Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-111-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
A6.-111-369/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00006-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
T. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-111-369/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00006-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai T. T. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų platformą ZOOM),

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T., būdama UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir žinodama apie UAB „X“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), tai yra žinodama, kad jos valdoma Bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., turėdama pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „X“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „X“, taip savo neveikimu pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais (neveikimu) ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. T. teismo posėdyje nepripažino padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad ji ėmėsi visų veiksmų išgelbėti UAB „X“ veiklą. UAB „X“ vienintelis akcininkas buvo jos vyras, kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. Prieš mirtį vyras gulėdamas ligoninėje surašė jai įgaliojimą laikinai eiti direktorės pareigas 3 metus nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d.. Vyrui mirus, įmonė nebeturi akcininko, kadangi ji taip ir neperėmė iki galo palikimo. Kadangi nėra akcininko, ji neturėjo galimybės teikti metinių finansinių atskaitomybių, kurias turi patvirtinti akcininkų susirinkimas. VMI buvo teikiamos visos privalomos deklaracijos nuo 2014 m. 2019 m. Šiaulių apskrities VMI atliko įmonės mokestinį patikrinimą, ji 2019 m. gruodžio 27 d. nuvežė visus dokumentus už įmonės 3-4 metų veiklos laikotarpį patikrinimui, iki tol VMI jokių pretenzijų dėl įmonės veiklos neturėjo. VMI žinojo visą įmonės padėtį, balansai jai buvo pateikti. Mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas, ji nebūtų galėjusi jo užbaigti, jei įmonė nebūtų pateikusi deklaracijų. Kai 2020 m. buvo atliktas patikrinimas, UAB „X“ neturėjo jokio įsiskolinimo. UAB „X“ veikla yra naktiniai barai ir klubai. Po to, kai 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, įmonės barui buvo draudžiama dirbti. Kai prasidėjo veiklos sąlygų atlaisvinimas, VMI liepė jai įregistruoti VĮ Registrų centre duomenis, kad ji atstovauja įmonę kaip tikroji direktorė. Ji nuėjo į Registrų centrą, pateikė vyro išduotą 2018 m. sausio 15 d. įgaliojimą, kuriuo ji buvo paskirta laikina įmonės direktore trims metams ir susitvarkė dokumentus. Vyras turėjo dar vieną įmonę ir mokestinė nepriemoka VMI susidarė apie 45 000 Eur. 2020 m. gegužės 24 d. su VMI jos prašymu sudarė mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį, VMI sudarė mokestinės nepriemokos mokėjimo grafiką, pagal kurį ji turėjo pradėti mokėti 2020 m. birželio 25 d. Kai valstybė leido pradėti dirbti barui, tris mėnesius įmonė vykdė veiklą ir buvo mokamos VMI įmokos pagal grafiką, tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesį valstybė vėl barų veiklą uždarė. Darbuotojams buvo įformintos prastovos, ji mokėjo jiems atlyginimus. Manė, kad valstybė tas prastovas kompensuos, tačiau ji nekompensavo. 2020 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad visi darbuotojai, tame tarpe ir ji buvo atleisti iš pareigų, tačiau ne ji kaip įmonės vadovė juos atleido, o Sodra savo sprendimu visus darbuotojus ir ją atleido 2020 m. liepos mėnesį, kadangi buvo didelė skola. Sakė, kad bus viskas atstatyta, jei bus padengta skola. Ji negalėjo skolos padengti, nes karantinas užsitęsė. Ji stengėsi išgelbėti įmonę, sumažino skolą valstybei 1000 eurų. Kai Sodra ją atleido, jai kaip vadovei buvo užblokuotos visos prieigos, ji nebeturėjo įgaliojimų ką nors daryti. UAB „X“ nebevykdo veiklos, nes žmonės yra atleisti, o 2021 m. buvo visiškas karantinas. VMI nepriemoka nebedidėjo, ji liko tokia, kokia buvo paskaičiuota mokestinio patikrinimo metu, skolų darbuotojams nėra, o įmonė veiklos nevykdė, reiškia, kad įmonės padėtis nepablogėjo. Baro veikla (duomenys neskelbtini) nutrūko, kai pasibaigė jos kaip vadovės įgaliojimai. Jo paskutinės veiklos dienos ir buvo tos, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl alkoholio pardavimo. Jai sugedo kasos aparatas. Kai galvojo, kad valstybė dar leis barui dirbti, ji nešė kasos aparatą į VMI, sudarė naują panaudos sutartį. Ji viską darė, kad išgelbėtų bendrovę. Įmonei priklausę seni automobiliai nurašyti, automobilis „Mitsubishi“ nepriklauso įmonei. Ji neinicijavo UAB „X“ bankroto procedūros, nes dvejus metus buvo karantinas ir ji laukė valstybės pagalbos. Ji rašė paklausimus, kodėl įmonei nebuvo kompensuotas karantino prastovos laikotarpis, tačiau gavo atsakymą, kad turi kreiptis į VMI ar Sodrą pagal teritoriją. Ji manė, kad išgelbės įmonę, sudarė mokestinės paskolos sutartį, kad mokės po 350 Eur per mėnesį. Jei įmonė būtų galėjusi normaliai vykdyti veiklą, ji būtų galėjusi atsiskaityti su VMI, tačiau įmonei buvo trukdoma dirbti. Ji nieko nežinojo, kad UAB ‚X“ buvo inicijuota bankroto procedūra, nes negavo jokių procesinių dokumentų (b.l. 86-88, 100-101).

