- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- 1-1032-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24937-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė, Karolis Barysis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. 2019 m. birželio 14 d., apie 11.59 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Lvovo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Lvovo gatvės link Kalvarijų gatvės, antra eismo juosta, privažiavęs prie Lvovo – Konstitucijos pr. sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie Lvovo – Konstitucijos pr. sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Lvovo gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją R. J., ją partrenkė, R. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais S. L. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis S. L. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad privažiavo sankryžą, ėjo trys panelės, jos jį pamatė ir laukė, kol jis sustos. Atstumas buvo gal 20 metrų, kai jos jį pamatė. Jis privažiavo kažkur 10 m, sustojo. Jos praėjo labai lėtai, praktiškai užėmusios visą perėją. Jis dar pasižiūrėjo, kad jos pasuko į dešinę ir jis pradėjo važiuoti. Pravažiavo sankryžą, perėją ir priekyje stovėjo sidabrinės spalvos automobilis. Jis važiavo antra eile. Jo priekiniai ratai susilygino pusmetrį su tuo automobiliu. Jis žiūrėjo į perėją, matė, kad ten nieko nebuvo. Moteris ėjo gal metrą prie to automobilio už perėjos. Jis nematė, kai moteris ėjo. Moteris atsitrenkė į automobilio dureles. Jis moterį pamatė per langą ir ji trenkėsi į jo automobilio veidrodį. Moteris trenkėsi ant priekinio kapoto. Jis pradėjo stabdyti. Jis sustabdė ir stebėjo, kur moteris randasi. Moterį atmetė, ji krito sukdamasi ir kokį metrą nulėkė. Už perėjos buvo moters kojos iki liemens. Negali pasakyti, koks buvo greitis. Jis nerado savo telefono automobilyje. Jis paprašė panelių iškviesti greitąją. Jos gal buvo nuėjusios apie 10 m nuo perėjos. Jos iškvietė greitąją ir vienai merginai jis pasakė: „Ką, ji bėgo? Aš jos nemačiau.“ Kaltinamasis apžiūrėjęs įvykio vietos apžiūros planą (1 t., b. l. 14), paaiškino, kad automobilis Nr. 1 yra jo, automobilis Nr. 3 jo minėtas automobilis. Kaltinamasis apžiūrėjęs įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t., b. l. 12), paaiškino, kad iki pėsčiųjų perėjos nebuvo automobilio. Automobilis stovėjo už pėsčiųjų perėjos (Nuotrauka Nr. 3). Jam važiuojant iki pėsčiųjų perėjos, kiti automobiliai vaizdo neapribojo. Matė visą pėsčiųjų perėją nuo šaligatvio. Savo elgesį vertina, kad ir ji (nukentėjusioji) kalta, ir jis kaltas. Po įvykio jis labai reaguoja ir atkreipia dėmesį į žmones, esančius prie perėjos. Po įvykio jam yra pamoka. Jam gaila moters, nes buvo sukeltas skausmas. Kaltinime nurodyta įvykio vieta, laikas, data yra teisingi. Pirmą kartą nukentėjusiąją pamatė, kai ji buvo 30 cm iki automobilio. Kai nukentėjusioji buvo ant šaligatvio, jis jos nematė. Jis automobilį pradėjo stabdyti po kontakto su nukentėjusiąja. Susipažino su kaltinamuoju aktu. Skaitė savo ir kitų asmenų parodymus. Nukentėjusiajai nesuteikė pagalbos, nes jos nebuvo galima liesti. Buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Greitąją pagalbą iškvietė trys panelės, nes jis jų prašė iškviesti, nes nerado savo telefono automobilyje. Nukentėjusioji įvykio metu buvo be akinių. Žino civilinio ieškinio sumą. Civilinį ieškinį jis vykdys taip, kaip nuspręs teismas. Jis nesutinka sumokėti 837,50 Eur už moralinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. L. