- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1656-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01010-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. S., E. S., V. G.
- Ieškovas
- V. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-670/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams V. G., E. S. ir V. S. ir atsakovų priešieškinius dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė nustatyti naudojimosi 2 163 kv. m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką kaip numatyta 2016 m. kovo 16 d. matininkės S. D. žemės sklypo plane: V. G. skirti naudotis 430 m² ploto žemės sklypai: -A43 kv. m koordinatės 29; 30; 36; 35; 34; 33; 29; -A125 kv. m koordinatės 23; 24; 25; 26; 27; 23; -A262 kv. m koordinatės 2; 3; 4; 8; 9; 22; 21; 20; 19; 18; 17; 16; 15; 14; 13; 12; 11; 10; 9; 2; Bendram V. G. naudojimui atitenka 23 kv. m žemės sklypas (kiemas) koordinatės 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 32; 31; 30; 36; 35; 38; 41; 10. E. S. ir V. S. naudojimui atitenka 1026 kv. m ploto žemės sklypai: -C124 kv. m koordinatės 9; 10; 41; 38; 39; 40; 9; -C118 kv. m koordinatės 26; 28; 29; 30; 31; 32; 27; 26; -C784 kv. m koordinatės 4; 5; 6; 7; 37; 24; 23; 10; 9; 8; 4. Bendram E. S., V. S. naudojimui atitenka 55 kv. m žemės sklypas (kiemas) koordinatės 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 9; 10; 23; 27; 32; 31; 30; 36; 35; 38; 41; 10. V. G. naudojimui atitenka 629 kv. m ploto žemės sklypas koordinatės 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 1 (T. 1, b.l. 2-3, 76-77, T. 2, b.l. 11-12, b.l. 49-51). Nurodė, kad prie jo namo sienos pusės yra įrengti laiptai, kuriais naudojasi atsakovai E. ir V. S. norėdami patekti į namo palėpę. Šie laiptai įrengti be jokio projekto, todėl pagal parengtą projektą laiptai yra pažymėti S. priklausančioje patalpoje Nr. 1-2. Su atsakovų S. pateiktu projektiniu pasiūlymu jis nesutinka, nes sklypo dalyje pažymėtoje ženklu A44 kv. m viduryje sklypo yra atsakovų asmeniškai naudojamas lauko tualetas. Taip pat atsakovė E. S. 2015 m. pavasarį nuo sklypo nukasė derlingąjį dirvožemį ir nusivežė į kito sklypo dalį. Be to, jam pagal atsakovų pasiūlymą priskirtina žemės sklypo dalis A 86 kv. m yra medžių paūksmėje. Kadangi bylos nagrinėjimo metu neliko ginčo su atsakove V. G., todėl jai pretenzijų neturi.
Atsakovė V. G. teismui pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė nustatyti 2163 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2016 m. kovo 15 d. matininko A. S. sudarytą žemės sklypo planą, parengtą pagal V. G. prašymą: V. G. skirti naudotis 433 kv. m bendro ploto žemės sklypu, plane pažymėtu A43 kv. m, A46 kv. m, A152 kv. m ir A192 kv. m; 20 kv. m bendro naudojamo ploto, plane pažymėtu raide D. V. G. skirti naudotis 629 kv. m bendro ploto žemės sklypą, plane pažymėtą B629 kv. m. Sklypo koordinačių taškai 1, 2, 12, 13, 14, 15, 17 ir 18. E. S. ir V. S. skirti naudotis 1033 m² bendro ploto žemės sklypus, plane pažymėtus kaip C4 kv. m, C73 kv. m ir C956 kv. m; 48 kv. m bendro naudojimo ploto, plane pažymėtu raide D (T. 1, b. l. 30-33, 52-56, 79-80, T. 2, b. l. 54-56).