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) išrašo matyti, kad įmonė UAB „X“ VĮ „Registrų centras“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo pat įmonės sukūrimo pradžios 2014 m. (b.l. 42-45). Iš pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, matyti, jog Bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. sausio 3 d. sudarė 10 512,48 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. liepos 26 d. Teisė išieškoti atsirado nuo 2022 m. kovo 8 d. Įmonė galimai nepateikė FR0608 už 2015 m., metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204A už 2016 m., FR0572 už 2017 m. 02-08 mėn. Įmonė nereagavo į VMI siunčiamą pranešimą ir telefonu nepavyko susisiekti su prievolės mokėtojais. UAB „X“ su VMI 2020 m. gegužės 20 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-7299. Buvo nustatytas mokestinės prievolės (8 419,53 Eur) išdėstymo/atidėjimo laikotarpis nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarties grafiką, todėl 2022 m. vasario 10 d. sutartis buvo nutraukta. Pareiškime taip pat nurodoma, kad VMI prie FM, siekdama išieškoti įmonės mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. balandžio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto (pareiškime detalizuoti atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai), tačiau išieškojimas buvo nesėkmingas, nuo 2021 m. balandžio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta 15 Eur įmokų. Institucijos teigimu, T. T., žinodama, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir vėliausiai jau 2021 m. balandžio 8 d. žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai, kad bendrovė buvo nemoki, patvirtina tai, kad ji nėra teikusi metinės finansinės atskaitomybės, tai parodo, kad jos apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar įmonė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Įmonė nuo 2021 m. balandžio 21 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti nepriemokos nepavyko, įmonė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukeipti išieškojimą, VSDFV duomenimis įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, paskutinis atleistas 2020 m. liepos 4 d., skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 744, 86 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdoma 14 išieškojimo bylų bendrai 20 894,81 Eur sumai. T. T. žinojusi apie įmonės finansinę padėtį, matydama, kad nėra galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, suprasdama, kad nėra realios galimybės atkurti įmonės nemokumą, tyčia nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus (b.l. 1-5).

Iš mokesčių mokėtojų registro išrašo ir Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „X“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2014 m. balandžio 7 d.. Nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. įmonės vadovė buvo T. T. (b. l. 42-45).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2823-661/2022, kopijos matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“ iškelta bankroto byla, kartu konstatuota, jog įmonė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nėra galimybės nustatyti įmonės įsipareigojimų vertės (b. l. 18-20).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ valstybės biudžetui 2023 m. sausio 3 d. buvo skolinga 10 612,48 Eur, 2021 m. balandžio 8 d. buvo išieškoma 2 063,17 Eur dydžio mokestinė nepriemoka, 2022 m. balandžio 14 d. – jau 8 024,46 Eur mokestinė nepriemoka (b. l. 1-3, 11). VMI pateikto pareiškimo duomenimis, nuo 2021 m. balandžio 8 d. buvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. UAB „X“ vadovė buvo administracinėn atsakomybėn traukiama T. T., taigi būtent jos vadovavimo minėtai bendrovei metu augo bendrovės mokestinės nepriemokos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nuo 2020 m. liepos 4 d. nedirba nei vienas darbuotojas, metinės finansinės atskaitomybės dokumentai niekada nebuvo teikti, kas leidžia daryti išvadą, jog bendrovė veiklos nevykdė jau nuo 2020 m.. T. T. teismo posėdyje pripažino, kad nuo 2021 m. UAB „X“ jokios veiklos nebevykdo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruota transporto priemonės „Mitsubishi Pajero,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisė, kitos dvi nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės „Renalt Megane Sceniv“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-2018 m. yra išregistruotos, jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b.l. 15). Duomenų apie bendrovės gautas pajamas byloje nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2015 m. vasario 26 d. iš bendrovės vykdomas 14 priverstinių išieškojimų, bendra antstolių išieškoma suma 20 894,81 Eur (b.l. 16). Šių duomenų pagrindu galima teigti, kad įmonės skolos viršijo jos turimą turtą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės leido konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

T. T. neigė savo atsakomybę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo remdamasi tuo, kad pirma, ji buvo tik laikina įmonės vadovė 3 metams mirusio vyro akcininko 2018 m. sausio 15 d. jai išduoto įgaliojimo pagrindu, taigi nuo 2021 m. sausio 15 d. iš esmės nebėra vadovė, Sodros sprendimu atleista iš UAB „X“ jau nuo 2020 m. liepos 2 d. Antra, įmonei buvo trukdoma dirbti dėl karantino metu taikomų veiklos apribojimų, todėl ji negalėjo sukaupti lėšų mokestinei nepriemokai padengti. Trečia, ji ėmėsi visų veiksmų atkurti įmonės veiklą ir sumokėti mokestinę nepriemoką.

