- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- e2-995-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00330-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4004-392/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrostatyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Fima“ (toliau – UAB ,,Fima“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ (toliau – UAB ,,Hidrostatyba“) 400 202,48 Eur skolą, 3 334,15 Eur palūkanų, procesines palūkanas.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB ,,Hidrostatyba“ pinigines lėšas, esančias jos atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, bei kitose kredito įstaigose esančiose sąskaitose, o banko sąskaitose nesant pakankamai lėšų – areštuoti pas trečiuosius asmenis esančias lėšas, jų nesant pakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir areštavo atsakovės UAB ,,Hidrostatyba“ neįkeistą, neareštuotą ar kitaip nepasunkintą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pingines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma neviršija 403 536,63 Eur; kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas, įvertinęs registruose esančius duomenis, t. y. įmonės balansą už 2014 m., kur nurodyta, kad įmone turi turto už 50 874 813 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę turto – 30 475 698 Eur, konstatavo, jog atsakovės turinė padėtis nėra gera, ieškinio suma jai yra didelė.
Dėl nurodytų priežasčių prašymą tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad areštas pirmiausia taikytinas materialiam turtui ir tik jo nesant – piniginėms lėšoms (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Hidrostatyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas, nepriėmęs atsiliepimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsnis), terminų skaičiavimo ir taikymo procesines nuostatas (CPK 74 straipsnio 5 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis), nes pranešimą ji gavo 2016 m. vasario 25 d., atsiliepimo pateikimo termino pabaiga nedarbo diena, todėl kitą po ne darbo dienos einančią darbo dieną pateiktas atsiliepimas turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jos turtinė padėtis nėra gera, nepagrįstai vertino tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, neatsižvelgė į kitus reikšmingus rodiklius – gaunamo pelno dydį ir pan. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo įmonės gamybinę–ūkinę veiklą, prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkui paliekama galimybė iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei. Šiuo atveju teismas šios praktikos nesilaikė.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB ,,Fima” pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
Apeliantės teiginiai, susiję su įmonės dydžiu ir žinomumu rinkoje, nepaneigia fakto, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir, kad ji atitinka nemokios įmonės kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkte. Apeliantė nepateikė aktualių duomenų apie 2015 m. gautą pelną. Antstolė, vykdžiusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuriuo informavo apie vykdomosios bylos užbaigimą aprašant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl jos argumentai, kad nesuteikta galimybė iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus, nėra reikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4004-392/2016, teismas, išnagrinėjęs šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, šį prašymą tenkino ir nutraukė bylą, be kita ko, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi atsakovės UAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, kuria patvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų taikos sutartis, įsiteisėjo 2016 m. birželio 15 d.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nebeliko atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalyko (objekto), t. y. laikinosios apsaugos priemonės, kurių panaikinimo siekė apeliantė, jau yra panaikintos, ir skundžiama nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės UAB „Hidrostatyba“ 2016 m. kovo 1 d. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantei turi būti grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis atsakovė UAB ,,Hidrostatyba“ 2016 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23545 (kontrolės Nr. 0237420160301000300321223) yra sumokėjusi 21 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, todėl, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ (j. a. k. 163281914) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrostatyba“ (j. a. k. 163281914) už atskirąjį skundą sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.