- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2YT-931-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00124-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., D. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., D. P., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė B. G., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio B. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra B. G. ir B. G. vaikaitis. Po B. G. mirties nei jo sutuoktinė B. G., nei jo vaikai ar pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po senelės B. G. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes paaiškėjo, kad nėra išspręsti turto, likusio po B. G. mirties, paveldėjimo klausimai. Po B. G. mirties liko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priklausiusi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjo seneliams, ir B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo senelė B. G. žinojo, jog po sutuoktinio B. G. mirties liko nekilnojamasis turtas, tačiau paveldėjimo procedūrų nepradėjo, nes buvo garbaus amžiaus, taip pat suprato, kad po sutuoktinio mirties niekas daugiau teisių į likusį turtą nei ji neturi, dėl ko visą turtą valdė iki savo mirties. Ji liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, namą ir kitą turtą faktiškai valdė, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams. Remiantis šiomis aplinkybėmis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. G. ir D. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Patvirtino, kad yra B. G. ir B. G. vaikai, o jų broliai Ž. G. ir B. G. yra mirę. Nurodė, kad po tėvo B. G. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, o mama B. G. liko gyventi jai ir tėvui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Po mamos B. G. mirties pareiškėjas vienintelis kreipėsi dėl palikimo priėmimo, o jie dėl šio turto pretenzijų neturėjo, todėl į notaro biurą nesikreipė. Sutinka, kad visą po jų tėvų mirties likusį turtą priimtų jų anūkas pareiškėjas E. G..
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui įsitikinus, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog B. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesant prieštaravimų tarp proceso šalių ir teismui pripažinus pareiškimo argumentus pagrįstais, neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. G. po sutuoktinio B. G. mirties priėmė jo palikimą ir faktiškai valdė iki savo mirties. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas paaiškino, kad po senelio mirties močiutė liko gyventi jų bendrame name ir ten gyveno iki mirties, mokėjo mokesčius. Seneliui priklausiusį žemės sklypą jis buvo išnuomojęs, po jo mirties nuomos mokestį gaudavo močiutė. Mirus močiutei jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo, bet paaiškėjo, kad nesutvarkyti senelio palikimo klausimai, todėl ir kreipėsi į teismą. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad jis priimtų senelių palikimą.
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys S. G. ir D. P. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo E. G. senelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir senelė B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo seneliai B. G. ir B. G. santuokoje 1975 m. gruodžio 30 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjo senelis B. G. 1996 m. gegužės 28 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 429 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 3,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuomos sutarties Nr. 1-2786 pagrindu yra išnuomotas iki 2094 m. rugpjūčio 6 d. B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. B. G. liko gyventi jai ir mirusiam sutuoktiniui B. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame name iki mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vieta. Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir suinteresuoti asmenys D. P. bei S. G. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad B. G. liko gyventi šiame name ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad B. G. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio B. G. palikimą.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad B. G. B. G. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name ir liko jame gyventi iki mirties bei rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo E. G. senelė B. G., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio B. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.