Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis, t. y., verčiant pareiškėją dirbti valytojo pareigose savaitgaliais ir švenčių dienomis ir nemokant už šį darbą darbo užmokesčio, taip pat nepadidinus etato dydžio iki 0,75 bei neaprūpinus darbo priemonėmis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2022-12-14 įsakymu Nr. 2-3927 pareiškėjas A. S. nuo 2022-12-14 buvo paskirtas į valytojo pareigas 0,5 etato. 2023-03-30 pareiškėjas kalėjimo direktoriui pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų valytojo pareigų (0,5 etato). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2023-04-04 įsakymu Nr. NĮ-22-1026 pareiškėjas buvo atleistas iš darbininko valytojo pareigų nuo 2023-04-04 (b. l. 69-73).

Taigi, pareiškėjas valytojo pareigose (0,5 etato) buvo įdarbintas nuo 2022-12-14 iki 2023-04-04 (ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu jis turėjo dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis ir už šį darbą jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) V dalies VII skyriaus šeštasis skirsnis. Pagal BVK 59 straipsnio 1 dalį kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat, kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones.

Pagal BVK 60 straipsnio 2 dalį nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje organizuojama taip: 1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai. Be rašytinio nuteistojo sutikimo jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis; 2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą. Nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nurodytą laiką tik jo rašytiniu sutikimu ir jei tai netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir įgyvendinti jo resocializacijos plane nurodytų priemonių; 3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato teisingumo ministras; 4) už vienus dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį jiems mokama piniginė išmoka. Nuteistųjų pageidavimu per vienus metus jiems gali būti suteikiamas papildomas iki dešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį piniginė išmoka nemokama; 5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą CK nustatyta tvarka; 6) laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas išmokas, išskaičiavusi iš jų šio kodekso 62 straipsnyje nurodytą sumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga perveda į jos administruojamas šių nuteistųjų asmenines sąskaitas (BVK 60 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarp nuteistųjų asmenų ir laisvės atėmimo vietų administracijų kylančius ginčus dėl darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo (žr., pvz., 2018-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1578-624/2018) yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kita vertus, EŽTT ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad tam tikro pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011-01-11 sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-502/2019).

Nagrinėjamu atveju būtent Lietuvos kalėjimų tarnybai, teigiančiai, kad pareiškėjo darbas buvo organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, tenka pareiga nurodyti bei pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kuriais ji ir disponuoja. Vykdydama šią pareigą Lietuvos kalėjimų tarnyba į bylą pateikė įstaigos direktoriaus įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo priimtas į valytojo pareigas (0,5 etato) ir atleistas iš jų, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal išdirbtą laiką (b. l. 12-57, 62, 69-73). Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-12-14 iki 2023-04-04 dirbo valytojo pareigose 0,5 etato, darbo laiko norma – 20 valandų per savaitę. Pagal minėtus duomenis pareiškėjas savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbo. Atsakovės teigimu, į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką ir yra teisingi, o darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2022-12-14 iki 2023-04-04 pareiškėjo išdirbtas laikas buvo ilgesnis, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose – 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo viršvalandžius, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo išdirbtą laiką, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis realiai dirbo daugiau nei nurodyta žiniaraščiuose, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba netenkino jo prašymų prailginti darbo laiko normą iki 0,75 etato. Pažymėjo, kad jo darbo krūvis buvo didelis, todėl nespėdavo sutvarkyti priskirtos teritorijos.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023-02-06 ir 2023-02-23 prašymais kreipėsi į Pravieniškių 1-jo kalėjimo viršininką, prašydamas padidinti jo etato dydį nuo 0,5 iki 0,75, kadangi jam buvo priskirtos papildomos TOG patalpos (b. l. 10, 11). Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-03-07 raštu Nr. SN-22-636 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ pareiškėjo prašymo netenkino nurodant, kad galimybės padidinti etato dydį šiuo metu nėra (b. l. 74-75).

Kaip buvo minėta, pagal BVK 59 straipsnio 3 dalį, konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Taigi, jei pareiškėjas jautė, kad jam priskirtas darbas (valytojo) yra per sunkus ar neatitinka jo gebėjimų, įgūdžių ar lūkesčių, jis turėjo galimybę kreiptis į pataisos namų administraciją dėl darbinės veiklos pakeitimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2023-03-15 pareiškėjui valymo vietos buvo pakoreguotos, t. y. lauko teritorijos valymas buvo pakeistas į TOG patalpų valymą (b. l. 108-109). Teismas pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo keisti (didinti) darbo laiko normas pagal nuteistųjų prašymus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo prašymai buvo netenkinti nepagrįstai.

Pareiškėjas atsakovui reiškia pretenzijas dėl to, kad jam buvo priskirta tvarkyti ir kiemo teritoriją. Teismas pažymi, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-07-30 įsakymu Nr. V-397 patvirtinto valytojo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, valytojas, be kita ko, valo buitines atliekas, šiukšles iš patalpų, koridorių, laiptinių bei teritorijos (b. l. 61). Teismas pažymi, kad minėta valytojo pareigybės aprašymo nuostata apima ne tik būrio vidaus patalpų, bet ir teritorijos tvarkymą, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam be teisėto pagrindo buvo priskirta tvarkyti ir kiemą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio. Pažymėjo, kad jautė psichologinį spaudimą dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis, be to, į jo žodinius prašymus dėl valymo priemonių išdavimo pareigūnai nereagavo ir šių problemų nesprendė. Pareiškėjas šiuo atveju neneigia to, kad valymo priemonės jam buvo išduotos, tačiau nurodo, kad išduotų priemonių nepakako, todėl žodžiu kreipėsi į pareigūnus dėl papildomų valymo priemonių išdavimo, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Teismas pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju jokių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis žodiniais prašymais kreipėsi į pareigūnus dėl papildomų valymo priemonių išdavimo ir kokie konkrečiai pareigūnai jo žodinių prašymų nesprendė bei darė psichologinį spaudimą dėl papildomo darbo savaitgaliais ir švenčių dienomis, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini .Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo Įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.