Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. ji 2017 m. liepos 21 d., apie 13.11 val., Vilniuje, Pajautos gatvėje, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama vienintele savo judėjimo krypties Pajautos gatvės eismo juosta link Pilaitės prospekto, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir prie greičio mažinimo kalnelio, ties Pajautos g. pastatu Nr. 31, sulėtinusio greitį automobilio „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Ž., ir į šį atsitrenkė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta kartu su vairuotoja L. Ž. važiavusios G. G. sveikata, buvo apgadintos abi transporto priemonės bei I. R. priklausantis telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“.

D. K. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 13 val. važiavo Pajautos g. automobiliu. Prieš ją važiuojantis automobilis staigiai sustabdė ir ji atsitrenkė į minėto automobilio kablį. Išlipusi atsiprašė. Nukentėjusiosios reiškė ypatingą nepasitenkinimą, įvyko konfliktas. Jos automobiliui įlinko tik valstybinio numerio grotelės. Ji nepastebėjo, kad kitas automobilis būtų apgadintas. Vairuotoja pasiūlė eismo įvykio vietoje supildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodė, kad labai skuba, sužalojimų šiuo metu nėra, bet gal atsiras vėliau. Po šių žodžių ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Paskambinus numeriu 112 jos paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Priėjusi prie kito automobilio ji paklausė, ar yra sužalojimų. Vairuotoja pasakė, kad truputį skauda kaklą. Keleivė sužalota nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusiosios buvo prie automobilio ir į šį įsėdo. Atvykus medikams nukentėjusiosios abi sėdėjo automobilyje. Buvo paklausta, ar vairuotoja gali vairuoti. Ši atsakė, kad gali. Vairuotoja nuėjo į greitosios medicinos pagalbos automobilį su įtvaru ant kaklo, o senutę nuvedė už rankų. Tikrai nesimatė, kad buvo kažkokie lūžiai. Nebuvo jokių nusiskundimų. Eismo įvykis kilo dėl to, kad kitas automobilis prieš ją stabdė ir ji atsitrenkė. Ji kalta, nes nesilaikė saugaus atstumo.

Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad važiavo iš sodo Rastinėnuose. Prie sankryžos buvo įrengtas greičio mažinimo kalnelis. Dukra pristabdė, ir iš galo pajuto stiprų smūgį. Trenkėsi galvą į lubas. Iš automobilio viskas išlėkė. Tai truko vieną sekundę. Ji nieko nesuvokė. Šaukė dukrai, ką ši padarė. Dukra pasakė, kad kažkas į jas atsitrenkė. Kaltininkė kažką šnekėjo. Ji išlipo pažiūrėti, kad ten darosi. Automobilis nukentėjo tik šiek tiek. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, prie jos priėjo medikai ir paklausė, kaip ji jaučiasi. Jai pasakė, kad reiktų nuvykti į ligoninę. Ji sutikau. Greitoji medicinos pagalba ilgai aiškinosi, kol jie nuvažiavo į Lazdynus. Nuėjus pas gydytoją šis paklausė, kur skauda. Ji nurodė viršugalvį ir krūtinę. Kai gydytojas ranka paspaudė krūtinkaulį, ji pašoko. Gydytojas pasakė, kad yra lūžis, pasiuntė daryti nuotrauką. Ši pasitvirtino, kad yra lūžis. Jos į ligoninę neguldė, kadangi tiesiog reikėjo gulėti, laukti, gerti vaistus. Po to ėjo į polikliniką. Ten pasakė tą patį, kitokių sužalojimų gydytojai nenustatė. Jai skaudėjo galva. Iki dabar skauda. Kaklą skaudėjo. Ji iš karto po įvykio pajuto skausmą krūtinės srityje.

Nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad prieš degalinę stovi kelio ženklas, kuris riboja greitį. Kadangi važinėja ten dažnai, žinojo, kad ten yra greičio mažinimo kalnelis ir pėsčiųjų perėja. Ji pristabdė ir pajuto didelį smūgį. Jos perskrido per kalniuką. Iš pradžių nesuprato, kas darosi. Po to išlipo iš automobilio. Kaltinamoji taip pat išlipo. Pas ją lyg sugadinimų nesimatė, nes yra kablys. Kaltinamosios automobilis buvo apgadintas. Ši nenorėjo kalbėti, bendrauti, buvo arogantiška, atsisėdo į automobilį ir daugiau nepriėjo. Kaltinamoji priėjo tik tada, kai reikėjo iškviesti policiją ir klausė, ar iškviesti greitąją. Ji iš pradžių skausmų nejuto, bet kaltinamoji pasakė, kad vis tiek iškvies greitąją. Sėdėjo ir laukė. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Greitoji medicinos pagalba nuvedė jas į greitosios automobilį, pradėjo tikrinti. Jai dar automobilyje pradėjo skaudėti kaklą. Jai uždėjo įtvarą ir nuvedė į greitosios automobilį. Ligoninėje padarė rentgeną. Ji išgirdo, kad yra sulaužytas šonkaulis, kad yra kaklo patempimas. Ji siūlė pildyti deklaraciją, bet kaltinamoji atsisakė ir iškvietė policiją. Įvykio metu telefonas nuskrido po sėdyne, sudužo jo stiklas. Telefonas iškrito iš dėtuvės prie pavarų svirties. Ligoninėje dėl kaklo pasakė, kad yra stiprus patempimas.

Nukentėjusioji I. R. teisme parodė, kad liepos 21 d. paskambino mama ir informavo, kad pateko į eismo įvykį, kad laukia medicinos pagalbos ir vyks į ligoninę. Mama informavo, kad pareigūnas nuvairavo jos automobilį į šalia esančią EMSI degalinę, kad reikėtų automobilį pasiimti. Vėliau mama skambino iš ligoninės ir informavo, kad jai nustatyti sužalojimai, jaučiasi prastai. Mama pasakojo, kad jos vyko su močiute iš sodybos. Ties degaline yra kalnelis. Mama pristabdė ir į automobilio galą atsitrenkė kaltinamosios automobilis. Sakė, kad smūgis buvo labai stiprus. Smūgio metu jos pašoko ir atsitrenkė galvomis į stogą. Jos telefonu tą dieną naudojosi mama, buvo reikalinga navigacija. Mama neturėjo išmaniojo telefono. Telefoną jie surado tą pačią dieną, kai vyras parvairavo automobilį. Buvo įskilęs telefono ekranas. Ji iš draudimo bendrovės gavo žalos atlyginimą apie 200 eurų.

Specialistas J. M. P. apklaustas teisme parodė, kad byloje buvo atliekama dokumentų apžiūra. Buvo pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės iš ligoninės ir elektroninės laikmenos. L. Ž. pagal rentgeno vaizdus diske buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Kitokių sužalojimų nustatyta nebuvo. G. G. analogiškai buvo pateikti dokumentai, tačiau pirmą kartą įprastu kompiuteriu atidaryti disko nepavyko. Medžiaga buvo pateikta vėliau. Antrą kartą pateiktą turinį jis įvertino. Buvo matomas krūtinkaulio lūžis. Jis apžiūrėjo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę. Įrašai sužalojimas, sumušimas dažnai rašomi, kai skauda. Tai nepalyginamai menkesnis sužalojimas negu lūžis. Sužalojimo mastas dėl tokio įrašo nesikeistų. Jis žiūrėjo L. Ž. istoriją ir davė išvadą iš šios istorijos. Šonkaulių lūžį jis konstatavo pagal CD esančius rentgeno vaizdus.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti 2017 m. liepos 21 d. 13.11 val. gautas K. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Pajautos gatvėje, prie Emsi degalinės susidūrė automobiliai „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), moteriai 80 m. kaklo skausmai (b. l. 4).

