- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-2351-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04594-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“, akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir antstoliui C. C. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio C. C. (toliau – ir antstolis) procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0098/24/02040, Nr. 0098/25/01050, kuriuo prašoma panaikinti turto areštą kaip neproporcingą arba pakeisti jį mažesnės apimties ribojimu, proporcingu skolos dydžiui. Skunde, kuris išdėstytas dviejuose elektroniniuose laiškuose, nurodyta, kad pareiškėjas nepripažįsta skolų ir teismo sprendimų, susijusių su tomis skolomis. Pareiškėjui kelia abejones jo buto turto areštas vykdomosiose bylose kai skolos yra sąlyginai nedidelės, įtariant, jog galimai siekiama sumažinti turto vertę ir parduoti turtą iš varžytynių suinteresuotiems turto įgijimu pigiai asmenims. Pareiškėjas pažymi, kad jau daugiau nei dešimt metų negyvena Lietuvoje, yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, dabar faktiškai gyvena Sakartvele, grįžti į Lietuvą neketina, tačiau areštuotas butas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas Lietuvoje.
2. Antstolė B. B., pavaduojanti antstolį C. C., 2025 m. liepos 21 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą vykdomosiose bylose Nr. 0098/24/02040, Nr. 0098/25/01050 skundo netenkino ir bylą perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad sprendimai, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji raštai ir pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, būtų ginčijami teisme ar pripažinti negaliojančiais. Pažymėta, kad išieškojimas bus vykdomas ne iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame skolininkas gyvena, o iš skolininko turimo nekilnojamojo turto, kadangi skolininkas jame negyvena, yra deklaravęs išvykimą. Šiuo metu turto vertė nenustatyta, tą atliks ekspertas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Vykdymo procesas pradėtas teisėtai, remiantis galiojančiais vykdomaisiais raštais. Antstolis, vykdydamas savo pareigas, privalo užtikrinti skolos išieškojimą ir neturi įgaliojimų vertinti teismo sprendimų teisėtumo – jie turi būti ginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas teismo sprendimų ar jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų neginčijo, antstolis pagrįstai vykdo priverstinį išieškojimą.
1.2. Skolininkas Lietuvoje negyvena, čia nedirba ir neturi pajamų, iš kurių būtų galima daryti išskaitas, todėl vienintelis realus išieškojimo objektas yra jam priklausantis butas Pasvalyje, kuris teisėtai buvo areštuotas. Be to, pats pareiškėjas anksčiau buvo sutikęs, kad šis butas būtų areštuotas ir parduotas.
1.3. Įstatymas leidžia areštuoti daugiau turto, nei būtina skolai padengti, nes tik nustatęs turto vertę antstolis gali įvertinti, ar areštuota ne per daug. Šiuo metu turto vertė dar nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad areštas neproporcingas.
1.4. Antstolis vykdymo veiksmus pagrįstai atliko vienoje byloje, sujungdamas dvi vykdomąsias bylas, siekdamas ekonomiškumo ir mažesnių vykdymo išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. nurodo nesutinkantis su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Atskirajame skunde nurodoma:
1.1. Areštuotas butas Pasvalyje yra vienintelis pareiškėjo būstas, o priverstinio išieškojimo mastas dėl nedidelės – apie 700,00 eurų – skolos yra neproporcingas. Teismas negalėjo objektyviai įvertinti arešto pagrįstumo, nes turto vertė dar nėra nustatyta.
1.2. Pareiškėjas buvo siūlęs antstoliui taikų sprendimą dar 2024 m., tačiau antstolis ilgą laiką nebendradarbiavo ir suaktyvėjo tik atsiradus antrai, mažesnei skolai. Pareiškėjas teigia sulaukęs pasiūlymo „susitarti su antstoliu“, o tą pačią dieną, kai bendravimas nutrūko, buvo pritaikytas turto areštas, kas rodo galimą schemą siekiant perimti jo turtą.
1.3. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos perdavimą teismui nei teismo nei antstolio, neturėjo galimybės prisijungti prie sistemos, o teismo sprendimas galėjo būti priimtas formaliai, neįvertinus papildomai pateiktos informacijos.