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., jis važiavo su jam priklausančiu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lvovo gatve link Kalvarijų gatvės. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, saulėta, giedra, matomumas geras, kelio danga sausa. Privažiuojant Lvovo – Konstitucijos pr. sankryžą, jo važiavimo greitis buvo apie 30 km/h, važiavo antra eismo juosta, maždaug iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos likus apie 10 metrų, jis sulėtino savo automobilio greitį maždaug iki 10 km/h greičio ir praleido per perėją jam iš kairės pusės į dešinę ėjusias tris merginas, merginoms praėjus per pėsčiųjų perėją, jis pradėjo važiuoti toliau, nes daugiau per pėsčiųjų perėją einančių pėsčiųjų nematė. Einant minėtoms trims merginoms jis pilnai sustojęs nebuvo. Važiuojant per pėsčiųjų perėją jo greitis galėjo būti iki 15 km/h, ir maždaug pravažiavus pusę pėsčiųjų perėjos (pusei automobilio būnant jau už perėjos), staiga jis pamatė jam iš dešinės į kairę pusę einančią moterį, kurią pamačius atstumas nuo automobilio iki jos buvo maždaug 30 centimetrų. Minėta moteris staiga trenkėsi į jo automobilio, keleivio pusės, priekinio lango statramstį, užvirto ant jo variklio dangčio priekinėmis rankomis ir parkrito. Jis staigiai sustojo maždaug 1,5 metro už pėsčiųjų perėjos ir išlipo iš savo automobilio. Išlipęs jis pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkusi moteris guli ant žemės. Minėtos moters kojos gulėjo už pėsčiųjų perėjos, o kūnas ant pėsčiųjų perėjos. Išlipęs jis buvo labai pasimetęs, nežinojo ką daryti ir paprašė minėtų panelių, kurios ėjo per perėją, kad jos iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Po 15 min., atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė partrenktą moterį. Policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, jis buvo visiškai blaivus. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi. Po moters atsitrenkimo į jo automobilį, trūko priekinis stiklas (1 t., b. l. 90).
Nukentėjusioji R. J. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną per pietų pertrauką išėjo iš pastato, perėjo gatvę. Eidama link kitos perėjos pamatė automobilį, kuris pristabdė ir pradėjus eiti, jis pradėjo važiuoti. Kai nukrito, automobilis pervažiavo dar du kartus per kojas. Ji Lvovo gatvę kirto iš dešinės pusės, jeigu žiūrėti nuo pastato. Ji ėjo iš Šnipiškių į „Europos“ pusę. Ji ėjo iš darbovietės ir turėjo pereiti gatvę. Eidama šaligatviu žiūrėjo į gatvę. Matė, kad jai automobilis važiavo iš kairės pusės. Šitoje gatvėje yra dvi eismo juostos į vieną pusę, dvi – į kitą pusę. Ji nematė trijų panelių. Eidama šaligatviu matė automobilį. Jis pristabdė ir ji ėjo per perėją. Praėjo pirmą juostą. Įėjus į antrą juostą, automobilis ją pertrenkė. Kai automobilis pristabdė, ji pradėjo eiti. Ji žiūrėjo į priekį. Negali pasakyti, ar tuo metu per perėją ėjo kiti žmonės. Ji pajuto smūgį į kelią ir nuo to smūgio parkrito, nes pakirto kojas. Jai atrodo, kad jai smūgis buvo suduotas bamperiu. Jai du kartus pervažiavo kojas priekiniais ir galiniais ratais. Po kontakto su automobiliu ji iš karto nugriuvo nuo automobilio į Konstitucijos pr. pusę, nes ji gulėjo ant dešinės pusės. Ji tuo metu nesinaudojo telefonu. Dešinėje rankoje laikė rankinę, darbo leidimą ir telefoną. Negali pasakyti, kuria perėjos dalimi ji ėjo. Ji buvo su akiniais. Ji akinius nešioja visą laiką. Įvykio metu akiniai nenukrito nuo veido. Ji matė tik kaltinamojo kojas ir jis klausė: „Iš kur tu čia atsiradai?