Atsakovas V. S. teismui pateiktame priešieškinyje prašo nustatyti 0,2163 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. vasario 1 d. matininko A. S. parengtą žemės sklypo planą, paskiriant naudotis: V. G. žemės sklypo dalimis - 86 kv. m (koordinatės 14, 15, 16, 36), 43 kv. m (koordinatės 7, 8, 9, 10, 30), 192 kv. m (koordinatės 2, 20, 21, 29), 52 kv. m (koordinatės 31, 32, 33,34), 44 kv. m (koordinatės 3, 4, 5, 6, 24, 25, 26, 27). V. G. žemės sklypo dalimi - 629 kv. m (koordinatės 1, 18, 19). E. S. ir V. S. žemės sklypo dalimis – 421 kv. m (koordinatės 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23), 496 kv. m (koordinatės 10, 11, 12, 13, 14, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 30), 4 kv. m (koordinatės 24, 25, 26, 27), 74 kv. m (koordinatės 2, 3, 28, 29). V. G., E. S. ir V. S. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 122 kv. m (koordinatės 6, 7, 30, 31, 34, 35, 36, 16, 17, 23, 22, 21, 29, 28) (T.2, b l. 21-22). Nurodė, kad jis su žmona atsakove E. S. turi hidroforą ir vanduo namuose yra, tačiau šaltuoju metų laiku jis būna atjungtas ir reikia vandenį nešti iš šulinio, todėl žiemą nepatogu naudotis tokia tvarką, kokią siūlo ieškovas. Be to, tokia tvarka naudojasi jau daug metų.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį ir sutiko su jo pasiūlytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino – nustatė 2163 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kaip numatyta 2016 m. kovo 16 d. matininkės S. D. žemės sklypo plane: V. G. skirti naudotis 430 m² ploto žemės sklypai: -A43 m² koordinatės 29; 30; 36; 35; 34; 33; 29; -A125 m² koordinatės 23; 24; 25; 26; 27; 23; -A262 m² koordinatės 2; 3; 4; 8; 9; 22; 21; 20; 19; 18; 17; 16; 15; 14; 13; 12; 11; 10; 9; 2; bendram V. G. naudojimui atitenka 23 m² žemės sklypas (kiemas) koordinatės 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 32; 31; 30; 36; 35; 38; 41; 10; E. S. ir V. S. naudojimui atitenka 1026 m² ploto žemės sklypai: -C124 m² koordinatės 9; 10; 41; 38; 39; 40; 9; -C118 m² koordinatės 26; 28; 29; 30; 31; 32; 27; 26; -C784 m² koordinatės 4; 5; 6; 7; 37; 24; 23; 10; 9; 8; 4; bendram E. S., V. S. naudojimui atitenka 55 m² žemės sklypas (kiemas) koordinatės 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 9; 10; 23; 27; 32; 31; 30; 36; 35; 38; 41; 10; V. G. naudojimui atitenka 629 m² ploto žemės sklypas: - 601 m² koordinatės 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 1 (T.2, b.l. 66-70).