1.4. Kyla įtarimai ir dėl galimo interesų konflikto ir neteisėto poveikio bylų paskirstymui – bylos dėl Pasvalyje esančio turto keistai paskirtos nagrinėti kituose miestuose. Renovacijos projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, kainos dirbtinai išpūstos, finansavimas sumažintas, o skolos priskaičiuotos be jo sutikimo.
1.5. Dėl kilusių problemų ir spaudimo buvo priverstas emigruoti, o Lietuvą laiko nesaugia dėl, jo vertinimu, sisteminių pažeidimų ir galimos korupcijos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ skundą prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo teiginys apie turto areštą dėl vien 702,99 Eur skolos yra klaidingas, nes areštas taikytas dviem kreditoriams – bankui ir UAB „Pasvalio butų ūkis“, o bendra išieškoma suma siekia 6 076,26 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų kreditorių skolų išieškojimas vienoje antstolio kontoroje atitinka teisės aktus, įgyvendina ekonomiškumo principą ir mažina vykdymo išlaidas, todėl yra naudingas pačiam skolininkui. Pareiškėjo argumentas dėl paskutinio būsto apsaugos taip pat nepagrįstas, nes jis pats nurodė jau daugiau nei dešimtmetį gyvenantis užsienyje ir į Lietuvą grįžti neketinantis, todėl Pasvalyje esantis butas objektyviai nėra jo vienintelis būstas, o paskutinio būsto apsaugos ribojimas tokiu atveju netaikomas. Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, atsakovo vertinimu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir neturintys reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl naujai pateiktų dokumentų (ne)priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė raštą, adresuotą antstoliui, kuriame prašo suteikti laiko nes turi potencialų turto pirkėją, taip pat dokumentus rusų kalba bei skundžiamą teismo nutartį. Nuomonės dėl šių dokumentų priėmimo neišreiškė, nurodė tik tiek, kad antstoliui pateiktas raštas patvirtina pasikeitusias aplinkybes išieškojimo procese.
9. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikti įrodymai yra nesusiję su ginčo esme, t. y. arešto vykdomojoje byloje masto klausimu, todėl neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties, be to, dalis dokumentų pateikta be vertimo, nenurodyta, kokias konkrečiai aplinkybes jie gali pagrįsti, o skundžiama teismo nutartis yra byloje, todėl jos pakartotinis pateikimas nėra reikalingas. Įvertinus tai, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0098/24/02040, Nr. 0098/25/01050 medžiagos nustatyta, kad antstolio C. C. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0098/24/02040, užvesta 2024 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-17869-1144/2025 dėl 4 323,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai pagrindu; ir vykdomoji byla Nr. 0098/25/01050, užvesta 2025 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-298-399/2025 dėl 689,39 skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Pasvalio butų ūkis“ naudai pagrindu.
13. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis patikrinęs skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. birželio 26 d. areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6 076,26 Eur sumai, nurodydamas, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2025 m. birželio 27 d. skolininkas pateikė prašymą areštuoti butą ir parduoti jį taip sudarant galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
14. Skolininkas A. A. pateikė skundą dėl antstolio C. C. procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0098/24/02040, Nr. 0098/25/01050, kuriuo prašė panaikinti turto areštą kaip neproporcingą, arba pakeisti jį mažesnės apimties ribojimu, proporcingu skolos dydžiui. Nurodė, kad nepripažįsta skolų ir teismo sprendimų, susijusių su tomis skolomis. Pareiškėjui kelia abejones jo buto turto areštas vykdomosiose bylose, kai skolos yra sąlyginai nedidelės, įtariant, jog galimai siekiant sumažinti turto vertę ir parduoti turtą iš varžytynių. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors daugiau nei dešimt metų negyvena Lietuvoje, areštuotas butas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas.
