Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d. ir 2d. – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2) 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1d. (2 epizodai), 300 str. 1d. (2 epizodai) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmės subendrinta su 2009-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį;

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Šiauliai veža“ taksi vairuotoja, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

2012-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 1 d. ir 2 d. – 52 MGL (6760 Lt) dydžio bauda. 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudos mokėjimas išdėstytas per 24 mėnesius, baudos nesumokėjusi,

teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. ir V. I., 2012-06-19, apie 15.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą ir padarė 138 Lt turtinę žalą t.y. G. P. pareikalavus iš L. V. duoti jam ir V. I. pinigų taksi paslaugoms grįžtant namo sumokėti, tačiau pastarajai atsisakius duoti pinigų, G. P. paėmė iš L. V. rankų mobilaus ryšio telefono aparatą Nokia 16162, kurio vertė 138 Lt, po ko L. V. siekiant susigražinti atimtą mobilaus ryšio telefono aparatą, sudavė nemažiau kaip vieną smūgį ranka L. V. į veidą, po ko, G. P. perdavė V. I. L. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą Nokia 16162 ir liepė eiti lauk iš buto, ką V. I. ir padarė.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2012-06-19, iš ryto, pas jį į namus atėjo V. I., jie išgėrė po čerką. V. I. pasakė, kad savo mašinoje ji rado D. N. mobilaus ryšio telefoną ir šį reikia nuvežti D. Jie abu telefoną D. nuvežė į Rėkyvą, ten kur gyvena L. V.. Ten vėl visi išgėrė, jis buvo neblaivus, bet viską prisimena. Išgėrinėjant jis su L. ėjo parūkyti į balkoną, o D. dėl to į jį žiūrėjo skersai. L. paprašė D. nunešti ją į tualetą ir parnešti, o V. I. pasakė, kad ji tyčiojasi iš D.. Tada moterys pradėjo stumdytis, o jie su D. jas skyrė. L. išplėšė V. iš ausies auskarą. V. pasakė, kad reikia kviesti taksi bei važiuoti namo ir išėjo. Jis irgi norėjo eiti, bet jam einant pro duris, D. jam sudavė su ranka į veidą, į lūpą, jam užkliuvus už slenksčio ir nuvirtus, įspyrė 1-3 kartus bei stovėjo jį apžergęs, L. nuo jo kaklo nuėmė mobilaus ryšio telefoną. Jis atsikėlęs prašė atiduoti tą telefoną, bet L. pasakė „atiduok mano, gausi savo“. Jis konflikto metu smūgių niekam nesudavė, jokio telefono neatminėjo, niekam neperdavinėjo. Atsikėlęs jis nuėjo į apačią, į lauką, ten buvusios V. I. paklausė apie L. telefoną, ši pasakė kad tą telefoną išmetė į krūmus. Jis neklausė V. kaip ši išsinešė telefoną, nes V. buvo girta. Tada jis tą telefoną pasiėmė ir nunešė L. V., norėjo iškeisti į savo telefoną, bet durų niekas neatidarė. Atvažiavo taksi ir iškvietė policiją, bet policija neatvažiavo. Tada jis nuvažiavo į policijos nuovadą ir parašė pareiškimą. Su L. V. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes tai jis prarado savo telefoną ir neatgavo, o L. V. telefonas buvo grąžintas.

