Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tadrama“ kreditorinį reikalavimą A. D. firmos „Darka“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi A. D. firmai „Darka“ (toliau – ir firma „Darka“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. B. (M. B.). BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai A. D. firmai „Darka“ grindžiamas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 01-10/02/2016, kuria UAB „Tadrama“ perėmė iš A. D. 117 097,05 Eur paskolos grąžinimo reikalavimo A. D. firmai „Darka“ teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinį reikalavimą A. D. firmos „Darka“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinį reikalavimą kildina iš reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties, kuria pradinis kreditorius A. D. perleido naujajam kreditoriui UAB „Tadrama“ pradinio kreditoriaus teisę, kylančią iš savininko įnašų į įmonės veiklą, kuriuos pagrindinis kreditorius paskolino A. D. firmai „Darka“ lėšas, reikalauti ir gauti iš skolininko visus su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus, susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog perleistas reikalavimas susidarė iš į firmą „Darka“ šios įmonės savininko A. D. įneštų lėšų. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta likus vienai dienai iki pareiškimo iškelti A. D. firmai „Darka“ bankroto bylą padavimo teismui dienos.Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sandoris negalėjo būti sudarytas, kadangi individualios įmonės ir jos savininko turtas pagal Individualių įmonių įstatymą nėra atribotas, todėl pradinis kreditorius A. D. neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į A. D. firmą „Darka“. Neegzistuojant tokiai teisei, ji negalėjo būti perleista. Teismas vertino, kad reikalavimo, kuris buvo perleistas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, išieškojimas negalimas, todėl šis sandoris prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustačius, jog tarp UAB „Tadrama“ ir A. D. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, nėra pagrindo įtraukti UAB „Tadrama“ į bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinis reikalavimas, atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį, kuria patvirtinti bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorių finansiniai reikalavimai, visa apimtimi. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė Individualių įmonių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualios įmonės ir jos savininko turto (ne) atribojimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atribotas, todėl A. D. neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į A. D. firmą „Darka“, o tokiai teisei neegzistuojant, ji negalėjo būti perleista. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Nepaisant Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos neribotos privataus juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, jokiuose teisės aktuose tokio juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami.Vertinant A. D. reikalavimo teisės į A. D. firmą „Darka“ turėjimą ar neturėjimą bei tokios teisės perleidimo kitam asmeniui galimybę, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra individualios įmonės ir jos savininko turto santykis, ar šis turtas nėra faktiškai atribotas.Bankroto administratorius turi duomenis, kad įsteigęs firmą „Darka“ A. D. įsakymu nustatė koks turtas priklauso jam nuosavybės teise (neperduodamas individualios įmonės nuosavybėn) ir koks turtas nuosavybės teise priklausys firmai „Darka“.Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:A. D. firmos „Darka“ bankroto administratoriaus veiksmai ginčijant teismo nutartį, kuria nepatvirtintas kreditoriaus reikalavimas, rodo administratoriaus nesąžiningumą ir netinkamą pareigos atstovauti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams netinkamą vykdymą:Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ administratorius ir reikalavimą pareiškusios BUAB „Tadrama“ bankroto administratorius dėl tiesioginio pavaldumo yra susiję asmenys.Reikalavimą pareiškusi BUAB „Tadrama“ teismo nutarties, kuria atmestas jos reikalavimas, neskundžia. Tai rodo, kad ji neturi suinteresuotumo būti firmos „Darka“ kreditoriumi.Teismo nutartį, kuria atmestas kreditoriaus reikalavimas, skundžia skolininko bankroto administratorius, kuris turėtų siekti, kad nepagrįsti reikalavimai nebūtų patvirtinti. Tokiu kaip šis atveju apeliantas veikia priešingai administruojamos įmonės ir jos kreditorių interesams.Apeliantas nepateikė skunde nurodomo firmos „Darka“ savininko A. D. įsakymo, todėl ši aplinkybė neįrodyta (CPK 178 straipsnis).Individualios įmonės savininkas neturi teisės priimti įsakymų, prieštaraujančių galiojančioms teisės normoms. Nuo to momento, kai savininkas perduoda lėšas individualiai įmonei, jos tampa individualios įmonės nuosavybe ir savininkas netenka teisės jas susigrąžinti (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad A. D. neturėjo teisės neegzistuojančio reikalavimo perleisti UAB „Tadrama“. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai prieštarauja įstatymo normoms ir nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, todėl skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.Priešingas nei teismas nustatė aiškinimas reikštų, kad individualios įmonės savininkas, turėdamas teisę susigrąžinti individualiai įmonei perduotas lėšas, įmonės bankroto atveju gali būti savo paties kreditoriumi ir yra skolingas pats sau. Tokia situacija negalima.Įmonės bankroto administratorius nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1, kuriame nurodyta sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka. Šios sandorio sąlygos ir jų įvykdymas yra svarbus įmonės kreditoriams tuo atveju, jeigu teismas pripažintų A. D. reikalavimo įmonei pagrįstumą. Įmonės kreditorių interesais būtina įvertinti reikalavimo perleidimo kainos pagrįstumą, A. D. gauto atsiskaitymo panaudojimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi A. D. firmai „Darka“ iškelta bankroto byla; byloje atsakovais dalyvauja įmonės savininkas A. D. ir jo sutuoktinė I. D.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus sudarytą bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuriame trečios eilės kreditoriumi yra BUAB „Tadrama“ su 117 097,05 Eur reikalavimu. Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ padavė teismui skundą, kuriuo ginčijo BUAB „Tadrama“ kreditorinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su skundu, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinis reikalavimas, šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimą išskyrė į atskirą bylą, nustatė jos nagrinėjimo teismo posėdžio laiką ir terminą BUAB „Tadrama“, UAB „Auditas 123“ ir A. D. firmos „Darka“ bankroto administratoriui pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu. Byloje nėra duomenų, kad šios nutarties kopija buvo išsiųsta visiems joje nurodytiems asmenims.BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai A. D. firmai „Darka“ grindžiamas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 01-10/02/2016, kuria UAB „Tadrama“ perėmė iš A. D. 117 097,05 Eur paskolos grąžinimo reikalavimo A. D. firmai „Darka“ teisę.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirminis kreditorius A. D. neturėjo reikalavimo firmai „Darka“ teisės, dėl to toks reikalavimas nėra vykdytinas, todėl cesijos sandoris, kuriuo grindžiamas BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas, prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Remiantis Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalimi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), individualios įmonės atveju – jos savininkas. Tačiau nepaisant tokio pobūdžio juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Tačiau tokie individualios įmonės ir jos savininko civilinės atsakomybės ypatumai nepašalina įmonės savininko teisės turtą įmonei ne tik neatlygintinai perduoti jos nuosavybėn, bet ir suteikti įmonei tiek beprocentinę, tiek atlygintinę paskolą.Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A. D. firmos „Darka“ savininko ir įmonės turtas nėra atribotas, todėl A. D. neturi ir neturėjo reikalavimo firmai „Darka“ teisės. Tokią išvadą suponuoja ir reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad A. D. paskolino firmai „Darka“ pinigines lėšas, kurių reikalavimo teisę perleido UAB „Tadrama“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų nuostatas, nenustatė piniginių lėšų perdavimo individualiai įmonei pagrindo, netyrė ir nevertino pinigų perdavimo dokumentų, kurie turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip to reikalauja IĮĮ 8 straipsnio 3 dalis.Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino tiek byloje esančių, tiek reikalautinų naujų įrodymų ir nenustatinėjo, ar realiai paskola bankrutuojančiai įmonei buvo suteikta, taip pat koks realus suteiktos ir grąžintinos paskolos, jeigu tokia buvo suteikta, dydis ir atitinkamai likęs savininko kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau šiuo atveju byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, joje reikalinga rinkti naujus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.Svarstytinas klausimas ir dėl kitų asmenų dalyvavimo byloje. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktą, A. D. atsako naujajai kreditorei UAB „Tadrama“ už perleisto reikalavimo negaliojimą, todėl skundžiamos nutarties priėmimas turi įtakos įmonininko materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taip pat iš firmos „Darka“ bankroto bylos duomenų, esančių teismų informacinėje sistemoje LITEKO, matyti, kad ginčo sutartimi įgijusi A. D. reikalavimo teisę dabar bankrutuojanti UAB „Tadrama“ šį reikalavimą perleido UAB „Auditas 123“, kurios dalyvavimas BUAB „Tadrama“ kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai firmai „Darka“ nagrinėjimo byloje yra būtinas.Bylą nagrinėjant iš naujo būtina pareikalauti ir teisiškai įvertinti ne tik reikalavimo perleidimo sandorį, bet ir piniginių lėšų įmokėjimo finansinius dokumentus, įnašų paskirtį bei atskirajame skunde nurodytą individualios įmonės steigėjo A. D. įsakymą.Konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti BUAB „Tadrama“ kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai A. D. firmai „Darka“ tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.