- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-2087/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00619-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“ dėl įmonės ir jos vadovo veiklos tyrimo civilinėje byloje Nr. 2-2200-527/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo priėmimo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti UAB „Ritorema“ ir įmonės vadovo G. S. veiklos tyrimą, prašymą grįsdamas aplinkybėmis, jog ieškovui, kaip UAB „Ritorema“ akcininkui, nesuteikiama informacija apie įmonės veiklą, neaiškios įmonės nuostolingos veiklos priežastys, be to, ieškinys reiškiamas, ir siekiant išsireikalauti įmonės vadovo galimai padarytus nuostolius įmonei bei jos kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė pareiškimą atsisakyti priimti.
Teismas nurodė, jog, vadovaujantis CK 2.126 straipsnio 3 dalimi, rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, kuri yra imperatyvi, nurodė, kad privalomas advokato dalyvavimas reiškia, jog visi procesiniai dokumentai privalo būti pasirašyti advokato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002). Tuo tarpu ieškovo prie ieškinio pateiktas 2013-05-31 kreipimasis (reikalavimas) dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir nuostolingos įmonės veiklos priežasčių pašalinimo nėra pasirašytas ieškovą atstovaujančio advokato, o teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas su advokatu D. M. atstovavimo sutartį sudarė tik 2013-06-21. Taigi, 2013-05-31 kreipimasis buvo parengtas advokatui nedalyvaujant (nes tuo metu dar net nebuvo pasirašyta atstovavimo sutartis), t. y. toks kreipimasis neatitinka CK 2.126 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškovas nėra laikęsis įstatyme nustatytos ikiteisminės šio ginčo sprendimo tvarkos ir pareiškimą atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad iš tiesų tiek 2013-05-31 kreipimasis į UAB „Ritorema“, tiek 2013-06-13 pareiškimas teismui buvo parengti advokatui dalyvaujant, tačiau dėl techninės klaidos tą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti teismui. Apeliantas nurodo, kad su advokatu D. M. 2013-04-29 buvo sudaryta atstovavimo sutartis (pateikiama kartu su atskiruoju skundu) dėl kreipimosi į UAB „Ritorema“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir nuostolingos įmonės veiklos priežasčių pašalinimo parengimo, taip pat dėl procesinių dokumentų, tame tarpe ir pareiškimo teismui dėl įmonės veiklos tyrimo parengimo. Taigi, tiek kreipimasis į įmonę, tiek pareiškimas teismui buvo parengti advokato, kas tenkina CK 2.126 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl advokato dalyvavimo. Teismui kartu su pareiškimu dėl įmonės veiklos tyrimo pateikta 2013-06-21 atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl atstovavimo byloje ir teismui pateikta tik advokato įgaliojimams patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias, gavęs ieškinį, teismas privalo patikrinti ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį padariniai yra nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Įstatymas (LR CK) numato, kad, priėmęs pareiškimą, teisėjas turi nustatyti, ar pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CK 2.125 str., 2.126 str.). Turi būti patikrinama, ar paduodantis pareiškimą asmuo atitinka CK 2.125 str. reikalavimus, ar buvo ir ar tinkamai prieš tai kreiptasi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) (CK 2.126 str. 2 d.), ar rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, dalyvavo advokatas (CK 2.126 str. 3 d.). Taigi, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reglamentuojamo klausimo svarbą ir sudėtingumą, numatė, kad rengiant kreipimąsi į juridinį asmenį ir pareiškimą teismui dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas (CK 2.126 str. 3 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 2.126 straipsnio 3 dalis nustato privalomą advokato dalyvavimą šios kategorijos bylose, o privalomas advokato dalyvavimas reiškia, kad visi procesiniai dokumentai, taip pat ir ieškinio pareiškimas, privalo būti pasirašyti advokato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-1233/2002).
Esant aptartam teisniam reglamentavimui bei paminėtai teismų praktikai, tinkamu ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymusi laikytinas toks kreipimasis į juridinį asmenį, kai kreipimąsi be paties pareiškėjo pasirašo ir advokatas arba kai jį atstovaujamojo vardu pasirašo tik advokatas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek kreipimasis į juridinį asmenį, tiek pareiškimas (ieškinys) dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pasirašyti paties ieškovo, o ne advokato. Tai reiškia, kad ieškovo kreipimasis į juridinį asmenį neatitinka minėtose CK normose nustatyto formos reikalavimo (nepasirašytas advokato), taigi, ikiteismine šio ginčo tvarka nėra pasinaudota. Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog tiek apeliantui kreipiantis į UAB „Ritorema“, tiek teikiant pareiškimą teismui, jis buvo atstovaujamas advokato, o atstovavimo sutartis teismui nebuvo pateikta dėl techninės klaidos, esminės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad tiek rengiant kreipimąsi, tiek pareiškimą dėl veiklos tyrimo privalo dalyvauti advokatas, reiškia, kad visi procesiniai dokumentai, taip pat ir kreipimasis į juridinį asmenį bei ieškinio pareiškimas, privalo būti pasirašyti advokato. Šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi. Taigi, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo laikytasi šios kategorijos byloms (dėl juridinio asmens veiklos tyrimo) įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą).
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė R. B. pareiškimą dėl UAB „Ritorema“ veiklos tyrimo. Taigi, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Tuo pačiu pažymėtina, kad atsisakymas priimti ieškinį dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo neužkerta kelio apeliantui tinkamai, t.y., laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, pasinaudojus išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.