Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. birželio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-335 ir 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-358 panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas argumentuoja, jog nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, ginčijami įsakymai yra teisėti. Nurodo, jog 2017 m. vasario 27 d. registruotas pareiškėjos prašymas atleisti ją iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pačios prašymu. Nurodo, jog pagal Statuto 64 straipsnio 1 dalį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Nurodo, jog pareiškėjos atžvilgiu 2016 m. gruodžio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2016 m. gruodžio 30 d., juo pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2017 m. sausio 6 d. Pareiškėja nuo 2017 m. sausio 3 d. sirgo, jos laikinas nedarbingumas nebuvo pasibaigęs ir 2017 m. balandžio 3 d., t. y. kai patenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją iš vidaus tarnybos. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2017 m. kovo 29 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-30. Tarnybinio aptikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja nevykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalies; pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų; Statuto 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių vidaus tarnybos principų; Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.9 ir 4.28 punktuose nustatytų reikalavimus. Už šiuos nustatytus pažeidimus 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-335 „Dėl tarnybinės nuobaudos“ pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta, nes pareiškėja, turėjusi tirti 2016 m. rugsėjo 14 d. kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisu užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesurašė protokolo, nesiėmė veiksmų, kurie yra nustatyti pareigūnui, gavusiam tirti administracinį teisės pažeidimą, o paskambino į viešbutį, davė viešbučio administratorei asmeninio mobiliojo ryšio telefono numerį ir paprašė, kad viešbučio savininkas (galimas pažeidėjas) jai paskambintų. Vyrui paskambinus pareigūnei (pareiškėjai) į jos asmeninį mobilųjį telefoną, jie susitarė 2016 m. spalio 1 d. (šeštadienį) susitikti Klaipėdoje viešbutyje „Amberton“. Pareiškėja, susitikusi su galimu pažeidėju, nesiėmė jokių priemonių, kad asmeniui, padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Argumentuoja, jog pareiškėja dėl savo patirties, užimamų pareigų ir asmeninių savybių, turėdama galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad tarnybą vykdo neteisėtai bei įvertinti savo veiksmų pasekmes policijos reputacijai, tyčia, sąmoningai nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų, numatė, kad dėl jos neveikimo kils tam tikri padariniai ir jų sąmoningai siekė galimai savanaudiškais tikslais. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėja neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. jos įvykdyta neteisėta veika šiuo konkrečiu atveju nesietina su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis, o, priešingai, turėdama atitinkamą išsilavinimą, profesinių žinių ir įgūdžių, ji turėjo galimybę aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog ne tarnybos metu ne tarnybos vietoje susitikusi su asmeniu ir neatlikusi savo tiesioginių funkcijų ar veiksmų, ji padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. sąmoningus veiksmus, sudarančius sąlygas asmeniui išvengti atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą. Pabaigus tarnybinį patikrinimą ir paskyrus tarnybinę nuobaudą, Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-358 „Dėl vyresniosios inspektorės N. J. atleidimo“ patenkino pareiškėjos 2017 m. vasario 27 d. prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos pačiai prašant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 122-124).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-335 ir 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-358 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-335

Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-335 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (t. 1, b. l. 8) pareiškėjai, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistei, paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) (Statuto 26 straipsnio 7 dalis) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pagal Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-23901, kuriame nurodyta, jog Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47210-16 pareiškėjos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį dėl galimo kyšininkavimo, 2016 m. gruodžio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 140-141). Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašytinai įteiktas tos pačios dienos pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-128 ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2017 m. sausio 6 d. (t. 1, b. l. 149). Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 7, 23 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja 2017 m. kovo 31 d. pateikė paaiškinimą (tarnybinį pranešimą) (t. 1, b. l. 183-184). Konstatuotina, jog pareiškėjai sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jos teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. Pareiškėjos paaiškinimas pateiktas pavėluotai, jis priimtas, nes pareiškėja nuo 2017 m. sausio 3 d. buvo laikinai nedarbinga. 2017 m. kovo 29 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-30 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) , tą pačią dieną ji patvirtinta ir 2017 m. kovo 30 d. priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 30-TE-335, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda. Pareiškėja su šiuo įsakymu supažindinta pasirašytinai 2017 m. balandžio 4 d., o 2017 m. balandžio 3 d. pačios pareiškėjos prašymu įsakymo nuorašas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga jai išsiųsti elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 82) (Aprašo 25, 26, 27.1, 31, 34, 35 punktai). Konstatuotina, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą ir skiriant nuobaudą nenurodo ir pareiškėja, todėl plačiau tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra neanalizuotina.