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji V. I. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-06-18, jai paskambino D. N., ir ji kaip taksi vairuotoja atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten D. įlipo kartu su L. V. bei paprašė nuvežti į Rėkyvą, į (duomenys neskelbtini), pas L.. Paskui L. paskambino, kad užsidegė jos mamos ūkiniai pastatai. Kai jie visi važiavo jau po gaisro, L. pasakė užvažiuoti pas ją į Rėkyvą, išgerti. Jie taip ir padarė. Ryte jai paskambino D. ir pasakė, kad nėra L. telefono. Tada ji nuėjo į savo taksi automobilį, bei priekyje kur sėdėjo L. V., šalia sėdynės rado telefoną, tai buvo „LG“, juodai baltos spalvos, jo įjungti nebandė. Tada ji D. pranešė, kad ji rado telefoną bei kad jį atveš. Su rastu telefonu nuėjo pas G. P., ten truputį išgėrė ir kartu su G. P. nuvažiavo pas L. V. į Rėkyvą, atiduoti telefono. Būnant ten jie visi vartojo alkoholį ir ji dėl kažko susipyko su L., susistumdė. Kaip ir dėl ko prasidėjo konfliktas, ji neprisimena, nes buvo išgėrusi. Ji jokių smūgių nematė, pati niekam nesudavė, tik gavo smūgį iš L. per ausį, dar L. plėšė auskarą. Tada jas išskyrė ir ji išėjo iš L. V. buto į lauką. Išėjusi rankose pamatė svetimą telefoną, bet jo negrąžino, o numetė į krūmus. Kodėl ir iš ko ji paėmė tą telefoną, pasakyti negali, buvo neblaivi, matyt paėmė sumaišiusi su savo telefonu. Lauke laukė išeinančio G. P.. Kai G.išėjo, jam bėgo kraujas. Kaip buvo paimtas G. P. telefonas, ji pasakyti negali, nes nematė. Jie su G. P. grįžo į namus, į Zoknius, o tada G. žmona liepė važiuoti į policiją ir G. policijos nuovadoje parašė pareiškimą. Ryte L. V. pradėjo skambinėti ir jos reikalauti, kad atiduotų telefoną. Ji tą telefoną nuvežė ir atidavė L. į rankas. Su L. V. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes ji L. telefoną atidavė.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2012-06-18 buvo pas draugę A. P.. Grįžti jau nebuvo autobuso, todėl kartu buvęs D. N. iškvietė taksistę V. I., ji parvežė ją ir D. N. pas ją į namus, į Rėkyvą ir išvyko. Tada jai paskambino brolis ir pasakė, kad dega mamos ūkiniai pastatai. Ji paskambino ir paprašė V. I., kad už 50 lt nuvežtų į Lieporių kaimą, V. I. sutiko. V. I. juos nuvežė į Lieporių kaimą, o paskui grįžtant namo nutarė užeiti į jos namus. Prieš tai, degalinėje nusipirko degtinės butelį. Grįžę namo, gerdami alkoholį, kalbėjosi apie įvykusią nelaimę – gaisrą. Paryčiais ji nuėjo miegoti palikdama kalbėtis D. N. ir V. I.. Ryte ji atsikėlė ir pastebėjo, kad virtuvėje ant virtuvinės komodos nebėra jos mobilaus ryšio telefono „LG“. Tada D. paskambino V., ir ši pažadėjo atvežti telefoną. V. I. atvažiavo su G. P., atvežė telefoną be SIM kortelės. Jie visi išgėrė, ji buvo neblaivi, bet aplinkybes gerai atsimena. Begeriant ji G. palydėjo į balkoną, po to jie grįžo į virtuvę. Vėliau G. P. pradėjo triukšmauti, jie virtuvėje apsižodžiavo ir ji liepė G. P. su V. važiuoti namo. Tada šie pradėjo prašyti jos pinigų ant takso, bet ji nedavė. G. trenkė jai į veidą ir paėmė iš rankų telefoną. Gal smūgis buvo po to, kai G. P. paėmė iš jos telefoną, o ji bandė tą telefoną atsiimti, to ji tiksliai neatsimena, bet telefoną norėjo atsiimti. Ji turėjo du mobilius telefonus: LG ir Nokia, G. P. paėmė Nokia. G. P. sudavė jai kumščiu į kairės pusės žandą, o pasiimtą jos telefoną perdavė V., kuri išbėgo į lauką. Jie pasiėmė jos telefoną, kadangi neturėjo kuo susimokėti taksistui už kelionę. D. liepė G. P. eiti lauk ir šis išėjo. G. jos namuose niekas nemušė. Telefono jai niekas nei tą pačią dieną, nei kitą negrąžino, G. P. grįžęs nebuvo, bent ji to nematė. Byloje ji reiškia ir palaiko civilinį ieškinį 1138 Lt dydžio: 138 Lt turtinė žala (pagrobtas telefonas), 1 000 Lt neturtinės žalos (fizinis skausmas, baimė, depresija).

Apklaustas teisme liudytojas D. N. parodė, kad 2012-06-18 baliavojo su L. V., ant ryto dingo L. telefonas. Atvažiavo V. I. su G. P. ir atvežė telefoną, dar atsivežė degtinės butelį. Jie visi kartu gėrė, visi buvo neblaivūs. Po to G. paprašė L. sumokėti už taksi, L. jam pinigų nedavė, dėl tų pinigų L. V. ir V. I. sukonfliktavo. Tada G. P. nuo stalo pasiėmė L. V. mobilaus ryšio telefoną Nokia. L. V. puolė telefono neduoti, tai jie susitumdė ir G. P. ranka sudavė L. į veidą. Telefoną G. P. perdavė V., o ši su telefonu išėjo. Telefoną paėmė todėl, kad L. nedavė 20 Lt ant taksi jiems parvažiuoti. Jis G. P. išvarė iš buto. Ar grąžintas L. V. mobilaus ryšio telefonas Nokia, jis nežino.

Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad paskambino kolegė V. I. ir pasakė, kad juos reikia nuvežti į Rėkyvą, (duomenys neskelbtini), atiduoti paliktą mobilaus ryšio telefoną. Jis iš Zoknių atvažiavo ir V. I. bei G. P. nuvežė. Už kelionę atsiskaitė L. V.. V. I. pasakė, kad dar reikės juos parvežti atgal. Po kiek laiko V. I. vėl paskambino ir jis vėl atvažiavo, išėjo V. I., ji buvo neblaivi, girdėjosi triukšmas, išėjo kruvinas G. P., jie tarpusavyje kažką aiškinosi, G. P. pasakė, kad jį laiptinėje sumušė, V. I. kalbėjo, kad kažką reikia ieškoti, ką ieškojo, jis nežino. G. P. buvo vėl įėjęs į namą, kaip suprato kad dėl kažkokio telefono. Jis paskambino 112 ir buvo paaiškinta įvykusi situacija, G. P. nurodė, jog rašys pareiškimą policijai.

Apklausta teisme liudytoja V. P. parodė, kad yra G. P. sugyventinė. 2012-06-19 grįžusi iš darbo namo, G. nerado, paskambinus, šis pasakė, kad baliovoja Rėkyvoje su V. I.. Ji jam pasakė, kad grįžtų namo, o vėliau G. P. telefonas neatsakė. Po to G. P. paskambino iš kito numerio ir pasakė, kad jį sumušė ir atėmė telefoną. G. P. grįžus namo, ji V. ir G. nuvažiavo į policijos nuovadą Tilžės gatvėje. V. I. ir G. P. buvo girti, jie sakė, kad kvietė policiją, bet jie nevažiavo. G. policijoje parašė pareiškimą. Sekančią dieną jai telefonu paskambino kažkokia moteris, jai paklausus, ar ši nori grąžinti telefoną, ši pasakė, kad ne. Paskui kažkoks vyras pasakė atvažiuoti pas L. V. pasikeisti telefonais. Pas V. I. buvo kažkoks telefonas, ši sakė neatsimenanti kaip tas pas ją atsidūrė, todėl ji susitarė su V., kad nuveš tą telefoną į Rėkyvą. Atvykus į Rėkyvą, kažkokiame name užlipo į trečią aukštą, paskambino į duris, duris atidarė L. su kažkokiu vyru, L. buvo girta, jos atidavė L. telefoną.

Iš 2012-06-25 protokolo-pareiškimo matyti, kad L. V. pareiškė, kad 2012-06-20, tikslaus laiko nežinanti, išgertuvių metu vyriškis, vardu G. sudavė smūgį ranka į veidą ir pagrobė mobulaus ryšio telefoną Nokia. (1 t., 3 b. l.)

Iš 2012-06-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., 5-8 b. l.)

Iš 2012-06-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus vyr.specialisto G. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimui pateiktas CD su garso įrašu apie įvykdytą nusikalstamą veiką (1 t., 17 b. l.).

Iš 2012-10-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (išklausytas) prie tyrimo pateiktas CD. (1 t., 18-20 b. l.)

Iš pokalbių išklotinių (1 t., 27-30, 33-42 b. l.), tarnybinių pranešimų (1 t., 43, 50 b. l.) matyti, jog buvo atlikta mobilaus ryšio telefonų, susijusių su nusikalstama veika, pokalbių išklotinių analizės.

Iš 2012-07-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusioji L. V. atpažino V. I. ir G. P. kaip asmenis apie kuriuos ji davė parodymus dėl nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo. (1 t., 60-63 b. l.)

Iš 2012-09-10 akistatos protokolo tarp L. V. ir G. P. matyti, kad L. V. ir G. P. liko prie savo parodymų. (1 t., 110-111 b. l.)

Iš 2012-09-11 akistatos protokolo tarp L. V. ir V. I. matyti, kad L. V. ir V. I. liko prie savo parodymų. (1 t., 127-128 b. l.)

