Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jogekas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. spalio 8 d. teismas priėmė įsakymą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ pareiškimą skolininkei UAB „Jogekas“ dėl 2,18 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų.

2. 2024 m. spalio 29 d. skolininkė UAB „Jogekas“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą.

5. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Itella Logistics“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau ir – Reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Jogekas“. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

8. Pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą yra maketavimo būdu uždėta parašo faksimilė, dokumentas elektroniniu parašu nepasirašytas, dėl ko ieškovės atsakovei išsiųsti dokumentai neturi teisinės galios ir negali pakeisti šalių teisių ir pareigų.

9. Nurodo ir tai, kad UAB „Itella Logistics“ vadovas yra G. M.. Skolų administratorė neturi įgaliojimo bendrovės vardu sudaryti sandorius, juo labiau tokia teisė darbuotojams nėra suteikiama remiantis bendrovės įstatais, kaip tai nurodyta Reikalavimo perleidimo sutartyje. Bendrovės įstatai, suteikiantys teisę Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašiusiai darbuotojai veikti bendrovės vardu, nepateikti nei siunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą, nei teismui.

10. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

11. Byloje kilo ginčas dėl 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – MAPKSVPĮ) nuostatas.

12. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Itella Logistics“ 2022 m. gruodžio 16 d. sudarė su atsakove siuntų vežimo organizavimo sutartį Nr. 20221222 (toliau – Sutartis). Remiantis šios sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktu, šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis UAB „Itella Logistics“ įsipareigoja teikti Specialiose sąlygose Šalių sulygtas Siuntų vežimo organizavimo Paslaugas o Užsakovas įsipareigoja už suteiktas Paslaugas atsiskaityti su UAB „Itella Logistics“.

14. Pradinė kreditorė UAB „Itella Logistics“ Sutarties pagrindu išrašė atsakovei 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (64,67 Eur sumai), 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (7,93 Eur sumai) ir 2024 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (35,39 Eur sumai), iš viso 107,99 Eur sumai.

15. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagrindinę skolą (107,99 Eur) sumokėjo, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją ir procesines palūkanas pagal MAPKSVPĮ nuostatas.

17. Atsakovė UAB „Jogekas“ nurodo, kad jos ir ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat jog atsakovė nėra sudariusi su ieškove komercinių sutarčių, todėl MAPKSVPĮ nuostatos netaikytinos. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu.

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Itella Logistics“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau ir – Reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Jogekas“. Priešingai nei teigia atsakovė, iš teismui pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų yra galimybė identifikuoti perleistą reikalavimo teisę. Remiantis šios sutarties preambulėje pateikta informacija, UAB „Jogekas“ yra skolingas UAB „Itella Logistics“ 107,99 Eur sumą. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad UAB „Itella Logistics“ turėtų reikalavimo teisę į atsakovę tokiai pačiai sumai, kuri būtų kilusi kuriuo nors kitu teisiniu pagrindu nei iš šalių sudarytos Sutarties.

19. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

20. Taigi ieškovei perėmus reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, ji įstojo pradinės kreditorės vietoje toje pačioje prievolėje, kilusioje iš Sutarties. Byloje nebuvo ginčijamas Sutarties sudarymo, taip pat jos pagrindu kilusios skolos faktas (atsakovė pagrindinę skolą yra sumokėjusi). Todėl atsakovė be pagrindo teigia, kad jos ir ieškovės sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo.

21. Remiantis Sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų analize, nustatyta, kad tai yra tarp dviejų ūkio subjektų sudaryta sutartis, pagal kurią už atlyginimą teikiamos paslaugos ir atliekami mokėjimai. Todėl pagal savo esmę ši sutartis atitinka MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą komercinių sutarčių sampratą, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad atsakovė nėra sudariusi su ieškove komercinių sutarčių.

22. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 8.10 punkte įtvirtinta, kad Užsakovui pažeidus jam nustatytą kredito laiką, UAB „Itella Logistics“ pasirinktinai turi teisę reikalauti, kad Užsakovas mokėtų LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, nes, vykdydamas komercinę veiklą, šio įstatymo prasme jis yra laikomas ūkio subjektu. Ši Sutartis yra komercinė sutartis, kadangi yra susijusi su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinė. Taigi šalys pačioje Sutartyje aiškiai įtvirtino, kad jos pagrindu kylantiems teisiniams santykiams yra taikomos MAPKSVPĮ nuostatos.

23. Remiantis MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalimi, šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą; 3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis; 4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka; 5) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Nagrinėjamas atvejis nepatenka nė į vieną paminėtų išimčių, kuomet MAPKSVPĮ netaikomas. Taigi kilusiam ginčui MAPKSVPĮ nuostatos šiuo atveju yra taikytinos.

24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2024 m. balandžio 24 d. pranešimu. Atsakovė teigia tokio pranešimo negavusi. Pažymi, kad pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą yra maketavimo būdu uždėta parašo faksimilė, dokumentas elektroniniu parašu nepasirašytas, dėl ko ieškovės atsakovei išsiųsti dokumentai neturi teisinės galios. Atsakovės vertinimu, šį pranešimą apie reikalavimo perleidimą pasirašė tam teisės neturintis asmuo – skolų administratorė. Tačiau atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigia ieškovės turimos reikalavimo teisės į atsakovę ir šiuo aspektu nėra teisiškai reikšmingos.

25. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

26. Taigi, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, net tuo atveju, jeigu atsakovė nėra faktiškai gavusi ieškovės jai išsiųsto pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą, atsakovė apie šį faktą laikytina tinkamai informuota jai įteikus procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

27. Teismas neturi jokio pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentu, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatyta, kad UAB „Itella Logistics“ perleidžia ieškovei teisę į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją. Remiantis Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktu, šia Sutartimi Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti Skolininko sumokėti Pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su Skolininkų skolomis Pradiniam kreditoriui, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises, toliau vadinama „Reikalavimo teisė“. Taigi iš Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų analizės matyti, kad šalys susitarė ir dėl visų iš atsakovės skolos kylančių ir/ar su ja susijusių reikalavimo teisių perleidimo. Todėl laikytina, kad ieškovė yra perėmusi ir teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją.

28. Remiantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis).

29. Remiantis teismų praktika, 40 Eur suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko be įspėjimo, yra išlaidos, patirtos su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių nereikia įrodinėti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49516-820/2016, MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido pinginės prievolės įvykdymo terminą, dėl to ieškovės naudai priteistina 40 Eur suma iš atsakovės.

30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12,25 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Atsakovė šio ieškovės reikalavimo neginčijo ir jokių nesutikimo su juo argumentų nenurodė.

31. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

32. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2024 m. spalio 8 d., taikytina 2024 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma, t. y. 12,25 proc. (8 proc. + 4,25 proc.) (šaltinis: https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,25 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 264 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apėmė ieškinio parengimą ir pateikimą teismui. Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Ieškovės kartu su 2024 m. gruodžio 2 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti įrodymai patvirtina, kad šios išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos.

37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 264 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jogekas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 12,25 (dvylikos sveikųjų ir dvidešimt penkių šimtųjų) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.