Iš patrulio G. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 21 d., 13.11 val. gautas pranešimas apie Vilniuje, Pajautos gatvė 31, eismo įvykį, sužaloti asmenys. Atvykus rado automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., ji paaiškino, kad nepastebėjo, kad priekyje sustojo automobilis VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, automobilį VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo L. Ž., kartu važiavo G. G., atvykus GMP apžiūrėjo vairuotoją ir keleivę, ją išvežė į Lazdynų ligoninę dėl kaklo skausmų. D. K. buvo blaivi (b. l. 5).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos matyti apžiūrėta eismo įvykio vieta, transporto priemonių padėtis, automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 6 - 9).

Iš VĮ „REGITRA“ pažymos matyti, kad automobilis „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. K. (b. l. 11).

- specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad L. Ž. nustatyta septinto kairės pusės šonkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 19);

- specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad G. G.nustatyta diagnozė, krūtinkaulio lūžis ir kaklo patempimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kurie šią diagnozę patvirtintų, nekonstatuota (b. l. 20);

- specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad G. G. nustatyta krūtinkaulio rankenos lūžis, kuris matomas papildomai pateiktoje krūtinkaulio šoninės krypties rentgeno nuotraukoje (ankstesnės apžiūros metu šios nuotraukos DVD atidaryti nepavyko). Sužalojimas dėl krūtinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 23);

- teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad G. G. nustatyta krūtinkaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžis su poslinkiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 152);

- teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad L. Ž. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuotas kairės pusės VII šonkaulio lūžis radiologiškai yra senas, pilnai sugijęs (remiantis 2017-07-21 d. tieisne krūtinės ląstos rentgenograma ties VII šonkaulio užpakaline dalimi matomas kaulinis rumbas), todėl negali būti siejamas su patirtu eismo įvykiu ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Taip pat diagnozuotas kaklo patempimas, kuris nepagrįstas objektyviais klinikinio ir instrumentinio ištyrimo duomenimis (b. l. 154).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2017 m. liepos 21 d. atvykus GMP brigadai preliminariai diagnozuota:

- G. G. krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 121-122);

- L. Ž. kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 123-124).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

D. K. teisme savo kaltę iš esmės pripažino neginčydama objektyviai atliktų veiksmų, dėl kurių kilo eismo įvykis. Kita vertus, tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas nesutiko su kilusiomis eismo įvykio pasekmėmis, kurias vertino kaip galimai lengvesnio pobūdžio, t. y. nepakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Dėl to nustatydamas ir konstatuodamas eismo įvykio pasekmes teismas kruopščiai įvertino ir atsižvelgė ne į pavienius duomenis, bet jų visumą bei tarpusavio atitikimą.

Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos nuvežta į Lazdynų ligoninę ir pas gydytoją paklausta, kur skauda, nurodė viršugalvį ir krūtinę. Gydytojui ranka paspaudus krūtinkaulį, ji pašoko, jai gydytojas pasakė, kad yra lūžis, ką patvirtino padaryta rentgeno nuotrauka. Teismas pastebi, kad apie skausmus krūtinės srityje po eismo įvykio nukentėjusioji G. G. kalbėjo ir apklausiama tyrimo metu (b. l. 39). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad į įvykio vietą iškviesta greitoji medicinos pagalba G. G. diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą. Tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusiosios ligos istoriją ir radiologinių tyrimų vaizdus medicinos specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad G. G. dėl įvykio metu toje dalyje buvusio saugos diržo buvo padarytas gydytojų diagnozuotas ir rentgeno nuotraukoje matomas krūtinkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą specialistas patvirtino apklaustas teisme bei papildomai paaiškino, kad G. G. sveikatos sutrikdymo mastą įvertino atlikęs pakartotinę apžiūrą, nes pirmą kartą įprastu kompiuteriu nepavyko atidaryti disko laikmenos su rentgeno nuotraukomis. Teismo iniciatyva pavedus atlikti papildomą medicininių dokumentų ir kitų objektų apžiūrą teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad G. G. buvo nustatytas krūtinkaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžis su poslinkiu, kuris galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu, įvertinus visus minėtus ir tarpusavyje atitinkančius duomenis, dviejų medicinos specialių žinių turinčių asmenų vienodas išvadas teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu G. G. padaryto krūtinkaulio lūžio nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kita vertus, įvertinus D. K. prokuroro pareikštą tiek pirminį kaltinimą, tiek pakeistą kitą kaltinimą teisme nėra pagrindo pripažinti, kad dėl patirto eismo įvykio L. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota pirminė šios nukentėjusiosios diagnozė – kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Iš apžiūros protokolo ir specialisto J. M. P. parodymų teisme matyti, kad tyrimo metu stebint radiologinių tyrimų vaizdus šiai nukentėjusiajai dėl matomo kairės pusės šonkaulio lūžio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu atlikus papildomą medicininių dokumentų ir kitų objektų apžiūrą medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad L. Ž. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, o diagnozuotas kairės pusės šonkaulio lūžis yra senas, pilnai sugijęs. Pati nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad jai dar būnant automobilyje po įvykio pradėjo skaudėti kaklą, dėl ko atvykę greitosios pagalbos medikai uždėjo įtvarą. Ligoninėje padarius rentgeno nuotrauką ji išgirdo, kad yra sulaužytas šonkaulis, kad yra kaklo patempimas.

