Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jai uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas: L. Ž. 250 Eur, G. G. 1 000 Eur. I. R. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. nuteista už tai, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. ji 2017 m. liepos 21 d., apie 13.11 val., Vilniuje, Pajautos gatvėje, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama vienintele savo judėjimo krypties Pajautos gatvės eismo juosta link Pilaitės prospekto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir prie greičio mažinimo kalnelio, ties Pajautos g. pastatu Nr. 31, sulėtinusio greitį automobilio „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. Ž., ir į šį atsitrenkė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta kartu su vairuotoja L. Ž. važiavusios G. G. sveikata, buvo apgadintos abi transporto priemonės bei I. R. priklausantis telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. K. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nesant šios veikos sudėties.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, rėmėsi tik kaltinimo pateikta ir deklaratyvia nukentėjusiųjų versija, kitais neobjektyviais bei bylos nagrinėjimo metu netirtais ir išsamiai nepatikrintais duomenimis, neatsižvelgė į nuteistosios duotus nuoseklius paaiškinimus bei juos patvirtinančius kitus objektyvius įrodymus, nepateikė jokių aiškių argumentų, dėl ko šiuos įrodymus atmeta. Teismas nesiėmė veiksmų pašalinti esamus prieštaravimus, o skundžiamame nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas, kas rodo, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apeliantei pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Tokiu būdu, teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio nuostatas, padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamų reikalavimų. Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje yra konstatuojama, jog eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. G. sveikata, tačiau nėra išsamiai atskleista, kokie konkrečiai kūno sužalojimai buvo padaryti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistoji neneigė, kad ji vairavo transporto priemonę, kuri susidūrė su nukentėjusiosios L. Ž. valdomu automobiliu, tačiau be šių duomenų teismas turėjo surinkti ir įvertinti įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų ir kitus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tuo pačiu ir sukeltų padarinių sunkumą - šiuo atveju nukentėjusiosios G. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl G. G. sužalojimo sunkumo grindė specialistų atliktomis dokumentų apžiūromis, nesigilinant į tai, kad byloje kilo pagrįstų abejonių dėl atliktų tyrimų patikimumo - kokius dokumentus specialistai tyrė, ar šie dokumentai (rentgeno nuotraukos) yra nukentėjusiosios G. G., ar nuotraukas apžiūrėję specialistai turėjo tam tinkamą kvalifikaciją ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti turi būti skiriama ir atliekama ekspertizė, vadovaujantis BPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Tokia ekspertizė byloje nebuvo atlikta, nebuvo surašyta ir speciali išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Specialistai atliko tik medicininių dokumentų apžiūrą, apžiūros protokoluose konstatuojant, kad įvykio metu nukentėjusiajai G. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - raktikaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžis su poslinkiu. Po medicininių dokumentų apžiūros, jie buvo grąžinti gydymo įstaigai. Taigi, byloje nėra išlikę jokių pirminių dokumentų, kuriuos apžiūrėjo specialistai. Be to, specialistai neatliko jokių realių veiksmų, siekiant patikrinti, ar iš tiesų G. G. buvo padaryti tokie sužalojimai, nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta minėtas išvadas davusių specialistų. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šie specialistai turi tinkamą išsilavinimą, specialias žinias ir gebėjimus teisingai įvertinti pažeidimus, nustatyti lūžius ir pan. pagal tomografines ar rentgeno nuotraukas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys, tačiau teismas ignoravo ir tai, kad specialistai apžiūrėdavo vis skirtingos numeracijos statistinę kortelę bei CD: 2017 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir radiologinių tyrimų vaizdai CD Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 13 d. apžiūros protokole - asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei radiologinių tyrimų vaizdai CD Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole - asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iš tos pačios gydymo įstaigos - VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo atsiųstos skirtingų numerių G. G. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės ir laikmenos su radiologinių tyrimų vaizdais, kas kelia pagrįstų abejonių, ar skirtingų numerių CD laikmenose buvo siunčiami tie patys radiologinių tyrimų vaizdai, ar visose laikmenose buvusiose rentgeno nuotraukose fiksuotas būtent nukentėjusiosios G. G. tyrimas ir pan., juo labiau, kai pirminiame dokumentų apžiūros protokole nefiksuoti jokie G. G. sužalojimai. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, nuteistosios gynėjas prašė apklausti teismo medicinos ekspertę J. M.