Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 34.4; 34.5; 34.6; 121.1; 121.21; 121.22; 128.19.

NUTARTIS

2013 m. gegužės 27 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 pagal ieškovo Z. G. patikslintą ieškinį atsakovei J. J. dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškusieji savarankiškų reikalavimų, – I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą tinkamai neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai ištyręs byloje esančius rašytus įrodymus, o tai sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Ieškovas per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti po L. M. mirties į notaro biurą nesikreipė, nes nežinojo, jog ji turi turto, nes L. M. niekada nedirbo, mirties dieną jokio turto neturėjo, dėl ko ieškovas, neturėdamas net pradinių klasių išsilavinimo, nemokėdamas nei rašyti, nei skaityti, nežinojo apie pareigą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo net ir tuo atveju, jei sprendė, jog miręs asmuo jokio turto neturi. Tai ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, o pati atsakovė ieškovui, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarinę kontorą, apie tai niekada nebuvo užsiminusi.

Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes po L. M. mirties, atsakovei buvo išduotas 1995-08-01 paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiosios tą dieną buvusį turtą, tačiau atsakovė notarui nenurodė, jog ji dar turi brolį ieškovą ir seserį V. L., ir nesant duomenų apie suaugusius mirusiojo vaikus atsakovei buvo neteisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dar 1995-08-01 visą mirusios turtą žinant, jog yra ir daugiau pirmos eilės įpėdinių.

Atsakovė, pasinaudodama ieškovo neišprusimu ir elementarių žinių stoka, kreipėsi ir dėl nuosavybės teisių atstatymo į ieškovo tėvui M. G. priklausantį turtą po jo mirties, nors nebuvo jo dukra ir net neturėjo teisės paveldėti. Atsakovė pasisavino ir valdė iki 2011-03-29 dienos mirusio M. G. turto dalį, kuomet iš atsakovės buvo atimta teisė į šį turtą ir atiteko teisėtai įpėdinei ieškovo mirusiai mamai L. M., tuomet apeliantas ir sužinojo, jog L. M. turi turto, kurį apeliantas kaip pirmos eilės įpėdinis turi teisę paveldėti.

Ieškovas iki 2011-03-29 nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po L. M. mirties, priėmimo laikydamas, jog neturi teisės kreiptis, nes iki 2011-03-29 dienos apeliantas neturėjo galimybės priimti L. M. priklausančios dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes mirusiai L. M. teisė į dalį žemės sklypo atsirado tik 2011-03-29 dieną, kuomet iš paveldėtojų sąrašo buvo išbraukta neteisėta įpėdinė atsakovė J. J. ir nustatyta teisė jos dalį paveldėti teisėtai savininkei mirusiai L. M.. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė suklaidino ieškovą dar 1996 m., kuomet ieškovas patikėjo atsakove, jog ji turi teisę kartu su ieškovu paveldėti ieškovo tėvo turėtą žemę, juolab kad ir institucija, atkūrusi nuosavybės teisę, sutiko, jog atsakovė turi teisę paveldėti ieškovo mirusio tėvo turto dalį, nors niekada nebuvo jo dukra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatyto palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. U. ir J. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-103/2007). Ieškovas valią priimti palikimą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išreiškė iš karto, kai jam tokia teisė atsirado, dėl ko ieškovas dar 1996-10-09 sudarė susitarimą su atsakove, kuri apgaulės būdu tapo įpėdine, nes visada žinojo, jog M. G. nėra jos tėvas ir jai negali būti atkurta nuosavybės teisė į jo turtą, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ieškovas terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl atsakovės nesąžiningumo ir neteisėto svetimo turto užvaldymo ieškovas buvo suklaidintas. Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą atkurti nuosavybės dalį ne atsakovei, o mirusiai L. M..

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus apie ieškovo sveikatos būklę ir palaikė, jog ieškovo sveikata pablogėjo tik nuo 2011 m. birželio mėn. Teismas neteisingai vertino šią aplinkybę, nes nuo 7 metų amžiaus ieškovo klausa yra sutrikusi, ir ši sveikatos problema ieškovą persekioja visą gyvenimą, dėl ko ieškovas neturi galimybės tinkamai girdėti ir vienas atstovauti savo interesams, tai buvo labai gerai žinoma atsakovei, kuri tuo ir pasinaudojo siekdama gauti sau palankius sprendimus.

