- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- I-6694-244/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska
rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad iš Alytaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo atvežtas 2016-03-08 ir buvo paskirtas į Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatą Nr. 28. Šioje palatoje buvo labai silpnas AIDS bei tuberkulioze sergantis bei už savo gyvybę kovojantis ligonis, kuris 2016-03-16 mirė. Po minėto asmens mirties palata nebuvo nei dezinfekuota, nei sutvarkyta.
Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palata Nr. 28 neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl vienam asmeniui privalomo ploto. A. J. juda tik su neįgaliojo vežimėliu. Viena jo koja yra amputuota, o kita nusėta negyjančiomis žaizdomis ir taip pat gali būti amputuota. Pareiškėjui buvo sunku apsisukti su vežimėliu ir atsigulti ant lovos. Nors minėtos kamerų tipo palatos tualete esantis klozetas buvo uždengtas, tačiau sienelė neuždengė žmogaus apatinės dalies ir neužtikrino, kad jis nebūtų matomas kitų kartu esančių asmenų, medicinos darbuotojų bei pareigūnų. Tai žemino A. J.. Be to, pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų skundimo jautė tyčiojimąsi bei jam daromą psichologinį spaudimą. A. J. serga bronchine astma, tačiau palata, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo valoma, todėl joje buvo daug dulkių. Už lango buvo gaminami padėklai, todėl nuo 7.00 val. iki 19.00 val. nuolat veikė diskinis pjūklas. Nors langas vos prasivėrė, tačiau pro jį į palatą patekdavo daug dulkių, kurios A. J. dusino. Pareiškėjas jautėsi kankinamas. Paprašius sutvarkyti palatą, A. J. buvo atsakyta, kad pats gali susitvarkyti. Be to, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Tokiomis sąlygomis A. J. buvo laikomas iki 2016-03-22. Visą buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laiką pareiškėjas negalėjo nusiprausti, jam buvo paaiškinta, kad vonios nėra, o duše galima praustis sėdint ant grindinio, tačiau jam niekas nepadės. Dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą. Jis pasidarė irzlus, uždaresnis, norėjo nusižudyti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016-03-08 iki 2016-03-22 buvo gydomas 8,84 kv. m ploto Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28, kurioje buvo 2 lovos. Atkreipė dėmesį, kad gydymo stacionare istorijoje Nr. 525-275 buvo pažymėta, jog pareiškėjas gali eiti.
Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:20105 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra nepertraukiamai teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Ši įstaiga privalo suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinti teisės aktuose nustatytus izoliavimo reikalavimus bei laikytis užkrečiamomis ligomis sergančių pacientų izoliavimo reikalavimų.
Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Kamerų tipo palatose esančios spintelės yra 42 cm x 45 cm x 75 cm dydžio, o lovos – 185 cm x 70 cm. Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 28, kurioje buvo gydomas A. J., yra įrengta 1,5 m aukščio pertvara, skirianti tualetą nuo gyvenamųjų patalpų.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu. Atsakovės atstovė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Karštas vanduo nuolat tiekiamas į dušinės patalpas. Sunkiems ligoniams, kuriems patiems sunku nusimaudyti, yra skiriami sanitarai, padedantys atlikti švarinimo procedūras. Ne iš pataisos įstaigų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykusiems pacientams sudaroma galimybė nusiprausti po dušu, o atvykusiems iš pataisos namų – atliekamos tik higienos procedūros ir į dušą jie nuvedami pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintą grafiką. Jeigu Priėmimo skyriuje budintis gydytojas nusprendžia, kad atvykusiam pacientui turi būti sudaryta galimybė nusiprausti po dušu atvykimo dieną, tokia galimybė sudaroma. Kadangi A. J. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko iš pataisos namų, nesant gydytojo nurodymo, į dušą buvo nuvestas pagal įstaigos patvirtintą grafiką.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems prašant, jiems duodamas valymo inventorius, taip sudarant galimybę patiems tvarkyti palatas.
Siekiant užtikrinti vėdinimą per atidarytą langą ir kad kamerose nebūtų karšta, vasarą išimamas vienas kameros lango rėmas. Žiemą jis įdedamas, kad patalpose būtų užtikrinta tinkama temperatūra. Be to, kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema, kuri užtikrina oro judėjimą ir vėdinimą.
Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, todėl visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt. Įstaigoje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai A. J. suteikė medicininę pagalbą ir jo sveikata pagerėjo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo kankinamas ar žeminamas jo orumas, neturi pagrindo. Jis nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat nėra pagrįsta prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma.
Pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui A. J. ir atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valstybės institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 500 Eur.
Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2016-03-08 iki 2016-03-22, t. y. 14 lovadienių (b. l. 11), pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28, kurios plotas – 8,84 kv. m (b. l. 17). Šioje kamerų tipo palatoje yra dvi vieno aukšto lovos (b. l. 24). Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 28 plotas yra 8,84 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomas tik vienas asmuo. Atsakovės atstovė nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant A. J. Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 28, visą jo gydymo joje laikotarpį, t. y. 14 dienų, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai šios palatos ploto. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. juda tik su neįgaliojo vežimėliu (b. l. 33), jam turėjo būti skiriama tiek vietos, kad asmuo galėtų laisvai judėti, ir sudarytos sąlygos be kliūčių atsisėsti ar atsigulti ant lovos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už gydymo 14 netinkamomis sąlygomis dienų yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ploto trūkumas pareiškėjui iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti ir ilsėtis gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrių lokaliniuose sektoriuose bei gyvenamosiose patalpose. Atsakovės argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J..
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Pareiškėjas nurodė, kad tualetai nebuvo tinkamai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jam nebuvo užtikrinamas privatumas pasinaudoti tualetu.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).
Įvertinus Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime pateiktą informaciją, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 14, 15, 19), negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Dėl galimybės pasinaudoti dušu
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 33 punktą, įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę (b. l. 20–22, 23). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą, naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Pataisos įstaigų personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Taip pat dezinfekuojami jų rūbai. Kadangi A. J. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko iš pataisos namų, nesant gydytojo nurodymo, į dušą jis pagrįstai buvo nuvestas pagal įstaigos patvirtintą grafiką. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad sunkiems ligoniams, kuriems patiems sunku nusiprausti, yra skiriami sanitarai, padedantys atlikti švarinimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jis negalėjo nusiprausti, atmetami kaip nepagrįsi. A. J. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisės pažeidimo nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl darytinas išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu minėtų aplinkybių negalima nustatyti. Tai, kad naudojimosi dušu tvarka išsamiai reglamentuota, rodo, jog jos turi būti laikomasi, kol neįrodyta priešingai.
Dėl kitų gyvenimo sąlygų bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų
Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatos Nr. 28, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios būklės. Kadangi dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų A. J. nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl palatos nevalymo ir nedezinfekavimo bei tinkamo izoliavimo nuo išorėje sklindančių garsų nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas tvirtino, kad paprašius sutvarkyti palatą jam buvo atsakyta, kad pats gali susitvarkyti arba kreiptis į teismą, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškino, nenurodė, kada konkrečiai ir į ką kreipėsi, kas į jo prašymus nereagavo, taigi šios aplinkybės laikomos nenustatytomis.
A. J. taip pat nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų skundimo iš jo buvo tyčiojamasi bei daromas psichologinis spaudimas, tačiau jis plačiau nepaaiškino, kokių pareigūnų ir kokius veiksmus buvo skundęs, ar iš jo galimai tyčiojosi tie patys pareigūnai, kurių veiksmai buvo skundžiami, kada ir kaip pasireiškė tyčiojimasis bei psichologinis spaudimas, taigi, šios aplinkybės taip pat laikomos nenustatytomis.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 23 punkte nustatyta, kad ligoninėje turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 palata, skirta pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcijomis, plintančiomis per orą (su dalelėmis), izoliuoti, užtikrinant galimybę palatoje palaikyti neigiamą oro slėgį gretimų patalpų atžvilgiu bei oro kaitos kartotinumą ne mažesnį kaip 12 h-1 (šviežio oro srauto padavimo kartotinumą ne mažesnį kaip 2 h-1). Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojus. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateiktais duomenimis. Nors A. J. nurodė, kad buvo laikomas su AIDS ir tuberkulioze sergančiu ligoniu, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovė būtų pažeidusi pareiškėjo teises ir laikiusi jį su tuberkulioze sergančiu asmeniu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad A. J. sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerų tipo palatoje Nr. 28 neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, laikymo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, A. J. subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 140 Eur. A. J. reikalavimas priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2016 m. balandžio mėnesį sudarė 265,95 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo A. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.