Teismas pažymi, kad byloje surinktų duomenų pagrindu T. T. yra tinkamas subjektas administracinėn atsakomybėn traukti. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateikto ir T. T. minimo UAB „X“ 2018 m. sausio 15 d. vienintelio akcininko sprendimo protokolo Nr. 18-01-15 2018 m. sausio 15 d. įmonės akcininkas D. T. atleido save iš įmonės direktoriaus pareigų ir įmonės direktoriumi paskyrė laikinai einančią direktoriaus pareigas T. T. nuo 2018 m. sausio 15 d. (b.l. 97). Joks galutinis paskyrimo terminas sprendime nėra nurodytas, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad po trejų metų T. T. kaip vadovės funkcijos pasibaigė. Pažymėtina, kad T. T. pati šį sprendimą pateikė registruoti Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. balandžio 3 d., ir jo pagrindu buvo atliktas UAB „X“ duomenų pakeitimas JAR, nenurodant jokio galutinio vadovavimo termino. Aplinkybė, kad Sodros duomenimis ji 2020 m. liepos 2 d. buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (b.l. 94), niekaip nešalina jos kaip bendrovės vadovės atsakomybės. Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos jei su juo sudarytoje sutartyje nenurodyta kitaip. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. <...> Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o, šiam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. AN2-217-594/2020). T. T. nėra pranešusi Juridinių asmenų registrui apie atsistatydinimą iš UAB „X“ vadovo pareigų, JAR duomenimis jos įgaliojimai pasibaigė tik bendrovei iškėlus nemokumo bylą ir teismui paskyrus nemokumo administratorių (b.l. 42-45).

Teismas sutinka, jog dėl savo veiklos specifikos UAB „X“ buvo taikomi veiklos apribojimai Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu, tačiau karantinas buvo panaikintas nuo 2021 m. liepos 1 d. ir po šio termino draudimai vykdyti maitinimo veiklą nebebuvo taikomi, tačiau iki pat 2023 m. sausio mėn., T. T. teigimu, baro veikla nebuvo atkurta, darbuotojai neįdarbinti. Taigi, konstatuotina, kad teisingas VMI teiginys, kad įmonė ilgą laiką – pusantrų metų veiklos nevykdė, kas yra vienas iš nemokumo požymių. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos naujojo koronoviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (toliau – karantinas) galiojo moratoriumas juridinio asmens vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Tačiau jau nuo 2021 m. liepos 1 d. karantinas buvo panaikintas, verslui buvo duotas 3 mėnesių laikotarpis atsitiesti, o nuo 2021 m. spalio 1 d. įsigaliojo įprastinės JANĮ nuostatos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas laiko, kad iki 2021 m. rugsėjo 30 d. T. T. dar neturėjo pareigos inicijuoti bankroto procedūrą UAB „X“, net jei įmonė ir buvo tuo momentu nemoki, tačiau nuo 2021 m. spalio 1 d. ši pareiga vėl atsirado.

Teismas tik iš dalies sutinka su T. T. argumentu, kad ji ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. VMI pareiškime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. bendrovė su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį, dėl 8419,53 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Šią aplinkybę galima vertinti kaip priemonę UAB „X“ mokumui atkurti. Tačiau VMI pareiškime nurodė, to neneigė ir T. T., kad bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį, sumokėjo tik tris įmokas, o nuo 2020 m. rugsėjo įmokų nemokėjo, todėl 2022 m. vasario 10 d. sutartis buvo nutraukta. Duomenų, kad T. T. būtų ėmusis kokių nors racionalių sprendimų, veiksmų įmonės mokumui atkurti po 2021 m. spalio 1 d., kai baigėsi moratoriumo juridinio asmens vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo terminas, byloje nėra, todėl laikytina, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. ji nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2823-661/2022, kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o VMI, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „X“ iškelta bankroto byla (b. l. 18-20). Be to, VMI pateikto pareiškimo duomenimis, vadovaujant T. T., VMI nuo 2021 m. balandžio 8 d. surašė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bankų sąskaitų ir 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau galutinai mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (įmonės sumokėjo tik 15 Eur skolos).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ vadovė T. T., jau nuo vėliausiai 2021 m. spalio 1 d. žinodama apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl nemokumo proceso (bankroto) bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreditorius VMI.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog T. T., būdama UAB „X“ direktore ir žinojusi apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojusi apie jos finansinę padėtį bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė veiklos nevykdo, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nuo 2021 m. spalio 1 d., iki kol 2022 m. rugpjūčio 31 d. VMI prie FM pati pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“ teismui nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą T. T., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta T. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu dirba. LITEKo duomenimis ji neteista, bausta administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ne kartą ir už alkoholio prekybos taisyklių pažeidimus UAB „X“ priklausančiame bare. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, T. T. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jai administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas