Telšių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. N., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. N. atstovė advokatė Juta Kareivė, išdėsčiusi pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodytas aplinkybes (kad pareiškėjo tėvai buvo išsiskyrę, tėvą prižiūrėjo seneliai, naudojosi garažu, galvojo, kad seneliai ir priims palikimą, tačiau 2020 m. kovo mėnesį gavo raštą apie sukauptą pensiją, pradėjo aiškintis ir su seneliais nusprendė, kad jis gali tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo; ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau Lietuvoje buvo įvestas karantinas, visas tempas sulėtėjo, buvo sudėtinga rinkti dokumentus, kreiptis į advokatą, gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl tas terminas dar šiek tiek užsitęsė; be to, pareiškėjas gyvena, dirba ir studijuoja Klaipėdoje, o antrinės teisinės pagalbos teikimas yra Naujojoje Akmenėje), nurodžiusi, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti (suinteresuoto asmens E. N. vardu dėl palikimo priėmimo kreipėsi mama į teismą), prašė pareiškimą tenkinti ir pareiškėjui J. N. atnaujinti terminą po jo tėvo mirties likusiam palikimui priimti.

Suinteresuoto asmens E. N. įstatyminė atstovė L. N. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo pareiškimą. Papildomai nurodė, jog seneliai apie palikimo nepriėmimą nepranešė, nepasakė, apie palikimą sužinojo tik gavę laišką iš banko dėl kaupiamos pensijos, tuomet ir pradėjo visą procesą. Miręs S. N. gyveno su tėvais, todėl galvojo, kad palikimą tvarkysis seneliai. Jos žiniomis, be pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. N., daugiau vaikų palikėjas neturėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad J. N. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie savo mirusio tėvo paveldimą turtą sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį, t. y. galimai pasibaigus įstatymo nustatytam terminui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, ši aplinkybė laikytina svarbia, nes dėl jos J. N. objektyviai negalėjo anksčiau įgyvendinti savo teisių. Dėl teisinių žinių stokos, pareiškėjas žino tik tam tikras įstatymo nuostatas, kad galima palikimą priimti, tačiau paveldėjimo pirmumo ir visų kitų niuansų nežino, juos interpretuoja savaip, ir šios aplinkybės sudarė vieną iš priežasčių, kodėl atsirado termino praleidimas, jo veikoje nėra piktybiškumo, abejingumo, nusišalinimo ar neveikimo. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, nežinodamas, kad jie su broliu turi pirmumo teisę paveldėti palikimą, sužinoję ėmėsi veiksmų paveldėti palikimą, tačiau buvo karantininis laikotarpis, kuris apribojo paslaugų teikimą ir gavimą greitu laiku. Nurodytos priežastys yra svarbios bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, tikslinga būtų pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. J. N. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturės neigiamų pasekmių nepilnamečiui E. N., nes jo įstatyminė atstovė L. N. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, byla yra nagrinėjama teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas J. N. yra S. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus 1998 m. rugpjūčio 25 d. išduotas J. N. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); VšĮ „Naujosios Akmenės ligoninė“ (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), sūnus. Gyventojų registro duomenimis S. N. turėjo du vaikus: J. N., gimusį 1998 m. ir E. N., gimusį 2003 m. (VĮ Registrų centro 2020 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2932). S. N. ir L. N. santuoka, sudaryta 1995 m., buvo nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro 2020 m. rugsėjo 10 d. liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus S. N., pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų S. N. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo ar jo palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, S. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. II pensijų kaupimo ataskaitos matyti, kad S. N. savo pensiją kaupė Swedbank, AB, fonde „Pensija 1968–1974“; 2020 m. kovo 6 d. duomenimis suma pensijų sąskaitoje buvo 2 106 Eur. Duomenų apie tai, kad palikimas būtų apsunkintas skolomis, byloje nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, S. N. atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal suinteresuoto asmens E. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. N., pareiškimą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

S. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki 2020 m. kovo 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, pareiškėjas pareiškimu į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 17 d. Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu jo teiktus paaiškinimus, kad apie sukauptą pensiją sužinojo 2020 m. kovo mėn., kitu po tėvo mirties likusiu turtu (garažu) naudojosi seneliai, kurie paskutinius metus ir rūpinosi tėvu, todėl pareiškėjas galvojo, kad mirusio tėvo palikimą priims seneliai; tik pakalbėjęs su seneliais nusprendė, kad dėl palikimo reikėtų kreiptis jam, tačiau, 2020 m. kovo mėn. visoje Lietuvos teritorijoje paskelbus karantiną, buvo apsunkintos galimybės šia teise pasinaudoti, nes jis pats gyvena, dirba ir mokosi Klaipėdoje. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Nagrinėjamos bylos kontekste vertintina ir tai, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo S. N. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas atnaujinus terminą nebus pažeisti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas priimti palikimą atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėjas privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.