Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų, neteisėtai pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 82/04-518 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nuobauda paskirta už tai, kad R. M. 2021 m. gegužės 31 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 13.30 val. pareigūnas ūkio aptarnavimo kiemelyje pastebėjo minėtą nuteistąjį, kuris rankose turėjo antklodę. Iš rankose esančios antklodės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Nuteistasis pasiėmė telefoną ir sparčiu žingsniu įbėgo į ūkio kiemelyje esančias skalbyklos patalpas. Pareigūnas davė nurodymą sustoti, tačiau nuteistasis į nurodymą nereagavo. Pareigūnas, įėjęs į skalbyklos patalpas, pastebėjo, kad minėta antklodė numesta ant dėžės prie durų ir šalia jos stovi R. M.. Pareigūnui pakėlus antklodę, iš jos iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ be SIM kortelės. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 20 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2S-2779 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ minėtas Marijampolės PN direktoriaus nutarimas buvo paliktas galioti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 82/04-518 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d. Teismas sprendime konstatavo, jog Nutarime nėra suformuluotas konkretus kaltinimas, kad iš Nutarimo neįmanoma nustatyti, kuo konkrečiai nuteistasis yra kaltinamas, t. y., ar dėl to, jog nevykdė pareigūno nurodymo (BVK 110 str. 1 d. 2 p.), ar dėl to, jog buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, galimai priklausantis nuteistajam. Nutarime išdėstyta įvykių seka, tačiau konkretus kaltinimas nuteistajam nėra suformuluotas.

Iš atsakovės atstovo pateikto Pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka (40 Eur) į socialinės paramos nuteistiesiems fondą pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 82/04-518 nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo nurašyta 2021 m. birželio 15 d. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kada konkrečiai pinigai buvo grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 įsiteisėjimo datos matyti, kad minėta pinigų suma pareiškėjui į asmeninę sąskaitą buvo grąžinta po daugiau nei pusės metų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai, šių faktinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas iš naujo nebetirs, kadangi dėl jų ginčas yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, bei dėl to, kad pinigai (40 Eur) nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyti.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą atsakovės atstovas nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, kadangi netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, todėl atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio kontekste, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1211/2013 ir kt.).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir pan. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-552/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu jam trūko pinigų maisto produktams nusipirkti, pareiškėjas buvo priverstas badauti. Tačiau teismas pažymi, kad pagal BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalį, nuteistieji pataisos namuose maistu aprūpinami nemokamai. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui pataisos namuose trūko maisto, tokių duomenų nepateikė pats pareiškėjas. Priešingai, iš atsakovės pateikto Pinigų apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. matyti, kad pareiškėjas drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu reguliariai į asmeninę sąskaitą gaudavo lėšas ir jas išleisdavo pataisos namų parduotuvėje. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjas pataisos namų parduotuvėje išleido 47,07 Eur, 2021 m. liepos 12 d. – 72,94 Eur, 2021 m. liepos 22 d. – 29, 28 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 40,72 Eur, 2021 m. rugpjūčio 9 d. – 114,86 Eur, 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 13,60 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – 46,18 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. – 86,97 Eur, 2021 m. rugsėjo 16 d. – 17,02 Eur, 2021 m. rugsėjo 20 d. – 8,11 Eur, 2021 m. spalio 11 d. – 56,99 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 55,36 Eur, 2021 m. lapkričio 4 d. – 29,91 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. – 76,26 Eur, 2021 m. lapkričio 15 d. – 22,49 Eur ir t. t. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl maisto trūkumo ar netinkamos jo kokybės, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nuobaudos galiojimo laikotarpiu badavo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo gauti pasimatymų ir pašlijo jo santykiai su artimaisiais, šeimos nariais, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktos Pasimatymų apskaitos kortelės matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo pasimatymai vyko reguliariai. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. sausio 21 d. turėjo devynis pasimatymus su žmona. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos būtų nutrūkę pareiškėjo pasimatymai su artimaisiais ar pablogėję santykiai su jais. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl papildomų pasimatymų suteikimo ir toks prašymas nebūtų buvęs patenkintas, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (dėl paskirtos nuobaudos tyčiojosi, naudojo psichologinį spaudimą), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl gero elgesio nuobaudos galiojimo laikotarpiu buvo rekomenduota jam skirti du paskatinimus, tačiau jis skatintas nebuvo. Marijampolės PN drausmės komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolas Nr. 14/07-2979 patvirtina pareiškėjo argumentus, kad už nepriekaištingą ir savalaikį užduočių atlikimą pareiškėją buvo siūloma skatinti, tačiau Drausmės komisija nutarė pareiškėjo neskatinti, kadangi jis turėjo galiojančią nuobaudą. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo argumentus, kad dėl Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 82/04-518 paskirtos drausminės nuobaudos, kuri vėliau buvo panaikinta, pareiškėjas nebuvo paskatintas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, ko pasėkoje jis nebuvo paskatintas, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Iš bylos duomenų, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. rugpjūčio 25 d. medicinos pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu lankėsi pas psichiatrą, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp šių apsilankymų ir paskirtos drausminės nuobaudos yra priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (neteisėto nuobaudos paskyrimo ir, atitinkamai, neskirto paskatinimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjui kilo neturtinė žala. Taigi, tarp nurodytų pataisos įstaigos darbuotojų pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma, tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo pobūdį, mastą, intensyvumą, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą) paskyrimo ir, atitinkamai, neskirto paskatinimo, nebuvo tokio masto, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.