Pirmosios instancijos tesimas netinkamai įvertino byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie tęstinį sveikatos sutrikimą, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, ir iš ieškovo yra atimama teisė paveldėti pagal įstatymą.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo termino metu jis būtų buvęs neveiksnus ar sunkus ligonis ir kad tai būtų sutrukdę jam pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Taip pat pažymėtina, kad asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis, nes savo teises asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą, tai jis šiuo metu ir daro. Todėl ieškovo nurodoma priežastis – tai, kad jis sirgo ir gydėsi ligoninėje 2011 m. liepos 20–29 d., kad turėjo sveikatos sutrikimų ar lėtinių ligų, neduoda jokio pagrindo laikyti, kad tai yra svarbi minėto termino praleidimo priežastis.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, visiškai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika tokio pobūdžio bylose ir spręsdamas klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį pratęsti, atsižvelgė į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad, priešingai ieškovo aiškinimui, iš tikrųjų jam buvo žinoma apie motinai atkurtas nuosavybes teises. Todėl ieškovo teiginys apie tai, kad jis apie palikimą tariamai nežinojo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisingas.

Teismas teisingai nustatė ir tai, kad ieškovas, suprasdamas, kad turi teisę į mirusios mamos palikimą, buvo nepakankamai atidus, nes nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Ieškovas neįrodė, jog egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai).

Terminą palikimui priimti ieškovas praleido be jokių svarbių priežasčių. Tokių priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis, jis net ir nenurodė nei savo ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, taip pat nepateikė teismui jokių savo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, ir tik apeliaciniame skunde teigia, kad terminą palikimui priimti jis praleido dėl neva svarbių priežasčių.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo termino metu jis būtų buvęs neveiksnus, sunkus ligonis ir kad tai sutrukdė jam pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teisingai sprendė atsižvelgdamas terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovas nenurodė nei vienos priežasties ar aplinkybės, trukdžiusios jam tuo laiku, t. y. per termino eigą, priimti palikimą. Dėl šių aplinkybių jo reikalavimas atnaujinti be jokių svarbių priežasčių jo praleistą terminą palikimui priimti teisiškai yra visiškai nepagrįstas, tad pirmosios instancijos teismas jį atmetė pagrįstai.

Teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti neteisėtu.

Ieškovui per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, nes ieškinyje nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų, t. y. atsakovės.

Nemokėjimas ar užmiršimas rašyti ar skaityti negali paneigti bet kurio asmens pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, pasidomėti savo teisėmis ir pareigomis.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (palikėjos E. M. mirties metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – senojo CK) 587 str. 1 d.). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio senojo CK 587 str. 2 d., ieškovas Z. G. turėjo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo jo motinos mirties dienos). Tačiau ieškovas to nepadarė ir, jam praleidus paminėtą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, jis prarado paveldėjimo teisę. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šį terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių, todėl šiam terminui atnaujinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Ieškovo neveikimas, neatlikimas jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti per šešis mėnesius nuo motinos mirties (ir net aštuoniolika metų po jos mirties) vertintinas kaip jo atsisakymas priimti palikimą.

Ieškovas pripažino, jog terminą praleido ir, kad šis terminas palikimui priimti turi būti skaičiuojamas nuo motinos mirties dienos, byloje nėra jokių įrodymų, o kad šį terminą praleido dėl kokių nors svarbių priežasčių, ieškovas neįrodė.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme visiškai nepagrįstai ir neteisingai įrodinėjo, kad palikimo atsiradimo momentas neva buvo 2011 m. kovo 29 d. (kai jo motinai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę). Tačiau faktiškai palikimo atsiradimo laikas buvo ne jo nurodyta motinos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo diena, bet palikėjos mirties momentas (1994 m. rugpjūčio 15 d.), nes būtent taip numato įstatymas (senojo CK 569 str., naujojo CK 5.3 str. 1 d.). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikoma, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui, skaičiuojant palikimo priėmimo terminą nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties.

Ieškovui per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškime nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-134/2009) – jį teisėtai ir sąžiningai valdo J. J., įstatymo nustatytu būdu bei tvarka priėmusi palikimą ir 2012 m. kovo 28 d. pagrįstai bei teisėtai gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir įregistravusi šį turtą savo nuosavybe.

Atsakovė elgėsi sąžiningai, kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kad paveldėjimo teisės liudijimą paprašė išduoti tik 2012 m. kovo 28 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po motinos mirties, kad per šį laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovui realizuoti jo, kaip įpėdinio, teises. Be to, įstatymas atsakovės niekaip neįpareigojo aiškintis kitų įpėdinių požiūrio į palikimą ar rūpintis, kad jie laiku realizuotų savo teises palikimo atžvilgiu. Todėl teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų paveldėjimo teisės liudijimo pripažinti neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad L. M. mirė(duomenys neskelbtini), tuo metu galiojęs Įstatymas nustatė šešių mėnesių terminą palikimui priimti (senojo CK 587 str. 3 d.), todėl įpėdiniai atitinkamus veiksmus palikimui priimti turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo L. M. mirties dienos, t. y. nuo(duomenys neskelbtini), iki 1995 m. vasario 15 d.). Kaip nustatyta byloje, ieškovas per įstatyme numatytą terminą veiksmų neatliko, palikimo nepriėmė, taigi įstatymu nustatytą terminą praleido, o į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi po 18 metų – 2012-04-23 (1 t., b. l. 2).