“. Link perėjos ji atėjo nuo pastato pusės. Ji įsitikino, kad per perėją yra saugu, nes automobilis pristabdė. Ji ėjo per „zebrą“. Neatsimena, per kurią perėjos dalį ji ėjo, nes buvo šoko būsenoje. Jai atrodo, kad ją pertrenkė bamperiu. Nemano, kad nuo durelių šitaip gali atsitikti. Kelio srityje jai buvo nustatyti raiščių plyšiai. Kai darė nuotrauką, nenustatė. Po to buvo padarytas magnetinis rezonansas ir buvo nustatyta. Jai magnetinį rezonansą atliko, kai grįžo iš reabilitacijos, nes jai kelias nenustojo skaudėti. Po reabilitacijos grįžo rugsėjo pabaigoje. Buvo sužalojimas kelio srityje, nes pirmame buvo parašyta, kad yra nusiskundimas, todėl darė pakartotinį magnetinį rezonansą. Vienu metu perėjoje žmonės ėjo priešinga kryptimi į ją. Kai ėjo, ji žiūrėjo į perėją. Jos akių lygis buvo į tolį, priekį. Jos akių lygis buvo aukščiau nei į kelią. Ji gulėjo per visą perėją. Jos galva buvo į banko pastato pusę. Prašo 5 000 Eur neturtinės žalos sumos, nes visus metus pragulėjo namuose. Jai draudimas išmokėjo 4 162 Eur. Mano, kad draudimo išmokėta suma nepadengia jos patirtos žalos. Telefonu nesinaudojo, kai ėjo per perėją. Negali pasakyti, kada naudojosi telefonu prieš eidama į perėją. Telefoną visada nešiojasi rankoje, nes jis guli ant stalo, paimi leidimą, telefoną ir eini. Prašo priteisti neturtinės žalos sumą, nes negalėjo bendrauti su savo artimaisiais, negalėjo važiuoti prie jūros, ežero. Dabar ji be mankštos ir baseino sunkiai išsivertų. Rytinė mankšta jai yra kaip dantis išsivalyti. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., per pietų pertrauką, ji nusprendė išeiti iš savo darbo (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, giedra, be kritulių. Matomumas geras. Išėjusi iš savo darbovietės, ji perėjo pirmąją pėsčiųjų perėją nuo savo darbovietės link 54 pastato Lvovo g. Po minėtos pėsčiųjų perėjos ji ketino pereiti antrąją pėsčiųjų perėją Lvovo g. Antroji pėsčiųjų perėja buvo tarp Lvovo g. 54 pastato ir 64 pastato. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji apsidairė į abi puses. Kairėje pusėje ji matė tamsios spalvos automobilį, universalo tipo, dešinėje pusėje buvo sustojęs vienas automobilis. Pėsčiųjų perėja tuo pačiu momentu su ja daugiau ėjusių žmonių nepamena. Minėtas automobilis pristabdė, tik nežino, ar ją pamatęs, ar dėl to, kad pėsčiųjų perėja buvo ant greičio mažinimo kalniuko. Pėsčiųjų perėja kerta keturias eismo juostas. Nuo Lvovo g. pastato 54 einant link pastato 64, pirmoji eismo juosta būna užstatyta automobiliais. Tada pirmoje eismo juostoje, jai po dešine, stovėjo priparkuotas automobilis. Ji pradėjo eiti per perėją ramiu tempu, neskubėdama. Jai įžengus į perėją ir ja praėjus vieną eismo juostą, kurioje stovėjo priparkuotas automobilis, bei būnant antroje eismo juostoje, iš kairės pusės minėtas automobilis (tamsios spalvos automobilis, universalo tipo) staiga