-Č., tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Taigi, byloje iš esmės nebuvo išsamiai ištirta, ar įvykio metu nukentėjusioji realiai patyrė kokius nors sužalojimus ir ar tokie sužalojimai gali būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad abejones, ar nukentėjusioji nurodomus sužalojimus patyrė būtent tiriamo įvykio metu, kelia ir autoįvykyje dalyvavusių automobilių nestiprus apgadinimo mastas. Nuteistosios automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios automobilio gale įrengtu kabliu - nukentėjusiosios L. Ž. automobiliui tik šiek tiek pasislinko galinis bamperis, o nuteistosios automobiliui buvo apgadintos tik bamperio grotelės ir įlinko automobilio valstybinis numeris. Tai reiškia, kad susidūrimas nebuvo stiprus, todėl negalėjo sukelti ir tokių apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų pasekmių. Juo labiau, kad nukentėjusioji G. G. iš karto po įvykio išlipo iš automobilio, pradėjo aktyviai reikšti pretenzijas, mosikavo rankomis. Perklausus, ar nukentėjusiosios nepatyrė traumų, G. G. nesiskundė. Tik atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos specialistams, nukentėjusiosios nurodė skausmus ir pan. Bylos nagrinėjimo metu iškilo pagrįsta abejonė, ar kaltinime nurodomas sužalojimas nukentėjusiajai nebuvo padarytas dar iki eismo įvykio. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pati G. G. pripažino, kad ir anksčiau buvo patyrusi traumų, nešiojo įtvarką kaklui, minėjo kažkokį rudens metu įvykusį įvykį. Nuteistosios gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė išreikalauti ir apžiūrėti visus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios yra linkusios pameluoti, nutylėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Kaip buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, G. G. dukra L. Ž. melavo, kad įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nutylėjo faktą, kad ji dar iki minimo įvykio buvo patyrusi šonkaulių lūžių, reiškė dėl to turtines pretenzijas, dėl tariamo sveikatos sutrikdymo reikalavo tūkstantinės neturtinės žalos atlyginimo, taip siekdama pasipelnyti. Taigi, tą patį gali daryti ir G. G.. Nuteistosios manymu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. G. sveikatos sutrikdymo mastą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. K. kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, taip pat ir padarinių kilimo faktą, ir D. K. pagrįstai pripažino kalta dėl to, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

9. Apeliaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiosios G. G. medicininių dokumentų apžiūros teisėtumas. Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs G. G. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei radiologinių tyrimų vaizdus - CD Nr. (duomenys neskelbtini), gautus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, nurodė, kad G. G. nustatytas krūtinkaulio rankenos lūžis, kuris matomas krūtinkaulio šoninės krypties rentgeno nuotraukoje, toks sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, specialistas J. M. P. patvirtino, kad krūtinkaulio lūžį jis matė apžiūrėjęs G. G. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir rentgeno nuotraukas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole užfiksuota G. G. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD Nr. (duomenys neskelbtini), gautų iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, apžiūra, kurios metu teismo medicinos ekspertė J. M. – Čobot taip pat nurodė, kad G. G. nustatytas krūtinkaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžis su poslinkiu, sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Sutiktina, kad aptartuose dokumentų apžiūros protokoluose yra užfiksuoti skirtingi apžiūrėtų CD su G. G. radiologinių tyrimų vaizdais numeriai, tačiau tai, nagrinėjamu atveju, teisinės reikšmės neturi. Abiejų ekspertų atliktų dokumentų (tuo pačiu ir CD) apžiūrų rezultatai sutampa, kas teismui neleidžia abejoti, kad apžiūros objektų turinys buvo tas pats – būtent G. G. medicininiai dokumentai (rentgenogramos). Jei būtų apžiūrimi skirtingų asmenų dokumentai, apžiūros rezultatai taip pat būtų skirtingi. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, specialistas J. M. P. nurodė, kad ligos istorija negalėjo būti kito asmens, nes yra užrašyti vardas ir pavardė. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta teismo medicinos ekspertė, gydytoja-radiologė J. M. – Čobot, kuri patvirtino, kad ji tyrė medicinos dokumentus su rentgenogramomis, t. y. G. G. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD Nr. (duomenys. Apklausos metu ekspertė nurodė, kad buvo patvirtintas ūmus lūžis, t. y. kad jis tikrai turi visus ūmiam lūžiui būdingus radiologinius požymius, nebuvo jokių lūžio gijimo požymių, iš ko būtų matęsi, kad lūžis buvo padarytas anksčiau. Ekspertė išsamiai apibūdino, kas yra būdinga jau sugijusiam lūžiui, tačiau nagrinėjamu atveju, lūžis tokiais požymiais nepasižymėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti kvalifikuoto specialisto duotais parodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, galima daryti neabejotiną išvadą, kad specialistai apžiūrėjo būtent nukentėjusiosios G. G. medicininius dokumentus, t. y. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir CD su radiologinių tyrimų vaizdais, ir padarė vienodas išvadas, kad nukentėjusiajai nustatytas krūtinkaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžis su poslinkiu. Apžiūrą atlikę specialistai turėjo tam tinkamą kvalifikaciją – abu yra teismo medicinos ekspertai, J. M. – Č. dirba ir gydytoja-radiologe. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistai realios nukentėjusiosios apžiūros neatliko, tačiau tai daryti, nagrinėjamu atveju, nebuvo būtina. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, J. M. – Č. nurodė, kad G. G. medicininių dokumentų tyrimo metu jai nekilo jokių abejonių, todėl jokių papildomų duomenų pagrįstai išvadai padaryti nereikėjo, buvo akivaizdu, kad G. G. nustatytas krūtinkaulio lūžis yra ūmus.

