Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-773-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
e2A-773-864/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
E. K., V. K., L. K., A. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) E. K., V. K., L. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K., V. K., L. K., A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuotieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. K., V. K., L. K., A. K. (toliau ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo ir prašė: 1) nustatyti pareiškėjui E. K. nuosavybės teisės įgijimo į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą; 2) nustatyti pareiškėjui A. K. nuosavybės teisės įgijimo į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., ir garažą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., abiejų bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą; 3) nustatyti pareiškėjui V. K. nuosavybės teisės įgijimo į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą; 4) nustatyti pareiškėjui L. K. nuosavybės teisės įgijimo į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad tarybiniais laikais pastarieji dirbo (duomenys neskelbtini), kur jiems, kaip šio (duomenys neskelbtini) darbuotojams, buvo suteikti butai (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjai ir kiti asmenys už savo asmenines lėšas bei samdydami statybos brigadas pasistatė garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šių garažų statyba buvo vykdoma su (duomenys neskelbtini) administracijos žinia. Pareiškėjų teigimu, (duomenys neskelbtini) metais pastačius garažus, pareiškėjai ir kiti bendraturčiai kiekvienas burtų keliu traukėsi sau garažą; jokių nuosavybės dokumentų niekas neturėjo. Paaiškino, kad pareiškėjai burtų keliu išsitrauktais garažais naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol.; visą šį laiką save laikė šių garažų savininkais, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravę nuosavybės teisių.

3. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. lapkričio 19 d. aktu dalis bendrasavininkų pažymėjo, kad žemiau pasirašę garažų savininkai patvirtina, jog garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui E. K., boksas Nr. (duomenys neskelbtini) – pareiškėjui L. K., boksas Nr. (duomenys neskelbtini) – pareiškėjui V. K. ir boksas Nr. (duomenys neskelbtini) – pareiškėjui A. K.. Teigė, jog pareiškėjams dėl jų nurodomų garažo boksų buvo parengtos nekilnojamojo daikto esamų patalpų bylos ir 2015 m. lapkričio 26 d. šie kadastro duomenys buvo užfiksuoti VĮ „Registrų centras“. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnija pažymomis patvirtino, kad pareiškėjams E. K. priklauso atitinkami pareiškime nurodyti garažai.

4. Anot pareiškėjų, pastarieji atskirais prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, prašydami išduoti pažymas, skirtas VĮ „Registrų centras“ apie nesudėtingų statinių - garažų įregistravimą VĮ „Registrų centras“, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informavo, kad pareiškėjai prie prašymų nėra pateikę nei vieno iš dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini) m. liepos 25 d. sąraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini) m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 2-6 punktuose nurodyto dokumento, todėl nurodė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ar dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

5. Paaiškino, kad vėliau pareiškėjai su prašymais kreipėsi ir į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą dėl garažų įregistravimo/įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ „Registrų centras“ priimtais sprendimais pakartojo tas pačias teisines nuostatas kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su pasiūlymu kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bei atsisakė įrašyti garažų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjai nurodė, kad nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktus (garažus) kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėjai nėra garažų savininkai; garažai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis); visą valdymo laiką pareiškėjai garažus valdė ir valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai jau trisdešimt metų.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą pareiškime nurodytų garažų perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo prerogatyvai.

8. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad garažai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti; taip pat nėra įregistruoti pastatai, kuriuose yra garažai. Anot suinteresuotojo asmens VĮ „Registrų centras“ pareiškėjai pareiškimo argumentais ir įrodymais įrodinėja nekilnojamųjų daiktų įgijimą kitu būdu (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas – pagaminant naują daiktą) bei pastatų valdymo nuosavybės teise faktą (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), dėl ko tokiu atveju negalėtų būti patvirtintas pastato nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

9. Pažymi, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Savo ruožtu, suinteresuotojo asmens VĮ „Registrų centras“ teigimu, pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių pastatų, kuriuose yra ginčo garažai, bei patalpų – garažų suformavimo teisėtumo faktą, todėl remiantis Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotus statinius negali būti nustatomas.

10. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju įrodė, kad būtent jie yra ginčo patalpų statytojai ir neformalūs jų savininkai.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai pasistatė savo valdomus objektus-garažus neturėdami realaus teisinio pagrindo, nes žodinis bendrijos pirmininko sutikimas, bendrijos susirinkimas ir leidimas statyti valstybinėje žemėje viršijo minėtų subjektų įgaliojimus dėl statybos leidimo valstybinėje žemėje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po atkūrimo nebuvo teisinis pagrindas statyti garažus valstybinėje žemėje. Teismo vertinimu, pareiškėjai visą laiką galėjo suprasti, kad jiems nepakanka žodinio pirmininko sutikimo ir bendrijos susirinkimo sutikimo įsiteisinti savo valdomus objektus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės valdė savo pastatytus objektus be teisėto leidimo, tačiau valdė garažus atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.

14. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nesudėtingi statiniai-garažai buvo pastatyti pareiškėjų nuožiūra, nesilaikant jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog daiktai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei kad išnaudojo galimybes suformuoti statinius pagal Kadastro įstatymo reikalavimus; taip pat nepateikti ir duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini) m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 9 straipsnyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškimą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėjai pažymi, kad (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) išskyrė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) šios įmonės darbuotojams (tame tarpe ir pareiškėjams) statytis garažus, be to tais pačiais metais buvo įkurtas ir kooperatinių garažų statybos kooperatyvas „Šilelis“, kurio įsteigimo tikslas - organizuoti ir vykdyti suteiktame žemės sklype garažų statybą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų kaimynų nuosavybės teisės į garažus VĮ „Registrų centras“ buvo registruojamos būtent tik kooperatinių garažų statybos kooperatyvo „Šilelis“ (vėliau vadintas garažų statybos bendrija) išduotų pažymų pagrindu, o likvidavus šį kooperatyvą (bendriją), kiti pareiškėjų kaimynai savo nuosavybės teises į jiems priklausančius garažus (laikotarpiu 2015-2017 metais) registravo tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos išduotų pažymų pagrindu.

17. Nurodo, jog nors pareiškėjai prie pareiškimo ir pateikė kiekvienas atskirai savo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos išduotas pažymas, kuriose pažymima, jog pareiškėjams priklauso (jie valdo) pareiškime nurodytus ginčo garažus, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl šių pažymų iš viso nepasisakė.

18. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog priimant skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi neaktualia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini) m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ redakcija.

19. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2015 metais pareiškėjams išduotos pažymos yra išvestinis (-iai) dokumentas (-ai), nes jis (-ie) išrašomas (-omi) pirminio informacijos šaltinio pagrindu. Teigia, jog pirminis duomenų šaltinis, pagal kurį vykdoma registracija, yra nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn sutartis. Anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių apskritai nenustatinėjo, o nenustačius esminių ir reikšmingų bylos aplinkybių, teismo sprendimas negali būti teisingas ir pagrįstas.

20. Teigia, kad faktas, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų statiniai stovi ant valstybinės žemės, lemia, kad jie buvo pastatyti teisėtai, nes savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti aukščiau išvardytus statinius nėra. Pažymi, jog ir Nacionalinės žemės tarnyboje yra sprendžiamas klausimas dėl viso valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išpirkimo; pareiškėjai ir kiti kaimynai, kurių ant šios valstybinės žemės yra pastatyti garažai, jau yra parengę ir pateikę Nacionalinei žemės tarnybai šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir planą.

Šalies argumentai

21. Pareiškėjų teigimu, vien leidimo statyti nebuvimas arba jo neradimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) metais statiniai pastatyti be leidimo.

22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pareiškimo atmetimą pagrindžiančių teisinių argumentų, t. y. įrodymų, motyvų ir galiojančių (aktualių) teisės aktų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjų pareiškimą, dėl ko toks procesinis sprendimas yra absoliučiai negaliojantis ir naikintinas.

