Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) atstovui V. M., pareiškėjui H. B. (toliau ir – pareiškėjas), pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Budnikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo H. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19111-2021, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19111-2021 H. B. pripažintas įvykdęs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad 2020 m. liepos 14 d., apie 20.51 val., jis vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Eismo įvykio metu padaryta žala automobiliui. H. B. paskirta subendrinta galutinė 2500 eurų dydžio bauda bei teisių vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. B. prašė tenkinti jo skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad M. M. jam matytas du kartus gyvenime, tai primą kartą policijoje, o antrą kartą teisme. Dėl pareiškėjo vertinimo, kad jis pareiškėją pažįsta, tai jam nepavyko išsiaiškinti iš kur pažįsta, nes M. M. nenurodė nei liudytojų, nei toks moters, per ką jie sužinojo. Pareiškėjas ilgos barzdos tikrai nėra nešiojęs. M. M. iš vis pasakė, kad pareiškėjas įvykio metu atrodė visai kitaip. Dėl atpažinimo komisariate, tai pareiškėjui atėjo laiškas, jis prisistatė į komisariatą, jam pasakė, kad jis vairavo tokią ir tokią mašiną, liepė stoti prie sienos, nufotografavo. Pareiškėjas pasakė, kad jokio automobilio jis nevairavo. Gal po 2-3 mėnesių jam vėl paskambino iš policijos, bet jis buvo išvykęs su šeima poilsiauti. Kai grįžo, užėjo į policiją, ten sėdėjo policijos tyrėjas ir M. M.. Jie pasikalbėjo, pasakė, kad pareiškėjas vairavo automobilį ir viskas. Kodėl iš keturių asmenų policijoje M. M. atpažino pareiškėją, kad jis buvo su ilga barzda, tai jis mano, kad čia paprasčiausiai apkalbos. Pareiškėjo pozicija tokia, kad jis įvykio vietoje tada nebuvo, todėl skundžiamą nutarimą prašo panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas V. B. paaiškino, kad šio proceso metu ir jis, ir jo atstovaujamasis siekė sužinoti, kodėl M. M. apkalba H. B.. Prašė M. M. sužinoti moterį, prašė liudytojų atvesti, tačiau tos informacijos jie negavo dėl neaiškių priežasčių. Netrukus H. B. gresia didelė sankcija, bauda, teisių atėmimas. Neatvyko nei liudytojai, nei pats M. M. nereaguoja į kitus teismo raginimus bendradarbiauti, tai tie duomenys liko byloje neištirti. Liko tik tie duomenys, kas ištirta policijos, tačiau tie duomenys fragmentiški. Galbūt informaciją būtų išgirdę iš tų liudytojų, ar iš tos moters. Pareiškėjo atstovas negali komentuoti apkalbėjimo aplinkybių, nes jis jų nežino. Bet apklausiamas M. M., atstovui sukėlė abejonių. Uždavus klausimą, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, tai jis parodė teismui autofiksaciją telefone, tai nėra aišku, ar jis turi pažymėjimą. Atstovo akimis, tai pats M. M. buvo eismo įvykio dalyvis ir, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo bei norėdamas suversti kaltę kitam pasakė, kad kažkokiam asmeniui davė pavairuoti automobilį ir tas sudaužė. Pats M. M. pasakė, kad atpažino H. B. tėvą, nors byloje nėra tokio atpažinimo protokolo. Tai, gal pateikta ne visa medžiaga, gal teismui pateikta kita medžiaga. Visos abejonės vertinamos H. B. naudai, o tų abejonių begalė. H. B. laikosi pozicijos, kad toje vietoje nebuvo, įvykyje nedalyvavo. Atstovas mano, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad H. B. dalyvavo įvykyje. Nėra pirštų antspaudų, nėra nustatyta, kad būtent H. B. sėdėjo vairuotojo vietoje ir vairavo. Labai keista, kad priėjo žmogus, ir jam pasiūlė pirkti automobilį, leido net pravažiuoti ir dar dideliu greičiu lėkti ilgą laiko tarpą, tą matė ir liudytojai. Atstovui tai tikrai abejotinai skamba ar leistų pardavėjas pirkėjui taip važinėti. Labai keista, kad susirašinėjo su pareiškėjo tėvu per programėlę „Telegram“,tačiau paprašius pateikti patvirtinimus, nepateikė, todėl tai reiktų vertinti kritiškai. Taip pat tokių duomenų, kad būtų kažkoks telefoninis bendravimas, byloje nėra, todėl prašo M. M. parodymus vertinti kritiškai, nes jie nesklandūs, jis nenurodo nei asmenų, kuriuos turėjo atvesti į posėdį, gal dėl to, kad nepavyko įtikinti asmenų, kad atvyktų ir dėl to jie ir neatvyko. Esant šioms aplinkybėms, atstovas prašo teismo atsižvelgti į prieštaringus bylos duomenis, į nekvalifikuotai surinktą bylos medžiagą ir prašo panaikinti nutarimą ir bylos teiseną H. B. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad įvykio dieną jis su šeima atvažiavo iki Valakampių aikštelės ir pastebėjo labai greitai lekiantį automobilį. Tada apsisuko, ir būdamas prie gulinčio kalnelio, visas skersas automobilis nulėkė toliau. Po to išgirdo, kad įvyko avarija. Apie tai kad avarija, pasakė žmonės. Liudytojas automobilyje matė du žmones, vienas vairavo, o kitas sėdėjo šalia. Vairuotojas buvo tamsesnis, o keleivis šviesesnis. Ne tas asmuo vairavo, kuris buvo po įvykio prie automobilio. Gal kažkas galėjo sėdėti automobilio gale, bet liudytojas to nematė. Liudytojas matė vaikiną, kai privažiavo prie įvykio vietos, kad pareigūnams jis teisinosi, kad ne jis vairavo. Tas vaikinas, kuris buvo likęs prie automobilio buvo šviesus, o tas kuris vairavo, buvo su tamsia barzda. Už vairo sėdėjo tamsus vyras, su barzda, lyg stambesnio sudėjimo. Liudytojas važiavo skersas, tai nežino, koks tas greitis buvo, bet pagal sąlygas, tai buvo pavojingas greitis. Toje vietoje galima važiuoti 20-30 km/h greičiu. Liudytojas pačio įvykio nematė. Jis buvo su mažais vaikais ir žmona ir jie po to priėjo pažiūrėti, tada jau buvo policija.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M., parodė, kad įvykio dieną H.vairavo jo automobilį, ko pasėkoje, trenkėsi į medį. Jis su H. B. nebuvo anksčiau pažįstamas. Liudytojas tuo metu buvo Valakampiuose, kavinėje, paprašė H. pravažiuoti. Buvo šalia jų bendras pažįstamas, todėl liudytojas ir leido vairuoti. Kavinėje šalia jų staliuko buvo staliukas, kur buvo bendras pažįstamas jo ir H., pasakė, kad „jis gerai vairuoja, gali duoti“, todėl ir davė pavairuoti. Kai išvažiavo į kelią, prasidėjo važiavimas šonu, liudytojas pradėjo stabdyti, tačiau H. pasakė: „ne, ne, viskas gerai“. Važiuojant dideliu greičiu H. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį. Iš karto po įvykio H. išlipo iš automobilio ir pabėgo link miško. Tada liudytojas išsiaiškino tikrą jo vardą, nes toje kavinėje jį pažinojo, sakė, kad čia „H.“. Liudytojas nepasakys dabar to vaikino, kuris buvo kartu su H.vardo ir pavardės. Jis per kitą vaikiną nustatė H. vardą, per M.. M. matė kaip H. trenkėsi į medį ir po to H. nubėgo į mišką. Tado jis nežino, galbūt tai bendras pažįstamas, nes ten didelė koncentracija žmonių, daug dviratininkų, pėsčiųjų. Vėliau M. M. iš matymo pažįstama mergina nurodė H. adresą. K. H. trenkėsi į medį, tai buvo daug žmonių, tikrai ne keli. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, liudytojas parašė paaiškinimą. Įvykio vietoje liudytojas pradėjo aiškintis, kas čia toks per H.. Vėliau M. M. buvo susitikęs su H. ir jo tėvu per „Telegram“ programėlę. H. perdavė jam 800 ar 1000 eurų ir pasakė, kai bus sąmata, visas išlaidas jis padengs. Vėliau jau H. kontaktai per „Telegram“ buvo ištrinti. Po to jie buvo susitikę gyvai, M, M.visa tai perdavė pareigūnams. H. tėvas buvo atvykęs prie Spaudos rūmų, susitarė dėl žalos atlyginimo. Po savaitės atvežė tą 1000 eurų ir dingo. Draudimas neišmokėjo pinigų, o mašina buvo saugojimo aikštelėje. Automobilis yra lizinginis, liudytojas privalėjo skubiai sutaisyti automobilį per 2 mėnesius, arba būtų nutraukęs Šiaulių bankas lizingo sutartį. Automobilio kaina buvo 50 tūkstančių eurų, o likučiai apie 20 tūkstančių eurų. Į Kelių policiją liudytojas buvo kviečiamas, ten vyko atpažinimas. Iš pradžių liudytojas iš nuotraukų jis atpažino H., po to gyvai. Su H. tėvu liudytojas buvo susitikęs 1-2 dienas po eismo įvykio. Su kuo susirašinėjo per „Telegram“ programėlę, jis negali pasakyti, bet atvyko tėvas prie Spaudos rūmų ir padavė pinigus. Žala padaryta automobiliui 15 tūkstančių eurų + PVM. Asmeninių nesutarimų su H. ir jo aplinkos žmonėmis liudytojas neturi. Liudytojas tą vakarą Valakampiuose vakarieniavo su draugu E., kuris pažinojo H.su H. toje kavinėje persimetė žodžiais, parūkė, paklausinėjo apie automobilį, kad jis neva tai turi tokį patį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei ANK 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2020 m. liepos 14 d., 20 val. 51 min, jis vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Eismo įvykio metu padaryta žala automobiliui