Teismas nurodė, kad atsakovo V. S. pateiktas žemės sklypo plano projektas parengtas atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir pagal šį projektą žemės naudojimosi tvarka, kuria buvo naudojamasi nuo seno, liktų praktiškai nepakitusi. Tai atitiktų susiformavusią faktinio ilgalaikio žemės sklypo valdymo tvarką. Tačiau pagal pateiktą planą S. priklausantis lauko tualetas atsidurtų V. G. priklausančio žemės sklypo viduje ir joks žmogus nenorėtų naudotis žeme, kurios sklypo viduryje kitas žmogus naudojasi tualetu. Nors S. nurodo, kad pagal V. G. pateiktą planą jiems būtų apsunkintas priėjimas prie bendro naudojimosi šulinio, nes reikėtų eiti dideliu ratu, tačiau iš šalių aiškinimo matyti, kad S. yra įsirengę hidroforą ir vandens tiekimas būna apsunkintas tik kai yra dideli šalčiai. Šalčiai būna tik kelias savaites per metus ir šis nepatogumas negali turėti lemiamos įtakos naudojantis sklypu. Pagal S. pateiktą planą dalis V. G. priklausančios žemės būtų sklypo priekyje ir per visą S. priskirtą žemės sklypą eitų bendro naudojimosi takas, todėl taip naudojantis sklypu gali kilti tolimesnes konfliktines situacijas. Ginčų tarp V. G. ir kitų šalių dėl žemės padalinimo nėra. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą planą, pagal kurį ieškovas naudosis projekte žymimu indeksu A (bendras plotas 430 kv. m) žemės sklypo dalimi, atsakovė V. G. naudosis projekte žymimu indeksu B (bendras plotas 629 kv. m), atsakovai E. S. ir V. S. naudosis projekte žymimu indeksu C (bendras plotas 1026 kv. m) žemės sklypo dalimi, o žemės sklypu (kiemu) pažymėtu indeksu D šalys naudosis bendrai (ieškovui V. G. atitenka 23 kv. m, atsakovams E. S. ir V. S. 55 kv. m), todėl tiek ieškovo, tiek atsakovų kaip savininkų teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi bendra su atsakovais žemės sklypu tvarka atitinka įstatymų reikalavimus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, yra racionali, optimali, priimtina bei patogi, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių bei interesų, todėl ieškinį tenkinto visiškai, o priešieškinius atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai V. S. ir E. S. prašė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (T.2, b.l. 73-77). Teismas netinkamai išsprendė naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, nenustatė teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neįvertino žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, ieškinį tenkino pagal netinkamai paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas neatsižvelgė į liudytojo A. S., kuris rengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus teiginius, kad atsakovų prašymu parengtas planas yra realiausias, o nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą matininkės S. D. paruoštą žemės sklypo planą bus grubiai pažeistos apeliantų teisės. Apeliantai prarado galimybę iš lauko pusės užlipti į jiems priklausančio gyvenamojo namo dalies 2 aukštą, kadangi užlipimo vieta, kuria naudojosi 30 metų atsidūrė ieškovo žemėje. Be to, jiems būtų labai apsunkintas priėjimas prie bendro naudojimo šulinio. Hidroforas atjungiamas įlipus į šulinį spalio mėn. ir prijungiamas tik balandžio mėn. Pagal ieškovo planą apeliantai netektų daržo (plane pažymėto A-125 kv. m.), kuriuo naudojosi daugiau kaip 30 metų. Apeliantai netektų ir jiems nuosavybės teise ½ dalimi priklausančių statinių – tvoros - 1t, pažymėtos punktyrine linija, bei tualeto 2V. Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje C-124 kv. m., stovėję tualetas jau panaikintas, todėl neliko jokių kliūčių šį plotą paskirti ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas V. G. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 79-80). Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai aptarė apeliantų pateikto plano trūkumus, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Prie nelegaliai įrengtų laiptų negali būti numatytas priėjimas. Apeliantai visą laiką naudojosi hidroforu, prie šulinio neina. Apeliantų nurodoma tvora taip pat yra pastatyta savavališkai ir nėra priskiriama kiemo inžineriniams statiniams.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. rugsėjo 17 d. išrašo bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. G. ir atsakovai V. G., V. S. ir E. S. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (T.1, b.l. 144-152). Registro išraše nurodyta, jog žemės sklypo plotas 0,2178 ha, pagal tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktus planus žemės sklypo plotas yra 0,2163 ha. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui V. G. nuosavybės teise priklauso 456 kv. m žemės sklypo dalis, V. G. – 629 kv. m žemės sklypo dalis, V. S. ir E. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 1081 kv. m žemės sklypo dalis.
Naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, tą nurodo ir pačios proceso šalys, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiškai, šalys neranda sprendimo būdų, priimtinų visiems. Siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu, šalys byloje siekia nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Ieškovas V. G. pateikė patikslintą S. D. parengtą žemės sklypo planą, kuriame atsispindėjo ieškovo pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka (T.2, b.l. 53). Atsakovai V. ir E. S. nesutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir pateikė UAB „Žemės kontūras“ pagal atsakovų pageidavimą parengtą žemės sklypo planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (T.2, b.l. 36) .