ją partrenkė. Minėtas automobilis ją partrenkė priekiniu bamperiu, pirminis smūgis jai buvo į kairės pusės kelio sritį ir ji iš karto parkrito. Po nukritimo ant dešiniojo šono, ji pajuto, kaip tas pats automobilis jai dviem vienos pusės ratais pervažiavo per koją blauzdos srityje. Po įvykio iš karto pradėjo rinktis žmonės. Ji nežino, kas iškvietė greitąją ir atvykę medikai ją išgabeno į ligoninę. Automobilio, kuris ją partrenkė, vyras (apibūdinti negali, nes gulėdama matė tik tai jo kojas) jos paklausė iš kur ji čia atsirado. Ji vyrui atsakė, kad čia yra pėsčiųjų perėja. Daugiau su vairuotoju ji nebendravo. Į pėsčiųjų perėją ji neišbėgo ir eidama ja jokiais elektroniniais prietaisais nesinaudojo (1 t., b. l. 27).
Liudytoja D. R. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad praėjusių metų liepos mėnesį su kolegėmis tapo eismo įvykio liudytojos, kuomet joms pereinant per perėją įvyko eismo įvykis ir buvo sužalota moteris. Jos žiniomis, ši moteris dirba toje pačioje kompanijoje kaip ir jos su kolegėmis. Artimesni ryšiai jų nesieja. Iki įvykio ji moters nėra mačiusi. Suprato, kad moteris dirba toje pačioje kompanijoje, nes įvykis buvo prie jų darbovietės ir ji rankoje turėjo darbo pažymėjimą. Tai įvyko Vilniuje, prie pastatų komplekso, nereguliuojamoje perėjoje. Ji ėjo su kolegomis A. A. ir M. P.. Kirto Lvovo g. Jos ėjo link Konstitucijos pr. Ši gatvė turi keturias eismo juostas. Negali atsakyti, ar per perėją ėjo daugiau žmonių, kai jos kirto perėją. Eismo įvykis įvyko maždaug 1-1,5 m už jų, kadangi jas dar praleido ir tuomet išgirdo smūgį, atsisukusios pamatė įvykį. Neatsimena, kurioje vietoje buvo, kai buvo įvykis. Vidurį gatvės jau spėjo pereiti. Jos baiginėjo gatvės kirtimą. Negali atsakyti, ar matė ateidinėjančią moterį. Negali atsakyti, kuriame taške jos prasilenkė su moterimi. Moteris buvo pertrenkta ant perėjos. Išgirdusi įvykį atsisuko, pamatė sustojusį automobilį ir ant perėjos gulinčią moterį. Negali atsakyti, kur moteris gulėjo. Jeigu gerai pamena, moteris turėjo būti ant perėjos. Automobilis buvo sustojęs už perėjos pakilimo. Buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, kurią iškvietė kolegė A.. Ji buvo priėjusi prie moters. Tuo metu jos stengėsi iškviesti greitąją pagalbą, pareigūnus, stengėsi paklausti, ar skauda, kad žmogus išliktų sąmoningas. Nukentėjusioji neturėjo kalbėti apie įvykį, nes gulėjo ant žemės ir buvo sunkios fizinės būklės. Jai atrodo, kad vairuotojas kalbėjo apie įvykį, bet negali pasakyti, ką. Šis automobilis jas praleido. Kai jos prasilenkė su nukentėjusiąja, įvyko eismo įvykis. Nepamena, ar automobilis buvo visiškai sustojęs, ar lėtai judėjo. Automobilis jai važiavo iš dešinės pusės. Automobilių galėjo būti, bet neįsidėmėjo. Nukentėjusioji turėjo rankinę. Pažymėjimas buvo nukentėjusiosios rankose. Ji labai gerai atsimena pažymėjimą. Daugiau daiktų nepamena. Nepamena, ar nukentėjusiosios rankose buvo telefonas. Kaltinamojo veiksmų ji neatsimena. Vairuotojas, jai atrodo, buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Jos turėjo nukentėjusiąją matyti akių zonoje, nes jos prasilenkė su ja. Negali atsakyti, kur pirmą kartą pamatė nukentėjusiąją. Negali atsakyti, kurioje vietoje galėjo prasilenkti su nukentėjusiąja. Jos turėjo prasilenkti antrojoje perėjos dalyje, iš dešinės į