Atsiliepimas

23. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad jis nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl apeliacinio skundo tenkinimo ir įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo prerogatyvai. Teigia, jog teismui įsitikinus šio apeliacinio skundo pagrįstumu, suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus dėl šio apeliacinio skundo patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. išnagrinėjęs atskirąjį skundą, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo sąlygos nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

26. Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų pareiškimo, padaręs išvadas, jog pareiškėjai yra ginčo objektų statytojai ir neformalūs jų savininkai; pareiškėjai pasistatė savo valdomus objektus-garažus neturėdami realaus teisinio pagrindo; pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, kad daiktai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei kad išnaudojo galimybes suformuoti statinius pagal Kadastro įstatymo reikalavimus; nepateikė duomenų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki (duomenys neskelbtini) m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 9 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė tokias išvadas, neatsižvelgęs į esmines tokio pobūdžio bylose nustatinėtinas aplinkybes bei paneigdamas aktyvų paties teismo vaidmenį, sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo pareiškimą, be kita ko, grindė aplinkybe, jog ginčo objektai, kurių atžvilgiu pareiškėjai prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, buvo pastatyti pačių pareiškėjų asmeninėmis lėšomis bei samdant statybos brigadas. Taigi, šioje byloje nagrinėtino klausimo sprendimui aktualūs yra kasacinio teismo išaiškinimai, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, daugelio pareiškėjų kaimynų nuosavybės teisė į toje pačioje vietoje pastatytus garažus Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kooperatinių garažų statybos kooperatyvo „Šilelis“ pirmininko E. K. išduotos pažymos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos išduotos pažymos, garažų statybos kooperatyvo išduotos pažymos, garažų statybos bendrijos išduotos pažymos, apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu. Taigi, ši aplinkybė sudaro prielaidas spręsti apie tai, jog ginčo objektai, kurie yra toje pačioje vietoje kaip ir pareiškėjų kaimynų garažai, bei kurie buvo statomi panašiu laiku bei panašiu būdu, iš esmės taip pat galėtų būti nuosavybės teisės objektais, kurių atžvilgiu galėtų būti taikytinos įgyjamosios senaties teisės normos. Savo ruožtu, šiai prielaidai patvirtinti (paneigti) byloje turėjo būti išsamiai įvertintos aplinkybės dėl ginčo objektų statybos (ne)teisėtumo.

29. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl garažų statybos nesant tam realaus teisinio pagrindo. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad tokią išvadą teismas padarė, kadangi žodinį bendrijos pirmininko sutikimą bei bendrijos susirinkimą ir leidimą statyti valstybinėje žemėje vertino kaip minėtų subjektų įgaliojimų viršijimą dėl statybos leidimo valstybinėje žemėje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Savo ruožtu, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šias teismo išvadas.

30. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo garažų statybos metu buvusios garažų statybos tvarkos bei nuosavybės teisės įgijimo sąlygų. Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus. Tokiose bylose teismas įrodinėjimo procese turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalis). Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti vieną iš esminių aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl galimybės nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (ne)buvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai nepateikė ginčo objektų teisėtą statybą pagrindžiančių įrodymų, nesant byloje duomenų apie paties teismo įrodinėjimo procese atliktus aktyvius veiksmus šios aplinkybės nustatymui, suponuoja pagrindą spręsti, jog šioje byloje teismas nebuvo aktyvus ir ginčijamą sprendimą priėmė nesiėmęs visų įmanomų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčo objektų statybos neteisėtumą konstatavo remdamasis vien prielaidomis, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų esminėms bylos aplinkybėms išsiaiškinti, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir teisinių argumentavimų, dėl ko egzistuoja Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėtina, jog absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pateikė motyvus dėl šios civilinės bylos aspektų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nėra. Jokių kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

33. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Pareiškėjų (apeliantų) E. K., V. K., L. K., A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė