- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- eI-3808-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01735-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- B. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei B. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės B. V. 97,30 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2017-03-31, bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.2 punktu, 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1988-06-10 priklauso atsakovei B. V. Pažymėjo, kad kitam bendrasavininkui, gyvenančiam gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), yra tiekiamos paslaugos pagal atskirą mokėtojo kodą.
Teigė, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Mokėtina 97,30 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai, remiantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pažymėjo, jog Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Nuostatai ir rinkliavų dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjai nustatytu laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei buvo siųsti įspėjimai sumokėti susidariusią skolą, tačiau ji juos ignoravo ir su pareiškėja nesusisiekė (b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ji nėra Varėnos r. savivaldybės gyventoja ir jai šios savivaldybės sprendimai nėra privalomi. Be to, atliekų tvarkymo paslauga kaime jai nė karto nebuvo suteikta. Pareiškėja nenurodė, koks įstatymas įpareigoja asmenis mokėti už neteikiamas viešąsias paslaugas.
Atsakovė fiziškai negali vienu metu būti dviejų savivaldybių nuolatine gyventoja. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė nekilnojamojo turto objektų savininkus neteisėtai sutapatino su atliekų turėtojais.
Atsakovei nesuprantama, kodėl vietinę rinkliavą reikalaujama mokėti į atliekų tvarkymo centro sąskaitą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) nenurodo, kad jis turi teisę reikalauti rinkliavų. Pabrėžė, kad neturi komunalinių atliekų Varėnos r. sav. teritorijoje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) tvarkomos atsakovės atliekos.
Taip pat teigė, kad vietinė rinkliava yra siejama su konkrečios paslaugos teikimu, taigi būtina viešosios paslaugos teikimo sutartis. Be to, atliekų turėtojai gali patys tvarkyti atliekas ir nemokėti rinkliavos.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimui turėtų būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas (b. l. 5–12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl 97,30 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2017-03-31, priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d,), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose LVAT bylose, kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (LVAT 2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; LVAT 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; LVAT 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011; LVAT 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 25 p.). Pagal Registro duomenis UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 26 p.) Vietinė rinkliava sumokama į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras surinktą vietinę rinkliavą perveda į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus biudžeto surenkamąją sąskaitą du kartus per mėnesį. Antrasis pervedimas atliekamas ne vėliau kaip priešpaskutinę mėnesio darbo dieną (Nuostatų 27 p.). Nuostatų 34 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojo išieško UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei paslaugos tiekėjo ir antstolių paslaugomis.
Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakinga UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinė rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2004-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-60/2004; LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; LVAT 2014-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). LVAT taip pat yra nurodęs, kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, rinkliavos nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ rinkliavos nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (LVAT 2016-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016; LVAT 2017-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017). LVAT akcentavo, kad jei atsakovai gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje vietoje, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo turtu nebuvo galima naudotis (LVAT 2016-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuo 1988-06-10 nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (46–48). Atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kurioje nėra duomenų, jog atsakovei priklausančiame nekilnojamame turte nesusidaro komunalinės atliekos, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teigtina, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko Nuostatų 4 punkto sąlygas ir minėto teisės akto prasme yra laikoma atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Todėl atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuotina, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitur, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebuvo galima naudotis. Nustatyta, kad pareiškėja atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė mokėjimo pranešimus Nr. 01200961, Nr. 01255701, Nr. 10011618, Nr. 10122533, Nr. 10236281, Nr. 10356418, Nr. 10469969, Nr. 10563620, Nr. 10679689, Nr. 10775453, Nr. 10912865, Nr. 11014794, Nr. 11080630, Nr. 11247782 (b. l. 11–36) ir įspėjimus Nr. S-00026867, Nr. S-12013577, Nr. S-12016502, Nr. S-12028578, Nr. S-12041950, Nr. S-12045634, Nr. S-12062202, Nr. S-12064759 (b. l. 37–44), kurie įrodo, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir raginama susimokėti susidariusį įsiskolinimą.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo ir būtų buvusi nuo jos atleista. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsakovei apskaičiavo 97,30 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-03-31 (b. l. __).
LVAT analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (LVAT 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; LVAT 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A1785-575/2015; LVAT 2016-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-556/2016).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2017-05-24, todėl vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2012-01-01. Taigi šioje situacijoje gali būti priteisiama vietinė rinkliava susidariusi laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-03-31.
Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (lot. – pagal pareigas) (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A1335-575/2015).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis išdėstytomis teisės normomis ir jas aiškinančia LVAT praktika, konstatuoja, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjai priteistinas iš atsakovės 70,59 Eur įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-03-31.
Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovės 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja, grįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2017-02-22 su UAB „Creditum“ pasirašytą skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 (b. l. 51), 2017-03-07 su advokate Ina Kurauskiene pasirašytą sutartį „Dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33“ (b. l. 52), PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. CRD 005182 (b. l. 71) ir banko Danske eBank 2017-05-15 operacijos išrašą (b. l. 72), iš kurio matyti, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus (tarp jų ir atsakovės) pagal skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 495,50 Eur sumą (vieno išieškojimo suma 31,50 Eur be PVM).
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 822,80 Eur. Maksimali suma už skundo parengimą būtų 2 057 Eur. Teismas, vadovaudamasis maksimalia skundo parengimo suma, konstatuoja, kad prašoma priteisti 38,12 Eur neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl turi būti atlyginta.
Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkinto reikalavimo dalį bei įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 27,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70,59 Eur (septyniasdešimt eurų penkiasdešimt devynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 250135860) naudai.
Priteisti iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,62 Eur (dvidešimt septynis eurus šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 250135860) naudai.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.