Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biure R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso127 str. 2 d. 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 8 d. 13.48 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Vento“ ir iš įvykio vietos pasišalino.

R. V. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad įvykio dieną jis kartu su R. S. automobiliu VOLVO S40 atvažiavo prie savo namų apie 13.00 val. Susirinko iš automobilio daiktus ir R. S. nuėjo link laiptinės. Jis tuo metu priparkavo automobilį aikštelėje. Nepamena kaip tiksliai priparkavo automobilį. Ar šalia stovėjo automobilis VW VENTO, jis nepamena. Pripažįsta, kad dėl neapdairumo galėjo apgadinti gretimai stovėjusį automobilį, tačiau to nepastebėjo. Pabuvę apie 15 min. namuose, R. S. automobiliu išvažiavo į parduotuvę. Persirengęs jis pėsčiomis taip pat nuėjo į parduotuvę. Iš ten kartu su R. S. išvažiavo į Užventę. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl nebuvo tikslo tyčia bėgti iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad įvykio dieną automobiliu VW VENTO atvyko į darbą. Automobilį priparkavo priekiu. Stovėjimo aikštelė buvo apytuštė. Vienu tarpu, žiūrėdama pro kirpyklos langą, pamatė į kiemą įvažiavusį automobilį VOLVO. Iš to automobilio žmonės traukė daiktus. Po to už automobilio vairo atsisėdo vyras, kuris, važiuodamas atbuline eiga, užpakalinės dalies dešiniuoju kampu atsitrenkė į jos automobilį. Jos automobilis sujudėjo. Ji negalėjo iškarto išbėgti laukan, nes turėjo klientę, kuriai reikėjo nuplauti galvą. Kai išėjo laukan, kaltininko automobilis jau buvo pasišalinęs. Klausinėjo kaimynų apie automobilio VOLVO savininką. Iš kaimynų nustatė to automobilio savininko gyvenamąją vietą. Skambino į pastarojo buto duris, tačiau durų niekas neatidarė. Apie įvykį pranešė policijai. Jos automobiliui buvo padaryti apgadinimai - sulenktos galinės dešinės pusės automobilio durelės. Įlenkimas bukas.

Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dieną ryte automobiliu VOLVO buvo išvažiavusi kartu su R. V.. Automobilį vairavo R. V.. Į namus grįžo apie pietus. Susirinkusi daiktus, nuėjo prie savo automobilio. R. V. kieme priparkavo automobilį skersai. Ar R. V. atsitrenkė į kokį nors automobilį, ji nepastebėjo. Jokio atsitrenkimo garso ji negirdėjo, nes šalia yra judri gatvė. Po to ji nuėjo į namus, paėmė piniginę ir vėl išėjo laukan. Automobiliu VOLVO išvažiavo į parduotuvę, o R. V. liko namuose persirengti. Už savaitės R. V. gavo kvietimą į policiją.

Liudytojas L. R. parodė, kad įvykio dieną buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą Šiauliuose, Gegužių gatvėje, kur buvo apgadintas automobilis VW VENTO. Apgadinimai buvo slystančio pobūdžio. Pranešėja teigė mačiusi pro kirpyklos langą, kaip Gegužių namo gyventojas kliudė jos automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po kelių parų tame pačiame kieme buvo rastas kaltininko automobilis VOLVO. To automobilio visi kampai buvo apgadinti. Buvo sunku nustatyti kokiu kampu buvo apgadintas VW VENTO.

Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobilis VW VENTO, v.n. (duomenys neskelbtini) stovi Šiaulių m., Gegužių g. 476 namo kiemo aikštelėje. Automobilio priekis nukreiptas į aikštelės kraštą (4 b. l.).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. 525 matyti, kad automobiliui VW VENTO, v.n. (duomenys neskelbtini) deformuotos dešinės pusės galinės durelės (b.l. 12.)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui VOLVO S40, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis, priekinis kairės pusės bamperis, galinis dešinės pusės bamperis (b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“. Ištirti įrodymai patvirtina, kad R. V. nesilaikė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl dėl jo neatsargumo ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. M. priklausanti transporto priemonė. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis nejuto ir negirdėjo, kaip atsitrenkė į svetimą transporto priemonę, ant transporto priemonių esančių apgadinimų pobūdį – apgadinimai slystančio pobūdžio, į tai, kad R. V. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teismui kyla abejonė, ar R. V. žinojo ar suprato įvykio vietoje, kad apgadino svetimą transporto priemonę. Kiekviena abejonė yra sprendžiama kaltininko naudai, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina, nesant jo veikoje teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, R. V. asmenybę – baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti R. V. paskyrus už padarytą pažeidimą numatytą 127 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą - baudą, jos dydį mažinant nuo vidurkio iki minimumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas,

nutaria:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti, nesant R. V. veikoje teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.