kairę. Nukentėjusioji turėjo praeiti jai iš kairės pusės. Negali atsakyti, ar prie perėjos buvo stovinčių automobilių. Negali atsakyti, kurioje vietoje buvo, kai išgirdo smūgį. Viskas įvyko 1-1,5 m už jos nugaros. Negali atsakyti, ar nukentėjusioji buvo su akiniais. Parodyti tiksliai vietos, kur gulėjo nukentėjusioji, negalėtų. Ji pati savo telefonu fotografavo įvykio vietą. Liudytoja, apžiūrėjus įvykio vietos apžiūros planą (1 t., b. l. 14), paaiškino, kad nukentėjusioji gulėjo ant nusileidimo zonos. Nukentėjusiosios kojos buvo nukreiptos salelės mažėjimo kryptimi, o galva pagal pastatų komplekso pusę. Negali atsakyti, ar nukentėjusiosios kojos buvo už pėsčiųjų linijos. Eismo įvykio vietoje matė policijos pareigūnus. Negali atsakyti, kokius veiksmus atliko pareigūnai įvykio vietoje. Negali atsakyti, ar pareigūnai domėjosi dėl vaizdo kamerų. Kai policijos pareigūnai atvyko, negali pasakyti, ar nukentėjusioji gulėjo įvykio vietoje. Negali atsakyti, ar automobilis, jas praleisdamas, sustojo visiškai. Kai jos pastebėjo „Audi“ automobilį, jis tikrai buvo ant perėjos salelės. Negali atsakyti, kurioje tiksliai vietoje buvo automobilis, kai jas praleido. Negali atsakyti, kurioje vietoje automobilis buvo, kai suprato, kad jas praleidžia. Negali atsakyti, kurioje vietoje buvo automobilis, kai jos įsitikino, kad eiti per perėją joms yra saugu. Jos automobilį apžiūrėjo, bet neatsimena, ar buvo apgadinimai. Su nukentėjusiąja po eismo įvykio nebendravo. Su kitomis liudytojomis apie eismo įvykį kalbėjo. Mano, kad bendravo su vairuotoju.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 43), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d., prieš 12.00 val., ji ėjo su savo bendradarbėmis M. P. ir A. A. Buvo šviesus paros metas, giedra, matomumas geras. Joms reikėjo pereiti Lvovo gatvę, Vilniuje, link Konstitucijos prospekto. Prieš pereinant pėsčiųjų perėja, jos įsitikino, ar automobiliai jas praleidžia. Įsitikinus, kad eiti saugu, jos pradėjo eiti perėja. Einant perėja, jos prasilenkė su jų bendradarbe R. J.. R. J. per pėsčiųjų perėja ėjo nuo Konstitucijos prospekto pusės. Tiksliai nepamena, ar joms jau praėjus, ar dar einant pėsčiųjų perėja, išgirdo garsų smūgį, atsisukusios pamatė, jog automobilis „Audi“, kuris jas tris einant pėsčiųjų perėja praleido, partrenkė jų kolegę R. J., su kuria prasilenkė pėsčiųjų perėjoje. Atsisukusios matė, jog jų kolegė R. J. gulėjo ant pėsčiųjų perėjos. Tada jos bendradarbė A. A. iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai. Įvykio vietoje buvo ir pašalinių asmenų. Išlipęs „Audi“ vairuotojas matėsi, jog buvo šoko būsenoje. Iki atvažiuojant greitosios pagalbos medikams, neleido R. J. judinti ir kelti. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Partrenkimo fakto nematė.
Perskaičius liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo parodymus. Negalėtų atsakyti, kodėl buvo akcentuota, kad ji neleido judinti nukentėjusiosios. Kol nesulaukė medikų, nesinorėjo dar labiau nukentėjusiąją sužeisti. Nukentėjusioji į jų klausimus atsakė, bet matėsi, kad žmogus patyrė skausmą. Klausė, kaip nukentėjusioji jaučiasi, ar kažką skauda. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda. Neatsimena, ką sakė, ką nukentėjusiajai skauda. Kraujo nebuvo, dėl kitų išorinių sužalojimų pasakyti sunku. Kiek pamena, nukentėjusioji rodė, kad jai skauda koją. Su nukentėjusiąja jų nesieja pavaldumo santykiai.