Apelianto atstovė teigia, kad terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau su tuo sutikti negalima dėl toliau išdėstytų motyvų.

Vienas iš ieškovo apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad ieškovas yra neraštingas, neskaito, nerašo, nebaigęs net pradinės mokyklos pirmos klasės mokslų. Aplinkybėms, kad ieškovas blogai girdėjo, dėl to negalėjo mokytis, nebaigė pirmo mokyklos skyriaus, kad jis nerašo ir neskaito, patvirtinti pateiktas A. G. 2013-02-02 liudijimas. Tačiau teismų praktika remiasi tuo, kad nemokėjimas skaityti ar rašyti negali paneigti bet kurio asmens pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, pasidomėti savo teisėmis ir pareigomis. Byloje nepaneigtas atsakovės argumentas, kad ieškovas pakankamai gerai tvarkėsi kasdieniame gyvenime. Ieškovas dirbo, gavo atlyginimą, tvarkė kitus jam rūpimus reikalus įvairiose institucijose. Taigi išsilavinimo neturėjimas nesutrukdė ieškovui atlikti įvairius buitinius veiksmus, kuriems taip pat reikalingas atitinkamos žinios, išprusimas ir pan. (įgaliojimų surašymas sutuoktinei ir jų pasirašymas, jo pavedimas teisinius reikalus tvarkyti advokatui, bylų dėl giminystės santykius patvirtinančio juridinio inicijavimas 1999 m. ir 2011 m., dalyvavimas jose atitinkamu būdu ir t. t.). Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G., remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009), svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (tai nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai ir pan.), kurių, atsižvelgiant į įstatymo nustatyto termino palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškovo elgesį, t. y. jo neatlikimą jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti labai ilgą laiką, bei kitas bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, šiuo atveju nėra.

Antra, ieškovas teigia, kad negalėjo tinkamai ir laiku atlikti įstatyme numatytų veiksmų dėl blogos sveikatos, šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas teikė byloje duomenis apie sveikatą, o po sprendimo priėmimo pateikė ANG ligų klinikos gydytojos otorinolaringologės 2013-02-05 atsakymą dėl paciento Z. G. informacijos pateikimo advokatei R. S., kuriame nurodyta, kad Z. G. 2008-10-28 ir 2008-12-11 lankėsi gydymo įstaigoje dėl seno neprigirdėjimo abejomis ausimis, klausos protezavimui, nešioja klausos aparatą, gautą 2003-05-16, 2008-12-11 atvyko atsiimti naujo klausos aparato, klausos aparatas klausą geriną gerai (2 t., b. l. 35); išrašo iš VšĮ Apskrities ligoninės medicininių dokumentų 2007-02-14 kopiją apie ieškovo širdies ritmo sutrikimą (2 t., b. l. 36–37) ir paciento pirminės apžiūros 2010-01-11-12 duomenų kopiją (2 t., b. l. 38–40), kuriose nurodyta, kad bendra paciento (šioje byloje ieškovo) būklė gera, jis išleistas ambulatoriniam gydymui, jam paskirti vaistai. Pateikti byloje įrodymai bylos nagrinėjimo metu ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta būtina medicininė pagalba, taip pat paskirtas klausos gerinimo aparatas. Taigi nors ieškovas turi problemų dėl klausos funkcijų sutrikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti byloje įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas būtent dėl sveikatos būklės, taip pat ir dėl klausos sutrikimo negalėjo įgyvendinti savo teisių į palikimo priėmimą. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G., teismų praktikoje laikoma, jog asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis, nes savo teises asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą (tuo apeliantas daug kartų ir naudojosi). Todėl ieškovo nurodoma priežastis – tai, kad ieškovas turėjo lėtinių susirgimų dėl dalinio neprigirdėjimo, kad sirgo ir 2011 m. liepos 20–29 d. gydėsi ligoninėje, taip pat 2008 m. lankėsi pas gydytoją, t. y. praėjus daugybei metų po jo motinos mirties ir po termino palikimui priimti pasibaigimo ir kt., negali būti laikomos svarbia šio termino praleidimo priežastimi. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (LAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.). Aplinkybė, kad ieškovas išreiškė norą nuo palikimo atsiradimo pradžios jį priimti, šioje byloje neįrodyta.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl blogos jo paties orientacijos ir nežinojimo apie L. M. turėtą turtą, o ieškovo nurodytas termino praleidimo aplinkybes patvirtina tas faktas, jog ieškovas pamiršo apie 1999-04-01 jo paties prašymu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. yra ieškovo motina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastis negali būti pripažintos svarbiomis, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Kaip pagrįstai nurodyta trečiųjų asmenų I. S., R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą, kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Byloje nėra nuginčyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas žinojo apie L. M. mirtį (b. l. 5, 1 t.), todėl ieškovo subjektyvus ilgalaikis vertinimas įvykių susijusių su palikimo priėmimu nesikreipiant konsultacijos nei į teisininkus, nei į notarinę kontorą, patvirtina ieškovo neveikimą dėl savo teisės išaiškinimo ir nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės elgesį ieškovo nurodytais motyvais nesąžiningu.

Taip pat, ieškovo nuomone, prie jo suklaidinimo prisidėjo ir tai, kad atsakovė neinformavo ieškovo apie palikimo priėmimo procedūrą, o pats ieškovas galvojo, kad negali priimti palikimo iki 2011-03-29. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovas galėtų įgyvendinti savo teises į grąžintą žemę (b. l. 7, 1 t.), taip pat ieškovas tvarkė klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę (1 t., b. l. 93) ir gana aktyviai per įgaliotą asmenį aiškinosi nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumą atsakovei J. J. (1 t., b. l. 94–95). Todėl ieškovo motyvai dėl tariamai nepakankamos orientacijos ir atsakovės pareigos informuoti ieškovą apie būtinumą atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, prieštarauja minėtiems įrodymams, nes įrodo, kad ieškovas buvo pakankami informuotas apie įvykius ir faktus susijusius su L. M. asmeniu bei veikė savo nuožiūra.

Taip pat negalima sutikti su ieškovo motyvais dėl tariamai atsakovės nuslėptos informacijos ar veikimo ieškovo nenaudai, dėl ko ieškovas nesužinojo apie paveldėjimo tvarkymo procedūrą. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė J. J., atsiradus palikimui ji elgėsi sąžiningai, kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, o paveldėjimo teisės liudijimą paprašė išduoti tik 2012 m. kovo 28 d., t. y. praėjus gana ilgam laikotarpiui po motinos L. M. mirties. Taip pat atsakovė pagrįstai nurodė, kad įstatymas jos, kaip įstatyminės įpėdinės, niekaip neįpareigoja aiškintis kitų įpėdinių požiūrio į palikimą ar rūpintis, kad jie laiku realizuotų savo teises palikimo atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo motyvai dėl atsakovės žinojimo apie ieškovo neišprusimą, taip pat tai, kad atsakovė nenurodė notarinėje kontoroje kitų L. M. įpėdinių ar nurodė, kad įpėdinių nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, pačiam ieškovui netrukdė per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su pareiškimu į notarinę kontorą palikimui priimti. Tad atsakovė pagrįstai teigia, kad ji per šį laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovui realizuoti jo, kaip įpėdinio, teises (CPK 185 str.).

Atmestinas ieškovo motyvas, kad termino palikimui priimti praleidimas yra susijęs su 1996-10-09 susitarimo pasirašymu (1 t., b. l. 93), kai atsakovė J. J. buvo laikoma mirusio M. G. įpėdine, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo praleisto termino L. M. palikimui priimti, todėl atsakovės veiksmai, 1996-10-09 atlikti tam, kad gautų mirusio M. G. turtą, nesudaro pagrindo patenkinti ieškovo prašymo ir atnaujinti termino mirusios L. M. palikimui priimti.

Dėl šių aplinkybių ieškovo reikalavimas atnaujinti be jokių svarbių priežasčių ieškovo praleistą terminą palikimui priimti teisiškai yra visiškai nepagrįstas, tad pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą atmetė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nenurodė nei vienos priežasties ar aplinkybės, trukdžiusios jam per nustatytą terminą priimti palikimą.

Teismas pagrįstai ieškovo veiksmus vertino vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų ir jiems pritaria, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28 J. J. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Taip pat teisėjų kolegija pritaria atsakovės J. J., trečiojo asmens Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. atsiliepimui į apeliacinį skundą, kad ieškovui per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, nes pareiškime nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-134/2009) – jį teisėtai ir sąžiningai valdo J. J., įstatymo nustatytu būdu bei tvarka priėmusi palikimą ir 2012 m. kovo 28 d. pagrįstai bei teisėtai gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir įregistravusi šį turtą savo nuosavybe.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, jį priimant buvo vadovautasi įstatymo reikalavimais, esama teismine praktika tokio pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo nekeisti.