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Pirmosios instancijos teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovo V. G. pateiktą S. D. parengtą planą (T.2, b.l. 53), t.y. ieškovui V. G. skyrė asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis „A“, kurios bendras plotas 430 kv. m (43+125+262); atsakovei V. G. skyrė asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalį „B“, kurios bendras plotas 629 kv. m; atsakovams V. ir E. S. skyrė asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis „C“, kurios bendras plotas 1026 kv. m (124+118+784); dalį „D“ 78 kv. m bendro ploto skyrė bendram V. G., E. S. ir V. S. naudojimui, atitinkamai V. G. priskiriant 23 kv. m atsakovams – 55 kv. m ploto.
Pagal atsakovų E. ir V. S. pateiktą UAB „Žemės kontūras“ parengtą planą (T.2, b.l. 36), ieškovui V. G. turėtų būti skiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis „A“, kurios bendras plotas 417 kv. m (43+44+192+52+86); atsakovei V. G. – žemės sklypo dalis „B“, kurios bendras plotas 629 kv. m; atsakovams V. ir E. S. – žemės sklypo dalis „C“, kurios bendras plotas 995 kv. m (4+74+496+421); dalis „D“ 122 kv. m bendro ploto skiriama bendram V. G., E. S. ir V. S. naudojimui, atitinkamai V. G. priskiriant 36 kv. m atsakovams – 86 kv. m ploto.
Pagal atsakovės V. G. pateiktą UAB „Žemės kontūras“ parengtą planą (T.2, b.l. 35), ieškovui V. G. turėtų būti skiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis „A“, kurios bendras plotas 433 kv. m (43+67+192+131); atsakovei V. G. – žemės sklypo dalis „B“, kurios bendras plotas 629 kv. m; atsakovams V. ir E. S. – žemės sklypo dalis „C“, kurios bendras plotas 1033 kv. m (58+975); dalis „D“ 68 kv. m bendro ploto skiriama bendram V. G., E. S. ir V. S. naudojimui, atitinkamai V. G. priskiriant 20 kv. m atsakovams – 68 kv. m ploto.
Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu nurodė, jog teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, jiems apsunkinamas priėjimas prie šulinio ir užlipimu į antrą aukštą laiptų, jie netenka dalies daržo, kuriuo ilgą laiką naudojosi, taip pat sklype užtvertos tvoros (1t), t.y. pagrindinė atsakovų nurodyta nesutikimo priežastis su ieškovo pasiūlymu yra tai, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka patogumo ir bendraturčių teisių apsaugos principų. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka, nes jie nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Iš byloje pateikto registro pažymėjimo matyti, jog tvora (1t) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams – ieškovui V. G., atsakovams V. G., E. S. ir V. S. (T.1, b.l. 144-152). Iš pateikto dokumento iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos (dėl statinių išdėstymo; T.1, b.l. 153; T.2, b.l. 34), matyti, jog tvora (1t) skiria namų valdos žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Jokių įrodymų apie tai, kad sklype būtų įregistruota kita tvora, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausytų tik atsakovams S. byloje nėra pateikta. Tai, kad atsakovų S. pateiktame plane punktyrine linija viduryje žemės sklypo yra pažymėta tvora, nesudaro pagrindo teigti, jog registre įregistruota tvora (1t) priklauso atsakovams.
Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendimu nurodo, jog jiems apsunkinamas priėmimas užlipimu į antrą aukštą, nes dalis laiptų lieka ieškovui priskirtinoje sklypo dalyje „A“ 262 kv. m ploto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei ieškovo, nei atsakovų pateiktuose planuose nėra pažymėti laiptai (užlipimas į antrą aukštą) nei prie pastato 1A1m, nei prie kurio kito pastato (T.1, b.l. 153; T.2, b.l. 34). Jie nėra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Palyginus šalių pateiktuose planuose nurodytus atstumus tarp taškų, matyti, jog atstumai tarp taškų 20-21 atsakovų plane ir tarp taškų 4-8 ieškovo plane yra lygūs – 6,14 m; atsakovų plane yra nurodytas 0,85 m atstumas tarp taškų 19-20, ieškovo plane nurodytas 0,86 m atstumas tarp taškų 4-5. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog prie namo yra įrengti laiptai užlipimui į antrą aukštą. Priešingai, iš namo kadastro bylos pateikto dokumento matyti, jog laiptai į antrą aukštą yra įrengti viduje atsakovų namo pusėje (T.2, b.l. 14).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Atsakovai teigdami, kad laiptai prie namo ir sklypo viduryje esanti tvora yra jiems nuosavybės teise priklausantys daiktai, šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nesant statinio teisinės registracijos negali atsirasti daiktinė teisės ir kitokios teisės į tokį (nesuformuotą) turtą. Atsižvelgdama į tai, bei aukščiau nurodytą atstumų planuose palyginimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog laiptų dalis patenka į ieškovui priskirtiną žemės sklypo dalį „A“ – 262 kv. m.
Kaip matyti iš pateiktų planų, ginčas iš esmės tarp šalių kilęs dėl sklypo dalies ieškovo plane pažymėtos „A“ 125 kv. m. Be to, kaip jau minėta, šalys nebuvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Net jeigu atsakovai naudojosi kai kuriomis žemės sklypo dalimis savo nuožiūra – įsirengė daržą, nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka (CPK 178 str., 185 str.), ir ši aplinkybė nereiškia, kad yra pagrindas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką nukrypti nuo proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų (CK 1.5 str., 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo šio principų, atsakovai nenurodė.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiau įtikina, jog nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlymą geriau bus užtikrinti bendraturčių interesai, nes didėja asmeniniam naudojimuisi skirti žemės sklypo plotai ir mažėja bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kas tikėtina, padės išvengti konfliktų tarp bendraturčių.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovo ir atsakovų pateiktus projektus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrindė, kodėl naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant V. G. tenkantį žemės sklypą, įsivėlė aiškus rašymo apsirikimas, nurodant „B“ – 629 kv. m ploto žemės sklypas: 601 kv. m prie koordinačių 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 1, todėl sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina. Taip pat, remiantis skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada dėl priešieškinių atmetimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodoma, kad priešieškiniai atmetami. Kadangi šie sprendimo rezoliucinės dalies netikslumai nebuvo apeliacijos objektu, tai jų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės ir apeliacijos rezultato – apeliacinis skundas laikomas atmestu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ją išdėstant taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti 2163 kv. m bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kaip numatyta 2016 m. kovo 16 d. matininkės S. D. parengtame žemės sklypo plane:
- V. G. skirti naudotis 430 kv. m ploto žemės sklypus „A“, kurių plotai: 43 kv. m (koordinatės 29; 30; 36; 35; 34; 33; 29), 125 kv. m (koordinatės 23; 24; 25; 26; 27; 23); 262 kv. m (koordinatės 2; 3; 4; 8; 9; 22; 21; 20; 19; 18; 17; 16; 15; 14; 13; 12; 11; 10; 9; 2);
- E. S. ir V. S. skirti naudojimui 1026 kv. m bendro ploto žemės sklypus „C“, kurių plotai: 124 kv. m (koordinatės 9; 10; 41; 38; 39; 40; 9), 118 kv. m (koordinatės 26; 28; 29; 30; 31; 32; 27; 26), 784 kv. m (koordinatės 4; 5; 6; 7; 37; 24; 23; 10; 9; 8; 4);
- bendram V. G., E. S. ir V. S. naudojimui skirti 78 kv. m ploto žemės sklypo dalį (kiemas) „D“ (koordinatės 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 32; 31; 30; 36; 35; 38; 41; 10), kur V. G. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 23 kv. m, E. S. ir V. S. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 55 kv. m;
- V. G. skirti naudojimui 629 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalį „B“ (koordinatės 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 1).
Priešieškinius atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.