Pažymėtina, jog 2017 m. kovo 1 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (papildomas) (t. 1, b. l. 198), kuriuo pareiškėja informuota, jog galimai padarė tarnybinį nusižengimą, nes laikino nedarbingumo metu galimai nesilaikė gydytojo nurodymų, elgėsi taip, kad savo veiksmais galėjo užtęsti laikino nedarbingumą trukmę, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti pažeidimui ir šiuo požiūriu nėra pagrindo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Dėl šios priežasties plačiau neanalizuotinas galimas minėtas pažeidimas ir jo tyrimo procedūra ir neaktualūs liudytojų J. N. ir D. K. parodymai.

Ginčijamu atsakovo 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-335 pareiškėjai tarnybinė nuobauda perkėlimas į žemesnes pareigas buvo paskirta atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-30 (t. 1, b. l. 126-138). Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjai formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog pareiškėja nesiėmė veiksmų nedelsiant surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukti pažeidėją atsakomybėn, t. y. nevykdė ATPK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nes turėdama tam objektyvias galimybes, gavusi tirti 2016 m. rugsėjo 14 d. Kalių eismo taisyklių pažeidimą, užfiksuotą kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisu, nesurašė protokolo, o išsiaiškinusi, jog galimas pažeidėjas A. S. yra viešbučio savininkas, paskambino į tą viešbutį, davė administratorei savo asmeninį telefono numerį ir paprašė, kad viešbučio savininkas jai paskambintų. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. vykusio telefoninio pokalbio tarp pareiškėjos ir galimo pažeidėjo A. S. metu užfiksuota, kad pastarasis prisipažino pats vairavęs automobilį ir viršijęs greitį bei sutinka sumokėti baudą, tačiau pareiškėja aiškino, kad vis tiek reikia sulyginti greičio matuoklio užfiksuotą nuotrauką, įsitikinti, ar vairavo tikrai A. S., Ji 2017 m. spalio 1 d. susitikusi su A. S. viešbučio „Amberton“ Klaipėdoje vestibiulyje, nesiėmė priemonių, kad asmeniui būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. tyčia sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, numatė, kad dėl jos neveikimo kils neigiami padariniai ir jų sąmoningai siekė galimai savanaudiškais tikslais. Pažymėtina, jog iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad A. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2016 m. gruodžio 20 d., protokolą surašė Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK Veiklos skyriaus tyrėjas D. D. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjai reiškiamas kaltinimas nevykdžius ATPK 259 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 5 punktą, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius vidaus tarnybos principus, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.9, 4.28 punktų reikalavimus.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja, būdama policijos pareigūnė, turėjusi pareigą vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, įgaliota surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, ir gavusi pavedimą tirti 2016 m. rugsėjo 14 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimą, užfiksuotą kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisu, ir susitikusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nesiėmė jokių veiksmų nedelsiant surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukti pažeidėją administracinėn atsakomybėn, t. y. nevykdė ATPK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog ir pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.4 punkte įtvirtintos analogiškos pareigos (t. 1, b. l. 49-50). Byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėja nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d. buvo laikinai perkelta į Palangos miesto PK VPS Kelių policijos grupės specialistės pareigas ir gavusi tirti 2016 m. rugsėjo 14 d. Kalių eismo taisyklių pažeidimą, užfiksuotą kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisu, nesurašė protokolo, išsiaiškinusi galimai pažeidimą padariusį asmenį, nesiėmė veiksmų administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai pradėti. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos veikoje buvo formali jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, nusižengimas padarytas neveikimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta kaltės forma – tiesioginė tyčia. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėja netinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktų, pagal kuriuos valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vidaus tarnybos principų - įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, jog policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame įtvirtintas policijos uždavinys - nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, nurodančio, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, 4.6, 4.9, 4.28 punktų, pagal kuriuos policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas), būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (4.28 punktas) reikalavimų.

