- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-113-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25538-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Rimvydas Butis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir skirta 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteistas už tai, kad jis būdamas 2021 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 60 parų arešto bausme, 2021 m. birželio 15 d. šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, žinodamas apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, bet būdamas nesuimtas, vengė atlikti arešto bausmę, t. y. išvyko iš gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) ir slapstėsi nuo teismo nutartį vykdančių pareigūnų kol 2021 m. spalio 29 d. 10 val. 15 min. buvo sulaikytas savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m sausio 12 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir vietoje paskirtosios 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą nepakeis paskirtos bausmės rūšies, prašo sutrumpinti paskirtosios 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės trukmę.
2.1. Nurodo, kad padaryto nusikaltimo neginčija, davė teisingus parodymus, tačiau nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucine dalimi, kuria jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir turėtų būti pakeista į švelnesnę BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą arba laisvės atėmimo trukmė būtų sutrumpinta. Teismas, paskirdamas kriminalinės bausmės rūšį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes.
2.2. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog jis ketina kurti šeimą su A. S., su kuria kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tuo adresu jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, išlaiko ne tik savo sūnų, bet ir kitus A. S. nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymų jos sutuoktinis nesirūpina. Nesutinka su teismo išvada, kad A. S. šeimai teikiama socialinė apsauga, jog tai yra rimtas ramstis šeimos gerovei, kol jis atliks bausmę. Apelianto teigimu, jis rimtai ruošiasi kurti šeimą, turi mažametį sūnų ir tikrai rūpinasi šeimos gerove. Jis nevengia materialinių įsipareigojimų, visą savo uždarbį skiria tik šeimai. Teigia, jog jis nusikalto, t. y. vengė atlikti jam skirtą arešto bausmę, t. y. manė, kad areštą galės atlikti vėliau, nes gavo gerą darbo pasiūlymą Vokietijoje. Jis nesiekė išvengti bausmės, tik norėjo pasirūpinti A. S. ir jos vaikų materialine gerove. Nurodo, kad nuo 2021-04-22 jis su (duomenys neskelbtini) yra sudaręs darbo sutartį, jog įmonės vadovas vis jo teiraujasi kada jis grįš į darbą, o tai parodo, kad problemų dėl darbo paieškos neturi.
2.3. Nesutinka su nuosprendžio motyvu neskirti numatytos sankcijoje bausmės – baudos, vien dėl to, kad sunki jo materialinė padėtis, todėl teismas sprendė skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį, be jokio teisinio pagrindo vadovavosi aplinkybe apie jo materialinę padėtį. Pažymi, jog sunki kaltinamojo materialinė padėtis negali būti pagrindu griežtinti baudžiamąją atsakomybę.
2.4. Pažymi, jog 2021 m balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą ir jam skirta 60 parų arešto bausmė, o už vengimą atlikti šią bausmę, t. y. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą jam skirta dvigubai ilgesnė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apelianto teigimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, juo labiau, kad baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę jis jau yra atlikęs.
3. Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, jos rūšimi bei trukme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės R. S. skyrimo klausimas.
5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 242 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 242 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 12 kartų, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai nustatyta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas R. S. elgesys nėra atsitiktinis, nes jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. S. gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra jokio pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jo jis galėtų išvykti dirbti į užsienį ir taip prisidėtų prie šeimos finansinės gerovės, tačiau užsiimti darbine veikla nuteistasis galės ir bausmę atlikdamas pataisos namuose. Skunde minimos aplinkybės dėl turimų šeiminių ryšių, taip pat nelaikytinos pagrindu švelninti bausmę, nes šios aplinkybės egzistavo ir tuo metu, kai žinodamas, jog turi vykti į tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtos arešto bausmės, nuteistasis pasirinko išvykti į užsienio valstybę uždarbiauti. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. S. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 242 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena – sunkinanti, aplinkybės, nuteistajam R. S. skyrė bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei minimali įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo.
11. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo R. S. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.