Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2S-2779 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 3).

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, viena iš jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų skaičių ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame pataisos įstaigos direktorius pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str. 1 d.). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010, 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Įvertinęs skundžiamo Marijampolės PN Nutarimo turinį, teismas konstatuoja, jog Nutarime nėra suformuluotas konkretus kaltinimas, t. y. Nutarime nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas rankose laikė antklodę ir tuo metu iškrito mobiliojo ryšio telefonas, taip pat Nutarime užfiksuota tai, jog nuteistasis, supratęs, kad pareigūnas pastebėjo iš rankų iškritusį telefoną, paėmė jį nuo žemės ir pasišalino į ūkio kiemelyje esančią skalbyklą, nereagavo į nurodymą sustoti, vėliau pareigūnas, įėjęs į skalbyklą ir radęs po numesta antklode telefoną „Samsung“ be SIM kortelės, nuteistąjį nuvedė į budėtojų dalį ir davė jam nurodymą pasiaiškinti; konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 20 punktą.

Iš Nutarimo neįmanoma nustatyti, kuo konkrečiai nuteistasis yra kaltinamas, – ar dėl to, jog nevykdė pareigūno nurodymo (BVK 110 str. 1 d. 2 p.), ar dėl to, jog buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, galimai priklausantis nuteistajam. Nutarime išdėstyta įvykių seka, tačiau konkretaus kaltinimo nuteistajam nėra suformuluota.

Pažymėtina, jo Taisyklių 20 punktas reglamentuoja lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) maisto produktų, drabužių ir avalynės, higienos priemonių, elektros prietaisų bei kitų daiktų ir reikmenų sąrašus. Nutarime nėra detalizuota, kokį Taisyklių 20 punkte nurodytą reikalavimą pažeidė pareiškėjas. Remiantis 2021 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 28) duomenimis, galima daryti tik prielaidą, kad pareiškėjui drausminė nuobauda galimai buvo paskirta už tai, jog nuteistasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir nereagavo į pareigūno nurodymą sustoti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Nutarime nenurodytos ir kitos svarbios faktinės aplinkybės.

Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2021 m. gegužės 31 d. dirbant pareiškėjui skalbykloje iš antklodės iškrito telefonas. Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų apie tai, kad minėtas telefonas priklausė būtent pareiškėjui, nenustatyta, ar minėtą dieną skalbykloje dirbo ir kiti asmenys, jei taip, neapklausti ir nepaimti asmenų, dirbusių skalbykloje, paaiškinimai dėl įvykio, netirtos aplinkybės, nurodytos tarnybiniame pranešime, jog mobiliojo ryšio telefonas iškrito iš antklodės, kuri nepriklauso pareiškėjui, ir kitos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo tvirtinimą, jog telefonas jam nepriklauso. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pareigūno nurodymo sustoti negirdėjo, nes buvo gana didelis atstumas, šios aplinkybės taip pat nebuvo vertinamos. Taigi pareiškėjui nuobauda paskirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismas sprendžia, jog atsakovas nesurinko pakankamai objektyvių duomenų, kad būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai, kad būtent pareiškėjui priklausė skalbykloje rastas mobilusis telefonas, šiuo atveju nekeliančiais abejonių įrodymais pagrįsta nebuvo. Be to, ir bylą nagrinėjant teisme, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo pataisos įstaigos režimo pažeidimo sudėties. Todėl Nutarimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti pagal suteiktus įgaliojimus išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, naudai. Priešingai, būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 82/04-518 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma teismo grąžinti sumokėtus 40 Eur, yra perteklinis ir išankstinis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje numatyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismui panaikinus Nutarimą, atsakovas privalės grąžinti 40 Eur, todėl ši pareiškėjo skundo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 82/04-518 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.