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobia svetimą turtą. Teismų praktikoje tai pat laikomasi pozicijos, jog jei grobiant turtą, tačiau, jo dar neužvaldžius, yra panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. (2005-06-23 LAT senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“)

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų G. P. ir V. I. parodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitus teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamųjų G. P. ir V. I. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jie, 2012-06-19, apie 15.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą ir padarė 138 Lt turtinę žalą t.y. G. P. pareikalavus iš L. V. duoti jam ir V. I. pinigų taksi paslaugoms grįžtant namo sumokėti, tačiau pastarajai atsisakius duoti pinigų, G. P. paėmė iš L. V. rankų mobilaus ryšio telefono aparatą Nokia 16162, kurio vertė 138 Lt, po ko L. V. siekiant susigražinti atimtą mobilaus ryšio telefono aparatą, sudavė nemažiau kaip vieną smūgį ranka L. V. į veidą, po ko, G. P. perdavė V. I. L. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą Nokia 16162 ir liepė eiti lauk iš buto, ką V. I. ir padarė, yra surinkta pakankamai. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tikslina kelias kaltinime nurodytas neesmines faktines aplinkybes, kurios įtakos veikos kvalifikavimui neturi bei toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamųjų padėties.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji savo kaltę neigė, aiškino, jog L. V. nieko nedarė, teigė jog dėl šio įvykio G. P. pats yra nukentėjęs, o kaltinamoji V. I. patvirtino, kad iš L. V. telefonas jos buvo paimtas netyčia. Teismas iš dalies sutinka su kaltinamųjų teiginiu dėl to, kad G. P. atžvilgiu irgi buvo padaryta nusikalstama veika, nes tai yra pripažinta įsiteisėjusiu 2013-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog tai pat konstatuotina, kad minėta veika sekė po šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Kitus kaltinamųjų parodymus, teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, kuri prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Bylos nagrinėjimo metu, remdamasis nuosekliais ir aiškiais nukentėjusiosios L. V. ir liudytojo D. N. parodymais apie tai, kad G. P. smurtavo L. V. atžvilgiu ir prieš jos valią pagrobė mobilaus ryšio telefoną, teismas laiko neginčijamai įrodytu G. P. ir V. I. neteisėtų veiksmų atlikimo faktą. Nors nukentėjusiosios L. V. ir liudytojo D. N. parodymai skiriasi apie telefono paėmimo būdą ir smūgio sudavimo laiką, tačiau vertinant galutinę veiksmų teisinę kvalifikaciją, šie skirtumai nėra esminiai, be kita ko įvertinant asmenų girtumą veiksmų vykdymo metu. Nors bylos įrodymų tyrimo metu yra nustatyta, jog aktyvius smurto veiksmus L. V. atžvilgiu atliko tik G. P., tačiau konstatuotina, jog tai galutinei V. I. veiksmų kvalifikacijai pagal LR BK 180 str. 1d. įtakos neturi, nes bylos įrodymų tyrimo metu taip pat nustatyta, kad V. I. akceptavo, t.y. sutiko su tokiais G. P. veiksmais ir prie kurių ji pati prisijungė, kuomet L. V. ir D,N. akivaizdoje paėmė iš G. P. pastarojo pagrobtą svetimą mobilaus ryšio telefoną, taip tapdama nusikalstamos veikos bendravykdytoja. Vertindamas kitus įrodymus, teismas pažymi, jog liudytojas R. J. byloje nagrinėjamo įvykio nematė, bet teismui patvirtino, jog V. I. žodžiu patvirtino paėmusi kažkokį svetimą mobilaus ryšio telefoną. Liudytojos V. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi pati liudytoja teismui patvirtino, jog yra G. P. sugyventinė ir turėjo galimybę dar iki teismo proceso pradžios iš anksto susipažinti su kitų asmenų parodymais.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus ir įrodytus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog G. P. ir V. I. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nepripažįsta kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes byloje nebuvo nustatyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nepripažįsta kaltinamosios V. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes byloje nebuvo nustatyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio kaltinamiesiems G. P. ir V. I. skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje.

G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, padarė kuomet buvo laikomas neteistu, nes nusikaltimą padarė pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (2009-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, 2011-09-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis), už nusikalstamas veikas padarytas per bausmės vykdymo atidėjimą nuteistas tik 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (2 t., 117-126, 112-116 b. l.), administracine tvarka anksčiau ne kartą baustas (1 t., 154-160 b. l.), nurodo nedirbantis, turintis tik 50 procentų darbingumo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad G. P. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip minėta, teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad G. P. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Apie G. P. Šiaulių miesto PK Centro policijos nuovados pareigūnai kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi (1 t., 153 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, G. P. skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, jo dydį parenkant artimą vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str., bendrintina su 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu.

G. P. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi G. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

V. I., veikdama tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė kuomet buvo laikoma neteista, nes pirmas apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu priimtas tik 2012-10-26 (2 t., 127-135 b. l.), ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos nesumokėjusi (2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis) (2 t., 136-137 b. l.), kaip bendravykdytoja pati neatliko aktyvių smurtinių veiksmų, o tik akceptavo G. P. veiksmus, administracine tvarka anksčiau ne kartą bausta (1 t., 177-180 b. l.), dirba (1 t., 181 b. l.), Šiaulių miesto PK Centro policijos nuovados pareigūnai kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi (1 t., 153 b. l.). V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad V. I. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. I. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus šias aplinkybes, V. I. skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, jo dydį parenkant mažesnį nei numatytas vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. bendrintina su 2012-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

V. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Nukentėjusioji L. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 138 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 80 b. l). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji L. V. savo civilinio ieškinio reikalavimus palaikė, prašydama minėtas pinigų sumas priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. P. ir V. I..

Pagrįsdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusioji L. V. nurodė, kad turtinė žala jai padaryta dėl pagrobto ir negrąžinto telefono „Nokia“, kurio vertė – 138 Lt. Byloje nukentėjusiosios L. V. ir liudytojo D. N. parodymais nustatyta, kad telefonas „Nokia“, priklausantis L. V., iš jos buvo pagrobtas ir negrąžintas, nukentėjusiosios reikalaujama atlyginti suma yra reali ir protinga, todėl turi būti atlyginta, L. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jai solidariai iš G. P. ir V. I. 138 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusioji L. V. dėl kaltinamųjų G. P. ir V. I. neteisėtų veiksmų patyrė skausmą, išgąstį, pažeminimą, kas pripažintina neturtine žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų G. P. ir V. I. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, nukentėjusioji L. V. po įvykio praėjus trumpam laiko tarpui pati įvykdė nusikalstamą veiką šios bylos kaltinamojo G. P. atžvilgiu, kas yra pripažinta įsiteisėjusiu 2013-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (2 t., 40-47, 65-70 b. l.), į tai, kad G. P., yra nedirbantis, todėl siekiant nukentėjusiosios ir kaltininkų interesų pusiausvyros, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteisiant 300 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-12 ir 2014-01-20 pažymų Nr. VI-1414(7.3507), VI-110(7.3700), (2 t., b.l 109-110), nukentėjusiajai L. V. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pagal tarnybos 2012-11-21 sprendimą Nr. SP-4289(7.3507), 2013-12-18 sprendimą Nr. SP-4100(7.3700). Nukentėjusiajai L. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 910 Lt, o valstybė dėl to patyrė netiesioginę žalą (Šiaulių apygardos teismo 2013-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-135/2013). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, bendroje sumoje 910 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.) ir priteistinos iš kaltinamųjų G. P. ir V. I. po 455 Lt iš kiekvieno.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 CD laikmenos su garso įrašu ir telefoninių pokalbių išklotinėmis - paliktinos baudžiamojoje byloje. (LR BPK 94 str. 1d. 3p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės) ir galutinę bausmę G. P. skirti: 4 (keturis) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-02-11.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį G. P. jau atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

V. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2012-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę V. I. skirti: 30 (trisdešimt) parų arešto ir 52 MGL (6760 Lt) dydžio baudos.

Areštą skirti atlikti areštinėje, pradžią skaičiuoti nuo arešto realaus vykdymo pradžios. Baudos vykdymo pradžią ir sumokėjimo terminą skaičiuoti remiantis 2012-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi.

Į baudos bausmę įskaityti V. I. sumokėtas pinigų sumas, vykdant 2012-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

V. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiosios L. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai L. V. solidariai iš G. P. ir V. I.: 138 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš G. P. ir V. I. po 455 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus) iš kiekvieno proceso išlaidų už nukentėjusiajai L. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 CD laikmenas su garso įrašu ir telefoninių pokalbių išklotinėmis – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.