Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatas, nurodė, kad savavališkos statybos aktas ir / ar reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl konstatavo, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, be kita ko, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T- 256, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-86-2014, 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-77/2017.

III.

Pareiškėjas L. R. atskiruoju skundu parašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad bylos rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos sprendimai ginčijami tuo pagrindu, kad priimant juos buvo pažeista jų priėmimo tvarka, taigi iš esmės ginčijamas sprendimų atitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimas yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Be to, ginčijami sprendimai yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant įstatyme jam pavestas funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinti Inspekcijos 2018 m. kovo 13 d. savavališkos statybos aktas Nr.SSA-60-180313-00004, 2018 m. kovo 13 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD-60-180313-00004 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2018 m. kovo 13 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-18-0320-00005 pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėjo teigimu, skundžiami aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, Inspekcijos sprendimai ginčijami tuo pagrindu, kad priimant juos buvo pažeista jų priėmimo tvarka, be to, ginčijamame savavališkos statybos akte nėra nustatyta reikalavimų ir įpareigojimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas). Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2018; 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018 ir kt.). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-154/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-71/2015 ir 2011 m. kovo 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-19-2011 nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes minėtose bylose, kuriose buvo sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas, buvo reiškiami kitokio pobūdžio reikalavimai ir minėtų bylų faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms.

Pasisakant dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad ginčijami sprendimai yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, priimti viešojo administravimo subjekto, pažymėtina, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81-2014).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjui išaiškintina, kad siekdamas skųsti šioje byloje ginčytus sprendimus, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.