- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-94-856/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01130-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kreditorius
- Š. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo Š. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria L. V. paskirta bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė V. Š. teismui pateikė 2017-10-03 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame prašė L. V. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Š. V. naudai, nurodė, kad vykdo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-07-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26-874/2016, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (2–3 b. l.). 2017-07-18 L. V. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, t. y. laikytis susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2017-08-04 gautas L. V. elektroninis laiškas, kad Š. V. su vaikais bendrauja telefonu ir jam yra žinomas adresas Vokietijoje. Išieškotojas kreipėsi į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė skolininkei L. V. po 10,00 Eur baudą už kiekvieną Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-874/2016 pagrindu 2017-07-13 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-26-874/2016 nevykdymo dieną išieškotojo Š. V. naudai (37– 40 b. l.).
Teismas nurodė, kad skolininkė L. V. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos Š. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir A. V. tvarkos, sudarė kliūtis tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, nes be Š. V. sutikimo ar teismo leidimo 2017 m. liepos 7 d. L. V. su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Vokietiją. Teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepanaikinta, nepakeista, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl ji privalo būti vykdoma. Vykdytina teismo sprendimo dalis, kuria L. V. yra įpareigota leisti vaikų tėvui Š. V. bendrauti su vaikais, yra neturtinio pobūdžio bei privaloma skolininkei L. V. ir gali būti įgyvendinama tik aktyviais skolininkės veiksmais. L. V. neatliko tų aktyvių veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti vykdydama teismo sprendimą.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į tai, kad skolininkė L. V., su vaikais išvykdama gyventi į Vokietiją, sudarė kliūtis Š. V. matytis ir bendrauti su vaikais, į vaikų interesus, į tai, kad L. V. nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, gaunamų už vaikus, o Š. V. sutarto išlaikymo vaikams kas mėnesį neteikia, turi išlaikymo įsiskolinimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, L. V. paskyrė 10,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną išieškotojo Š. V. naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas Š. V. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir paskirti L. V. už teismo sprendimo nevykdymą po 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2017-07-07 iki teismo nutarties priėmimo dienos (147–153 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nei iš teismo nutarties turinio, nei rezoliucinės dalies neaišku, už kokį periodą yra skiriama bauda L. V. pastarajai nevykdant teismo sprendimo. Esant tokiai nutarties rezoliucinės dalies formuluotei, teismo nutartis negali būti vykdoma.
5.2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad L. V. niekur nedirba, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad Š. V. nemoka vaikams priteisto išlaikymo.
Šalies argumentai
5.3. Per techninę klaidą teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors jis buvo parengtas ir pasirašytas Š. V. atstovo. Pirmosios instancijos teismas net nepareikalavo tokio prašymo prijungti prie bylos. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas yra socialiai neteisingas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas (48–50 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto Š. V. atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-07-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26-874/2016, kuriuo nustatyta išieškotojo Š. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir A. V. tvarka: a) vaikų tėvas turi teisę kiekvieno iš vaikų gimimo dieną (atitinkamai gegužės 8 d. ir gruodžio 19 d.) pasiimti sūnų ar dukterį į savo gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 19 val.; b) per 2016 m. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas turi teisę pasiimti abu vaikus į savo gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), o Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) vaikai praleidžia su mama. Kas metais šios datos keičiamos, t. y. sekančiais metais vaikai Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, o antrąją Kalėdų diena – su motina; c) 2017 - uosius Naujus Metus abu vaikai sutinka su tėvu nuo 2016 m. gruodžio 31 d., 18 val., iki 2017 m. sausio 1 d., 13 val.; 2018 - uosius Naujus Metus vaikai sutinka su motina ir nuosekliai – nelyginius metus vaikai sutinka su tėvu, o lyginius – su motina; d) analogišku principu nustatoma ir tėvo bendravimo su vaikais tvarka Šv. Velykų švenčiu metu: pirmą Velykų dieną vaikai leidžia su motina, antrąją – su tėvu, o po metų – atvirkščiai; e) vaikų tėvas turi teisę kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos) pasiimti sūnų ir dukterį į savo gyvenamąją vietą nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Vaikų tėvas, naudodamasis savo teise pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą ir bendrauti su jais aukščiau aptartu būdu ir laiku, įsipareigoja užtikrinti adekvačias vaikų saugumo, sveikatos apsaugos ir higienines sąlygas, juos išlaikyti buvimo su tėvu metu, užtikrinti, kad vaikų akivaizdoje nebūtų neblaivių ar kitaip apsvaigusių asmenų, informuoti vaikų motiną apie bet kokias aplinkybes, kurios gali turėti neigiamos įtakos vaikų saugumui ir sveikatai. Vaikų motina, tiek prieš atiduodama vaikus tėvo priežiūrai, tiek jos metu turi teisę patikrinti vaikų buvimo vietos sąlygas aukščiau aptartais aspektais, o nustačius bet kokią grėsmę vaikų interesams, pasiimti juos į savo gyvenamąją vietą.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolė V. Š. 2017-10-03 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame užfiksuotas L. V. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo faktas (v. b. 34–35 l.).