Vertindamas šių duomenų visumą teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vietoje nukentėjusioji L. Ž. skausmais krūtinės ląstos srityje nesiskundė. Nukentėjusioji apie neva lūžusį šonkaulį išgirdo ligoninėje po atlikto rentgeno tyrimo, kurio nuotraukose buvo matomas ne įvykio metu, bet seniau patirtas tokio pobūdžio sužalojimas. Tokią tiesą patvirtina papildomos apž\iūros metu pateiktas teismo medicinos ekspertės išvada, kuri buvo padaryta įvertinus ne tik po įvykio padarytas rentgeno nuotraukas, bet ir papildomai išreikalautą medicininę medžiagą apie nukentėjusiosios L. Ž. būseną iki eismo įvykio. Šioje dalyje reikšminga ir abejonių nekelianti medicinos ekspertės išvada dėl matomo kaulinio rumbo kaip gijimo požymio šalina bet kokias abejones ir patvirtina tai, kad po įvykio atliktomis rentgeno nuotraukomis pastebėtas šonkaulio lūžis su patirtu eismo įvykiu negali būti siejamas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas.

Spręsdamas dėl D. K. inkriminuoto I. R. priklausančio telefono „Samsung Galaxy S6 Edge“ apgadinimo įvertinęs visų trijų nukentėjusiųjų tarpusavyje atitinkančius parodymus, draudimui teiktą prašymą (b. l. 64), techninės patikros aktą (b. l. 66) ir fotonuotraukas (b. l. 67-68), kuriais abejoti neturi pagrindo, teismas pripažįsta, kad įvykio metu automobilyje buvęs minėtas daiktas nukrito ir dėl to dužus jo ekranui buvo apgadintas. Tuo tarpu kitas pasekmes, o būtent didesnį ar mažesnį transporto priemonių apgadinimą, patvirtina tiek kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymai, tiek transporto priemonių apžiūros protokolai ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9).

Remiantis minėtais įrodymais, jų pagrindų padarytomis išvadomis teismas pripažįsta D. K. neteisėtus veiksmus ir neatsargią kaltės formą dėl kilusių pasekmių. Įvertinus tai, kad D. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, kurie numato vairuotojams pareigą atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitos žmogaus sveikata, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

D. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkė nors ir pripažindama savo kaltę ginčijo sukeltas pasekmes, dėl jų gailesčio neišreiškė, todėl teismas neturi pagrindo jos prisipažinimo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagrindo atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkei už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. K. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, pasekmes, kaltinamosios asmenybę. D. K. neatsargiu elgesiu nusikalto eismo saugumo srityje, praeityje neteista (b. l. 83), bet bausta administracine tvarka (b. l. 84-85), visi nusižengimai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių nuostatas. D. K. pirmą kartą nusikalto būdama jauno amžiaus, yra netekėjusi, dirbanti. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo baumsės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą D. K. kaip dirbančiai skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal sukeltas pasekmes aukščiau minimalios ribos. Baudos dydį apskaičiuojant pinigine išraiška teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį bausmių ir nuobaudų bazinį dydį.

Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad D. K. nusikalto vairuodama transporto priemonę, t. y. naudodamasi specialia teise. Iki nusikalstamos veikos padarymo ji 5 kartus buvo bausta dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šį kartą Kelių eismo taisyklių nuostatas pažeidė sukeldama nusikalstamas pasekmes, padarė žalą ne tik kitų asmenų turtui, bet ir sveikatai. Be to, ir po nusikalstamos veikos padarymo D. K. nekeitė savo įpročių vairuojant transporto priemones, dėl ko 2017 m. rugsėjo 29 d. vėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už ką nubausta pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 3 d. Remiantis išdėstytu teismas mato pagrindą D. K. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Kaltinamajai kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Teisme nukentėjusiosiomis pripažintos L. Ž. ir G. G. pareiškė atskirus civilinius ieškinius dėl 2000 eurų kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 129-131, 132-134), I. R. dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 135). Vėliau proceso metu ieškovės patikslino pateiktus civilinius ieškinius nurodydamos, kad neturtinę žalą prašo priteisti iš draudimo bendrovės AB „L. d.“.

Spręsdamas ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. ]

Vertindamas nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio ir jų parodymų turinį teismas nustatė, kad civilinės ieškovės L. Ž. ir G. G. patyrė savo atžvilgiu eismo įvykio pasekmes ir dėl to turėjo nepatogumų. G. G. patyrė nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą dėl lūžusio krūtinkaulio, kas suprantama pasireiškė fiziniu skausmu, sveikatos būklės pablogėjimu. Išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad L. Ž. nepasitvirtino nustatytas pirminis sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau dėl įvykio ieškovė patyrė kaklo patempimą/sumušimą, ką taip pat teismas pripažįsta daliniu sveikatos praradimu. Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į kaltininkės D. K. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į jos neatsargią kaltės rūšį, turtinę padėtį, ieškovės atlygintą turtinės žalos dydį. Kita vertus, teismas nenustatė ir ieškovės nepateikė reikšmingų įrodymų, kad dėl įvyko jų sveikatai kilo naujų nepataisomų liekamųjų reiškinių. L. Ž. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos nežinodama, kad jai nepagrįstai kaip įvykio pasekmė buvo diagnozuotas šonkaulio lūžis. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovių reikalaujama 2000 eurų neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina pripažindamas, kad ji atitinka G. G. 1000 eurų sumą, o L. Ž. 250 eurų sumą. Įvertinus tai, kad įvykio metu D. K. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį su AB „L. d.“, kuriai tenka pareiga žalą atlyginti, teismas neturtinę žalą pagal patikslintą ieškovių reikalavimą priteisia būtent iš šios bendrovės.

Kita vertus, ieškovė I. R. reikalaudamos atlyginti patirtą 1000 eurų neturtinę žalą nepateikė neabejotinų duomenų, kad tokia žala buvo padaryta būtent dėl nusikaltimo. Ši ieškovė įvykyje nedalyvavo, todėl kaltinamosios nusikalstama veika neturtinės žalos jai sukelti negalėjo. Dėl sugadinto telefono ieškovei buvo atlyginta turtinė žala. I. R. objektyviais duomenimis žalos padarymo jos sveikatai negrindė. Teisme ieškovė pripažino, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo įtakojo kaltininkės elgesys bendraujant po eismo įvykio, nepagarba jai ir jos močiutei bei mamai. Tokios aplinkybės verčia teismą šios ieškovės neturtinės žalos pretenzijas pripažinti nepagrįstomis, kas pagal privalomus baudžiamosios teisės principus visas abejones vertinant kaltininko naudai šalina galimybę ieškovėms šias pretenzijas patenkinti. Dėl to ieškovės I. R. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas atmeta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 70 MGL (2636,20 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Iš AB „L. d.“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą: L. Ž. 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų, G. G. 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

Atmesti I. R. civilinį ieškinį dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su įrašais – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas M. S.