11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti kiekvienu atveju turi būti skiriama ekspertizė. Minimame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 4 punkte numatyta, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai reiškia, kad šis punktas nustato ekspertizės atlikimo tvarką, jei ji būtų paskirta, o ne būtinybę ją atlikti. Ekspertizės skyrimo pagrindai numatyti BPK 208 straipsnyje - ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Nagrinėjamu atveju, prokuroras nenustatė pagrindo tokio pobūdžio specialaus tyrimo atlikimui. BPK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas, o BPK 207 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Šiuo atveju, buvo surinkta pakankamai duomenų apie G. G. padarytus kūno sužalojimus, jie nekėlė jokių abejonių, todėl buvo apsiribota dokumentų apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas tokius ikiteisminio tyrimo veiksmus laiko pagrįstais ir pakankamais tam, kad būtų priimta teisėta ir pagrįsta išvada dėl G. G. sveikatos sutrikdymo masto.

12. Pažymėtina, kad visuma baudžiamojoje byloje surinktų duomenų tik patvirtina nukentėjusiosios medicininių dokumentų apžiūros rezultatus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 11 d. specialisto paaiškinimų protokole specialistė, atsakydama į klausimą, kodėl G. G. ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta diagnozė „krūtinkaulio lūžis“, nurodė, kad rentgeno nuotraukoje matomas lūžis krūtinkaulio rankenos dalyje, apžiūros metu lūžio srities palpacija skausminga. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje G. G. įrašyta preliminari diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas. Apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad iš karto po smūgio juto skausmus krūtinės srityje. Pirmosios instancijos teisme G. G. detaliai papasakojo jos apžiūros VšĮ Vilniaus Respublikinėje Universitetinėje ligoninėje aplinkybes, nurodė, kad gydytojui kaip skaudamas vietas įvardino krūtinę ir viršugalvį, kai gydytojas ranka paspaudė krūtinkaulį, ji pašoko, dėl ko gydytojas darė prielaidą, kad yra lūžis, ką patvirtino padaryta rentgeno nuotrauka. Taigi, nukentėjusioji iš karto po smūgio pajuto skausmą krūtinės srityje, ką ji nurodė ir į eismo įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos specialistams, kurie moterį nuvežė į VšĮ Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, kur jau pirminės apžiūros metu gydytojas nustatė krūtinkaulio lūžį, kurį patvirtino radiologinių tyrimų vaizdai. Juos apžiūrėję teismo medicinos ekspertai su tokia diagnoze sutiko, medicininiai dokumentai jiems abejonių nekėlė. Tai, kad nukentėjusioji iš karto išlipusi iš automobilio nuteistajai nenurodė patirtų sužalojimų, neleidžia darytos išvados, kad jų nebuvo. G. G., kaip ji pati nurodė apklausos metu, buvo šoke, todėl negalėjo objektyviai vertinti nei įvykio aplinkybių, nei savo būklės. Nors apeliantė tvirtina, kad G. G. negalėjo patirti tokių sužalojimų, nes susidūrimas buvo nestiprus, ką patvirtina automobilių apgadinimo pobūdis, vis dėlto, nukentėjusiosios apklausų metu nurodė, kad smūgis buvo toks stiprus, kad savaime atsidarė automobilio liukas, iškrito automobilio priekyje esančios grotelės, iš vietos pajudėjo automagnetola, nukrito mobiliojo ryšio telefonas ir sudužo jo ekranas, galvomis moterys atsitrenkė į lubas. Specialistė, duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad G. G. patyrė adekvačią traumą, nes yra senyvo amžiaus, kaulai osteoporotiniai, o toje srityje įvykio metu buvo saugos diržas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiosios G. G. dukra L. Ž. apie jai padarytą sveikatos sutrikdymą melavo, nes medicininiai dokumentai to nepatvirtino, nėra niekaip susijusios su G. G. duotų parodymų patikimumu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, kurį sukėlė nuteistoji, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl D. K. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

13. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaip matyti iš D. K. suformuluoto kaltinimo turinio, jame yra įvardinti dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų kilę padariniai – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad vienas būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių – padariniai – kaltinime nurodyti. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokie padariniai iš tiesų buvo sukelti, yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, atskleidžiančių kuo tiksliai nesunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė (krūtinkaulio rankenos viršutinio trečdalio lūžiu su poslinkiu), ką būtent ir ginčijo apeliantė. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad šiuo atveju sveikatos sutrikdymo masto detalizavimas kaltinimo formuluotėje nelaikytinas būtinu, D. K. iš byloje esančių duomenų suprato, kokie sveikatos sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai G. G., su jais nesutiko, ginčijo šių padarinių atsiradimo faktą, kas reiškia, kad jai šio baudžiamojo proceso metu buvo užtikrinta efektyvi teisė į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.