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas antstolės V. Š. prašymą, paskyrė L. V. 10 Eur baudą už kiekvieną teismo spendimo nevykdymo dieną išieškotojo Š. V. naudai. Spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad L. V. niekur nedirba, gyvena iš socialinių išmokų, gaunamų už vaikus, kad Š. V. išlaikymo vaikams neteikia (37–40 b. l.).
Išieškotojas Š. V. su šia teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog L. V. nedirba, o taip pat kad išieškotojas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolės prašymą tenkino tik iš dalies, nes L. V. turėjo būti skiriama 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2017-07-07 iki 2017-11-16 .
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl L. V., kaip nepilnamečių vaikų atstovės pagal įstatymą, pareiga yra užtikrinti teismo sprendimo vykdymą (CPK 18 straipsnis, CK 3.163 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).
Apelianto Š. V. teigimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad jis nemoka vaikams priteisto išlaikymo, be to, byloje nėra duomenų, jog L. V. nedirba. Pažymėtina, kad antstolei V. Š. elektroniniu paštu pateiktame L. V. 2017 m. liepos 20 d. skunde, adresuotame Šiaulių apygardos teismui, nurodyta, jog Š. V. nei ankščiau, nei dabar tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko L. V. kreipėsi į antstolę V. Š., pagal antstolės išduotą 2017-06-28 pranešimą Š. V. skola vaikų išlaikymui iki 2017-06-01 sudarė 2436,90 Eur (v. b. 20 l.). Aplinkybes, kad apeliantas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kad įsiskolinimas gali būti apie 500 Eur, pripažino ir pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad L. V. niekur nedirba, patvirtina išrašas iš Sodros duomenų bazės (19 b. l.). Taigi, apelianto skundo argumentai, jog byloje nėra minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsti.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad L. V. turėjo būti skiriama 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2017-07-07 iki 2017-11-16.
CPK 771 straipsnio 5 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, išskyrus tai, kad negali viršyti maksimalios įstatyme nustatytos trijų šimtų eurų baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną. Skirdamas baudą teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko bei išieškotojo turtinius interesus ir kt.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, pagrįstai L. V. paskyrė 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas dėl CPK 771 straipsnio taikymo yra suformavęs praktiką, jog vykdymo procese teismo paskirta bauda atlieka ne tik baudinio pobūdžio procesinę teisinę sankciją, bet ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Nustatant baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, maksimalios baudos skyrimas fiziniam asmeniui - L. V., juo labiau, kai ir apeliantas nevykdo teismo sprendimu jam nustatytos pareigos teikti išlaikymą, neatitiktų baudos skyrimo tikslų ir paskirties, o reikštų nepagrįstą išieškotojo pasipelnymą kitos šalies sąskaita.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo L. V. paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus, tuo tarpu apelianto prašomo dydžio (300 Eur) bauda neatitiktų aukščiau nurodytų principų bei neproporcingai apsunkintų skolininkės turtinę padėtį.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje nenurodytas terminas, nuo kada L. V. yra skiriama bauda, ir todėl toks nutarties vykdymas nėra galimas.
CPK 585 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėta teisės norma numato, kad bauda asmeniui už antstolio patvarkymo nevykdymą turi būti skiriama nuo antstolio patvarkymo pažeidimo, t. y. neįvykdžius antstolio reikalavimo per nurodytą terminą (šiuo atveju po 10 dienų). Antstolės V. Š. raginimas įvykdyti sprendimą išduotas 2017-07-18, nustatytas 10 dienų terminas baigėsi 2017-07-28 (v. b. 9–10 l.). Taigi, L. V. sprendimą gera valia turėjo pradėti vykdyti nuo 2017-07-29. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis tikslintina, nurodant, kad bauda L. V. skiriama nuo 2017 m. liepos 29 d. Apeliantas prašo L. V. baudą skirti iki teismo nutarties priėmimo dienos (2017-11-16), toks apelianto prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nes per klaidą teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad Š. V. advokato padėjėjui S. R. 2017-11-06 sumokėjo 200 Eur. Pinigų priėmimo kvite nenurodyta, už kokias atliktas paslaugas yra sumokėta 200 Eur. Apeliantas prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė. Nepateikus pirmosios instancijos teismui prašymo ir bylinėjimosi išlaidų pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas pagrįstai šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Kadangi prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį, išdėstant ją taip:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Skirti skolininkei L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) baudą už kiekvieną Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-874/2016 pagrindu 2017-07-13 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-26-874/2016 nevykdymo dieną išieškotojo Š. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, baudą skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d.