Pareiškėjas H. B. ginčija pažeidimus ir įrodymus. Nurodo, kad jis įvykyje nedalyvavo, o automobilio „Mercedes Benz“ savininkas dėl neaiškių jam priežasčių jį apkalba.

Teismas kritiškai vertina tokius pažeidėjo H. B. deklaratyvaus pobūdžio argumentus, nes jie jokiais būdais nepaneigia surinktų įrodymų leistinumo ir teisėtumo byloje.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė, tai tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Nors pareiškėjas ginčija dalyvavęs eismo įvykyje ir tikina buvęs apkalbėtas M. M., teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5), eismo įvykio schema (b. l. 6), parodymo atpažinti protokolas (b. l. 44), 2020-07-14 M. M. rašytinis paaiškinimas, T. P. rašytinis paaiškinimas (b. l. 46) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad inkriminuojamus administracinius nusižengimus įvykdė būtent pareiškėjas, o jo skunde bei teismo posėdyje išdėstytos abejonės vertintinos kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu M. M. patikino, kad jam vakarieniaujant su draugu restorane, sutiko draugo pažįstamą H., kuris paprašė pasivažinėti, nes susidomėjo automobiliu. Kadangi buvo bendras pažįstamas, M. M. jokių abejonių nekilo, be to jis sėdėjo šalia. Šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas T. P., kuris tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje patikino, kad automobilyje sėdėjo du asmenys, o vairavo tamsaus gymio asmuo su barzda, kuris įvykus eismo įvykiui, atsitrenkus į medį, pabėgo į mišką. Tas pačias aplinkybes iš esmės nurodo ir M. M.. Tam tikri asmens bruožų neatitikimai, o būtent barzdos ilgio neįsidėjimas, neleidžia daryti kitokios išvados, ar anaiptol liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius bei nepatikimus, kadangi šiuos parodymus iš esmės pagrindžia ir papildo visa kita bylos medžiaga. Teismas pritaria pareiškėjo išdėstytiems nuogąstavimams, jog teismui nepavyko apklausti E. (M. M. draugo pietavusio kartu), bei merginos, kuri nurodė iš esmės H. B. kontaktus, tačiau pažymėtina, kad teismo vertinimu abejotina, kad jų parodymai kardinaliai pakeistų iš esmės turimų įrodymų visetą, be to įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka nagrinėjamose bylose būtent bylą nagrinėjanti institucija turi pareigą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas laikytis įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK reikalavimų ir savo išvadas dėl ANK numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir tai atitinkamai suponuoja jų pareigą surinkti pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas mano, kad Institucija šią pareigą įvykdė tinkamai, surinkta rašytinė medžiaga, apklausti liudytojai, kuriuos teismas iš esmės dar kartą apklausė ir teisme. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių reikėtų abejoti nuosekliais ir nekintančiais M. M. parodymais ar kito liudytojo parodymais, nėra duomenų, kad jie turėtų tikslą apkalbėti pareiškėją. Taip pat vertina, kad nors pareiškėjas ginčija pažeidimų buvimą, pats iš esmės nenurodo jokių jo teiginius pagrindžiančių duomenų.

Teismas visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19111-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė H. B.administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, o nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19111-2021, o H. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.