Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-632-648/2012

Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00242-11-4

2012 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės,

nuteistojo P. M. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, nuteistosios O. M. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. M. ir O. M. bei Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., ši bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-05-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda ir P. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda.

O. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad jis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent: 2011-05-12, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Varėnos rajone, išvadino viešojo administravimo funkcijas atliekančią Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorę O. Ma. necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, taip įžeisdamas jos garbę ir orumą.

O. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už tai, kad ji įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent: 2011-05-12, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Varėnos rajone, išvadino viešojo administravimo funkcijas atliekančią Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorę O. Ma. necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, taip įžeisdama jos garbę ir orumą.

Teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų P. M. ir O. M. bei Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistaisiais, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

P. M. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai P. M. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas P. M. laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkis, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. M. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-307/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Nors P. M. pripažino vartojęs necenzūrinius žodžius O. Ma. atžvilgiu, tačiau jis viso proceso metu siekė pateisinti tokį savo elgesį teigdamas, jog jis tuo metu buvo neblaivus, nukentėjusioji paėmė iš jo ir žmonos vaikus. Tai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo poelgio, neišgyvena dėl jo. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Apelianto atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

P. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Jis praeityje teistas net 8 kartus (b.l. 49-53), taip pat 18 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 93-100), nedirba (b.l. 101), neigiamai charakterizuojamas (b.l. 115). Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad P. M. padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikaltimas buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad P. M. laukė vasaros pradžios, nes jis nedirba ir gyvena iš miško gėrybių rinkimo, jis nebenori vėl atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jo teisinės padėties.

O. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Ji nusikalto nebūdama teista, todėl apylinkės teismas pagrįstai apeliantei parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 290 str. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, už šio nusikaltimo padarymą bauda yra numatyta kaip švelniausia bausmė. Nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kodėl O. M. buvo parinkta bauda, t. y. nors ji nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų, tačiau teigė, kad vasarą pragyvena iš miško gėrybių, todėl tikėtina, kad ji turės galimybę ir susimokėti teismo paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais.

Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) įtvirtinta, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. Apylinkės teismas, skirdamas O. M. žymiai mažesnę baudą (4 MGL) nei įtvirtintas baudos vidurkis už šios kategorijos nusikaltimų padarymą, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors O. M. pripažino vartojusi necenzūrinius žodžius O. Ma. atžvilgiu, tačiau ji viso proceso metu siekė pateisinti tokį savo elgesį teigdama, jog ji jau anksčiau nesutardavo su nukentėjusiąja, kadangi ši apribojo motinystės teises į vaikus. Taigi, nuteistoji kritiškai nevertina savo poelgio, neišgyvena dėl jo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). O. M. praeityje bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 112), nedirba (b.l. 113), neigiamai charakterizuojama (b.l. 115). Įvertinus visas minėtas aplinkybes, apeliacinio skundo teiginiai, kad O. M. nedirba, ji gyvena iš miško gėrybių rinkimo vasaros sezono metu, todėl jai paskirta bauda yra per didelė, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau mažinti jai paskirtos baudos dydžio. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuteistajai nustatė protingą – 6 mėnesių terminą – baudai sumokėti atsižvelgęs į apeliaciniame skunde minėtas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. M. veiksmai buvo įžūlūs, įžeidžiantys, žodžiai pasakyti viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, kuris buvo atvykęs į nelaimės vietą, atžvilgiu, kita vertus, už tokius veiksmus ir yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. P. M. padarytas nusikaltimas nėra itin pavojingas baudžiamojo įstatymo prasme. Be to, dėl minėtų P. M. veiksmų neatsirado jokių sunkių padarinių. Būtina atsižvelgti ir į situaciją, kurios metu nuteistasis pavartojo necenzūrinius žodžius stresinėje situacijoje, t. y. tuo metu, kai degė butas, kuriame jis gyveno. Nors P. M. padarė nusikaltimą būdamas teistas, tačiau jis praeityje nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą. P. M. turimi teistumai ir neigiama charakteristika neleidžia savaime teigti, kad apylinkės teismo jam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistųjų P. M. ir O. M. bei Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus.