinamasis šiuo metu įvykdė apysunkį nusikaltimą, dirba. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma turtinio pobūdžio bausmė-bauda. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (t.3, 67-69).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pakvitavimu grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui J. V. (t.3 , b.l. 70), paliktini jam.

2016-02-01 raštu Nr. (1.7)S-1913 VSDFV Marijampolės skyrius pateikė 2547,37 Eur civilinį ieškinį V. Ž. (1 t., b.l.90- 102). Kauno apygardos teismo 2016-01-13 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, išaiškinus ieškovui, kad vadovaujantis LR BPK 114 str., kreditorinius reikalavimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę pareikšti bankroto byloje, civilinis ieškinys 2016-05-06 paliktas nenagrinėtu (t.1, b.l. 103).

Kardomoji priemonė nepaskirta, proceso išlaidų byloje nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Pripažinti V. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d. ir paskirti jam 9MGL ( 338,94 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pakvitavimu grąžintus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui J. V.(t.3, b.l. 70), palikti jam.

Nustatyti, kad bauda per 2 (du) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Paaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.