Vertinant pareiškėjos argumentus, kad jai paskirta per griežta nuobauda, pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013-03-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas nagrinėdamas administracinį ginčą neperima viešojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetenciją tikrina ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į švelnesnę (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015). Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog parenkant nuobaudos rūšį atsižvelgta į pareiškėjos charakteristiką, pareiškėjai skirtus paskatinimus ir apdovanojimus, tai, jog ji neturėjo galiojančių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju griežta nuobauda paskirta dėl jautrios visuomenės reakcijos į policijos pareigūnų darbą ir jų daromus nusižengimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamu įsakymu skirta nuobauda nelaikytina neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina ir tai, jog iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog ji pati nevertina savo padaryto pažeidimo kritiškai, nemano, kad juo sukėlė neigiamas pasekmes. Pareiškėjos padarytas pažeidimas nelaikytinas vien tik formalaus pobūdžio. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 30-TE-335 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-358

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2017 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-358 „Dėl vyresniosios inspektorės N. J. atleidimo“, kuriuo ji 2017 m. balandžio 3 d. atleista iš vidaus tarnybos (b. l. 9).

Įsakymo neteisėtumą pareiškėja iš esmės sieja su tuo, jog prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru parašė įtakota buvusių kolegų bauginimų ir psichologinio poveikio. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2017 m. vasario 23 d. parašė prašymą, registruotą Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. vasario 27 d., atleisti ją iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pačios prašymu (b. l. 77). Pagal Statuto 64 straipsnio 1 dalį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu 2016 m. gruodžio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris dėl pareiškėjos laikino nedarbingumo, nebuvo baigtas prašymo atleisti ją iš vidaus tarnybos gavimo dieną, atsakovas pagrįstai taikė Statuto 64 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Pažymėtina, jog nors, minėta, pareiškėjos prašymas atleisti ją iš tarnybos registruotas 2017 m. vasario 27 d., o iš tarnybos ji atleista ginčijamu 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu, Statuto 64 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nėra praleistas, nes visą šį laikotarpį pareiškėja buvo laikinai nedarbinga. Tuo tarpu, pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji buvo gąsdinama, jai grasinama, bauginama ir pan., nepagrįsti. Priešingai, pareiškėjai buvo žinoma, kad jos atžvilgiu dar 2016 m. gruodžio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47210-16 pradėtas dar anksčiau ir šie faktai savaime galėjo sukelti pareiškėjai didesnius išgyvenimus ir būti nemalonūs, tačiau kolegų skambučiai jos laikino nedarbingumo metu, jos turimo darbo seifo rakto prašymas, domėjimasis ligos eiga nelaikytini psichologiniu poveikiu. Pažymėtina, jog pati pareiškėja, būdama laikinai nedarbinga, tačiau eidama į kavinę ir restoraną susitikti su draugais, išprovokavo teisėtą darbdavio reakciją, t. y. domėjimąsi ligos eiga. Statuto 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 3 darbo dienų nuo prašymo padavimo dienos terminas įgyvendinti teisę atšaukti savo prašymą atleisti iš tarnybos. Šia galimybe pareiškėja nesinaudojo, o, priešingai, 2017 m. kovo 22 d. pareiškėja prašė informacijos apie jos 2017 m. vasario 23 d. prašymo išnagrinėjimą (b. l. 78).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. 30-TE-358 „Dėl vyresniosios inspektorės N. J. atleidimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos prašyme (skunde) išdėstytais motyvais. Taip pat nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti ją į pareigas.

Pareiškėjos prašymas (skundas) atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos N. J. prašymą (skundą) dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-335 ir 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-358 panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.