15. 2025 m. liepos 21 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą vykdomosiose bylose Nr. 0098/24/02040, Nr. 0098/25/01050 nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad sprendimai, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji raštai ir pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, būtų ginčijami teisme ar pripažinti negaliojančiais. Pažymėta, kad išieškojimas bus vykdomas ne iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame skolininkas gyvena, o iš skolininko turimo nekilnojamojo turto, kadangi skolininkas jame negyvena, yra deklaravęs išvykimą. Be to, šiuo metu turto vertė nenustatyta, tą atliks ekspertas. Nurodytiems argumentams skundžiama nutartimi iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
16. Nors apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokio reikalavimo, iš skundo turinio matyti, kad nesutinkama su teismo nutartimi iš esmės dėl šių argumentų: 1) areštuotas butas Pasvalyje yra vienintelis pareiškėjo būstas, o priverstinio išieškojimo mastas dėl nedidelės – apie 700,00 eurų – skolos yra neproporcingas; 2) teismas negalėjo objektyviai įvertinti arešto pagrįstumo, nes turto vertė dar nėra nustatyta; 3) pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos perdavimą teismui nei teismo, nei antstolio, neturėjo galimybės prisijungti prie sistemos, todėl teismo sprendimas galėjo būti priimtas formaliai, neįvertinus papildomai pateiktos informacijos.
Dėl absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindo
17. Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, esą pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos perdavimą teismui, nei iš teismo, nei iš antstolio negavo jokios informacijos, kuriam teismui byla priskirta nagrinėti, neturėdamas galimybės elektroniniu būdu prisijungti prie bylos medžiagos, neturėjo galimybės patikrinti, ar teismas turi visą reikiamą medžiagą klausimui išspręsti, taip pat neturėjo galimybės pateikti papildomus duomenis, ko pasėkoje teismas galėjo priimti sprendimą neįvertinęs visos informacijos. Taigi, atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjant klausimą dėl antstolio veiksmų, buvo apribotos pareiškėjo teisės būti išklausytam.
18. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, antstolį C. C. pavaduojanti antstolė B. B., priėmusi 2025 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. S-25-98-32194 netenkinti skolininko skundo ir išsiųsdama jį teismui, jį išsiuntė ir pareiškėjui jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu. 2025 m. liepos 30 d. elektroniniu laišku pareiškėjas patvirtino, kad patvarkymą gavo, taigi, pareiškėjas, priešingai, nei teigia atskirajame skunde, antstolio tinkamai buvo informuotas apie bylos perdavimą teismui. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, teisėjas, gavęs skundą, perduotą antstolės, 2025 m. liepos 22 d. rezoliucija nutarė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau konkretaus teismo posėdžio datos ir laiko nepaskyrė. Nei iš teismų informacinės sistemos Liteko bylos kortelės, nei iš bylos medžiagos nėra galimybės spręsti, kad byloje buvo paskirta konkreti klausimo nagrinėjimo data ir laikas (teismo posėdis) ir kad apie konkrečią bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką buvo informuotas pareiškėjas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas ginčijamą nutartį priėmė 2025 m. rugpjūčio 1 d. rašytinio proceso tvarka ir ją pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu.
19. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
20. CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka: apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.
21. Remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, nedalyvaujant vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Šios nuostatos taikytinos ir atskirųjų skundų atžvilgiu (CPK 338 straipsnis).
22. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai, t. y., jeigu byla išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2007, 2014 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2014, kt.).
24. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iš esmės buvo išnagrinėtas pareiškėjo A. A. skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas galutinis procesinis sprendimas skundą atmesti. Atskirajame skunde iš esmės apeliuojama į tai, kad teismas išsprendė skundą neinformavęs pareiškėjo, jam nežinant net to, kuriam teismui buvo priskirta nagrinėti byla, nežinant, kada klausimas bus svarstomas, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę būti išklausytam (pateikti argumentus ar prieštaravimus).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nors ir nurodė, kad byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, apie teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, datą, laiką, vietą bei teismo posėdį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines jo teises, nepranešė apie bylos nagrinėjimą, taip pažeidžiant jo teisę būti išklausytam.
27. Pripažinus absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindų buvimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, nepasisakoma. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.