Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16455-886/2019 pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės pareiškimą dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė ,,Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. kovo 24 d. raštu informavo, kad magistraliniai vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) ir dalis vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), nėra UAB „Kauno vandenys“ turtas.

4. VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius 2019 m. balandžio 15 d. raštu informavo, kad vandentiekio tinklai, nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklai, esantys Kaimo r. sav. Teritorijoje bei daiktinės teisės įjuos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl pateikti informacijos, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje yra minėti inžineriniai tinklai, negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. Pagal Taisyklių valstybei perduotino nekilnojamojo turto (įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtinais žemės sklypais) ir akcijų administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba). Dėl šios priežasties mano, kad tiek VĮ Turto bankas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, yra suinteresuoti šios bylos baigtimi.

9.2. Pažymėjo, kad prie pareiškimo pridėjo VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. raštą, kuriuo buvo informuoti, jog vandentiekio tinklai, nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklai, esantys Kauno r. sav. bei daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl VĮ Registrų centras negali pateikti informacijos, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje yra minėti inžineriniai tinklai. Taip pat prie pareiškimo pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. kovo 24 d. raštą, kuriuo buvo informuoti, kad minėti tinklai nėra UAB „Kauno vandenys“ turtas.

9.3. Taigi, teismas nepagrįstai nustatė minėtus pareiškimo trūkumus, nes: 1) į VĮ Registrų centrą kreipėsi dėl duomenų pateikimo, tačiau jokios informacijos negavo, išskyrus tai, kad daiktinės teisės į tinklus nėra įregistruotos; 2) neturėdami jokių duomenų apie žemės sklypų, kurie yra apsunkinti tinklais, savininkus, neturi galimybės kreiptis į juos su paklausimu, ar šie asmenys nebuvo investavę savo lėšų tinklų statybai. Pažymėjo, kad nuo inžinerinių tinklų statybų, vykusių 2006 metais iki dabar jokie inžinerinių tinklų savininkai neatsirado.

9.4. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asmens duomenys gali būti teikiami tik tuomet, kai asmuo yra davęs sutikimą dėl tam tikrų jo duomenų tvarkymo; tvarkyti duomenis yra būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto interesus ar vykdant teisinę duomenų valdytojo teisinę prievolę ir kt. (Reglamento 6 straipsnis). Tai rodo, kad duomenys nėra teikiami, nesant pagrįsto asmens duomenų tvarkymo tikslo.

9.5. Pareiškėjos vertinimu, teismui sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, teismo nustatytas pareiškimo trūkumas dėl duomenų pateikimo apie žemės sklypų, kurie yra apsunkinti tinklais, savininkus ar teisėtus valdytojus bei jų įtraukimo suinteresuotais asmenimis yra perteklinis, nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą.

9.6. Nurodė, kad naujai pateikiamu įrodymu, kurio būtinybė iškilo tik teismui nustačius pareiškimo trūkumus, prašo prijungti prie bylos medžiagos V. P. prašymą, kuriuo prašė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus inicijuoti magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, kaip galimo bešeimininkio turto perėmimą Savivaldybės žinion ir jų perdavimo tinklus eksploatuojančiai įmonei. Tai pagrindžia pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kad tinklai neturi savininko ar sąžiningo įgijėjo, o tinklų užimamoje teritorijoje gyvenantys asmenys neturi pretenzijų dėl tinklų perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi, nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą naują rašytinį įrodymą – V. P. 2017 m. vasario 14 d. prašymą, kuriuo jis prašė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus inicijuoti magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, kaip galimo bešeimininkio turto perėmimą savivaldybės žinion ir jų perdavimo tinklus eksploatuojančiai įmonei, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas pareiškimas yra kilęs dėl viešojo intereso gynimo, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti bešeimininkiu turtu nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklus, lietaus nuotekų tinklus ir nuotekų šalinimo tinklus (toliau – tinklai), kurie yra (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumų šalinimui – pateikti duomenis apie žemės sklypų, kuriuose yra tinklai, savininkus ar teisėtus valdytojus ir suinteresuotais asmenimis įtraukti visus teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis; nurodyti su kokiomis įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla; pateikti duomenis, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų apie tinklų statytojus ir jų sukūrimui panaudotų lėšų šaltinius.

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame argumentavo, kad pagal Taisyklių nuostatas valstybei perduotino nekilnojamojo turto administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pažymėjo, kad vandentiekio tinklai, nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl VĮ Registrų centras negali pateikti informacijos, kam nuosavybės teise priklauso žemė, dėl ko pareiškėja neturi galimybės nustatyti žemės sklypų savininkų ar teisėtų valdytojų ir juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog ji kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų apie tinklų statytojus ir jų sukūrimui panaudotų lėšų šaltinius (pagrindas: VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. raštas; UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. kovo 24 d. raštas).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės atskirajame skunde nurodytais motyvais.

19. P. B., konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – taisyklės), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3119) 2 straipsnį numatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias taisykles.

20. Taip pat nustatyta, kad jeigu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), šiomis taisyklėmis ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis kita valstybės ar savivaldybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių taisyklių nuostatos. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybei perduotino nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 259 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

21. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėja įtraukdama suinteresuotais asmenimis VĮ ,,Turto bankas“ ir Nacionalinę žemės tarnybą, nepagrindė kokiu pagrindu ir su kokiomis konkrečiai šių asmenų teisėmis ir pareigomis byla susijusi, yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes minėtų institucijų dalyvavimas tokio pobūdžio bylose yra reglamentuotas įstatymu.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja dėl susidariusios situacijos kreipėsi UAB „Kauno vandenys“, kurie 2017 m. kovo 24 d. raštu informavo, kad tinklai nėra UAB „Kauno vandenys“ turtas. Taip pat matyti, kad pareiškėja kreipėsi ir į VĮ Registrų centrą, kurie 2019 m. balandžio 15 d. raštu informavo, jog tinklai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl pateikti informacijos, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje yra minėti inžineriniai tinklai, negali. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog ji kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų apie tinklų statytojus gavimą, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, jog kreipėsi į archyvus ir/ar registrus dėl duomenų gavimo apie šių tinklų statytojus, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė faktinių duomenų, kas yra žemės sklypų, kuriuose nutiesti tinklai, savininkai ar teisėti valdytojai, nes jie turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centro duomenimis, daiktinės teisės į tinklus nėra įregistruotos, todėl VĮ Registrų centras negali pateikti informacijos, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje yra minėti inžineriniai tinklai. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėja neturėdami jokių duomenų apie žemės sklypų, kurie yra apsunkinti tinklais, savininkus, neturi galimybės kreiptis į juos su paklausimu, ar šie asmenys nebuvo investavę savo lėšų tinklų statybai ir įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos nurodytam argumentui, kad CPK 535 straipsnio nuostata negali būti aiškinama taip, kad apribotų asmens teisę kreiptis į teismą bei ginti viešąjį interesą tuo atveju, kai asmuo nuo dėl jo valios objektyviai nepriklausančių aplinkybių negali teismui nurodyti ir pateikti tam tikrų duomenų ar įrodymų. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškimo trūkumas dėl duomenų pateikimo apie žemės sklypų, kurie yra apsunkinti tinklais, savininkus ar teisėtus valdytojus bei jų įtraukimo suinteresuotais asmenimis yra perteklinis, nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą.

25. Teismas pažymi, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Paprastai tik įstatymo nustatyta tvarka išsprendus ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, sprendžiama dėl tam tikrų įrodymų surinkimo byloje, tam tikrų asmenų įpareigojimo pateikti įrodymus ar įrodymų išreikalavimo (CPK 179,198, 199 straipsniai).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

27. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad kreipiantis su pareiškimu dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu turi būti pateikti faktiniai duomenys, kas yra žemės sklypų, kuriuose nutiesti minėti tinklai, savininkai ar teisėti valdytojai, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai yra pertekliniai ir nepagrįsti. Kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės pareiškimą dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.