Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis D. G., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. A. yra R. G. ir L. B. G. dukra, šį faktą patvirtina į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma. Pareiškėjos motina L. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 44. Po pareiškėjos motinos L. B. G. mirties liko paveldimas turtas – ½ dalis žemės sklypo iš bendro 0.0300 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo iš bendro 0.0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); ½ dalis 47.72 kv. m. bendro ploto buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis 28,93 kv. m. bendro ploto sodo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis 115,85 EUR pajaus Alytaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal bendrijos išduotą 2024-01-29 pažymą Nr. 02. Po L. B. G. mirties šiuo turtu rūpinosi jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas R. G., naudojosi butu ir sodo pastatu, juose esančiais daiktais, jais rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjos tėvas R. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. B. G. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota R. G. teisė įgyti visas teises į palikimą. R. G. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 114. R. G. testamento nepaliko. Alytaus miesto 1-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į R. G. palikimą.

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos tėvo R. G. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės L. B. G. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis butu, sodo pastatu ir žemės sklypais, jų priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad R. G. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad R. G. po sutuoktinės L. B. G. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja R. A. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės L. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja R. A. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo R. G. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.