Liudytoja M. P. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2019 m. vasarą prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Buvo pietų metas, jos su kolegėmis ėjo iš restorano per perėją. Ji pasižiūrėjo į kairę – automobilių nebuvo, pasižiūrėjo į dešinę – automobilis buvo ganėtinai toli. Ėjo per Lvovo g. arčiau Konstitucijos pr. puse. Gatvė turi keturias eismo juostas. Kaltinamojo automobilis buvo „Audi“, bet jis buvo ganėtinai toli. Iki jų automobilis buvo 1 km atstumu. Automobilis buvo maždaug, kur yra antrasis parkavimo ženklas. Automobilį pastebėjo, kai jis artėjo prie perėjos. Automobilis buvo toli, kai jos įžengė į perėją. Automobilis tuo metu važiavo. Sunku įvardinti, kokiu atstumu buvo automobilis, kai buvo judėjimo trajektorijoje. Ji pažiūrėjo į automobilį, kai jos ėjo per perėją. Ji daugiau į dešinę pusę nežiūrėjo. Negali pasakyti ar automobilis judėjo, ar sustojo. Po asfalto prasideda šaligatvis. Kai jos buvo perėjos pabaigoje, ji buvo paskutinė ir jos prasilenkė su kolege R.. Tuo metu nepažinojo nukentėjusiosios, nežinojo, kad ji yra jos bendradarbė. Jos prasilenkė su nukentėjusiąja, kai jai buvo likę du žingsniai iki šaligatvio. Ji ėjo paskutinė iš jų trijų. Jos ėjo viena paskui kitą. Pirmoji ėjo D., paskui ėjo A. ir ji ėjo paskutinė. Nukentėjusioji ėjo jai iš kairės. Perėja yra su kalniukais. Jos ėjo per vidurį perėjos. Nukentėjusioji ėjo šiek tiek kairiau, bet per vidurį. Nukentėjusioji ėjo per pažymėtą perėjos dalį. Nukentėjusioji ėjo normaliu tempu. Atsimena, kad nukentėjusioji turėjo rankinuką. Kai jos prasilenkė su nukentėjusiąja, jos jau buvo šaligatvyje. Iki 5 sekundžių prasilenkus, ji išgirdo smūgį ir pamatė kolegę gulinčią perėjoje. Atsisukus pamatė jau sustojusį automobilį. Negali pasakyti, kurioje vietoje sustojo automobilis. Žino, kad nukentėjusioji gulėjo kamuoliuko pozoje, ant šono. Nepamena nukentėjusiosios kūno krypties. Nukentėjusioji gulėjo ant pažymėtos perėjos. Su nukentėjusiąja jai neteko bendrauti. Su automobilio vairuotoju teko kalbėtis. Vairuotojas, išsilipęs iš automobilio, pasakė, kad nukentėjusioji įbėgo. Ji vairuotojui pasakė, kad ne, ji neįbėgo ir prieš perėją reikia pristabdyti. Kai nukentėjusioji gulėjo, neatkreipė dėmesio, ką pastaroji turėjo rankose, nes ji prie nukentėjusiosios nebuvo priėjusi. Tuo metu per perėją ar ėjo daugiau žmonių, negali pasakyti. Buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, kurią iškvietė jos kolegė A.. Negali atsakyti, ar pirma atvažiavo greitoji, ar policija. Vairuotojas buvo šoke, pasimetęs. Pirmieji vairuotojo žodžiai buvo, kad nukentėjusioji įbėgo. Vairuotojas buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Negali atsakyti, ar nukentėjusioji buvo su akiniais. Ji nedarė eismo įvykio fotografijų. Prie automobilio ji buvo priėjusi. Jei gerai atsimena, buvo įtrūkęs šoninis stiklas, prie dešinio veidrodėlio. Kai ji pastebėjo nukentėjusiąją, ji gulėjo ant žemės. Beatsisukant ji matė, kad nukentėjusioji yra prie žemės, o atsisukus pamatė, kad ji jau gulėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė dalį liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu rašytų rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 46), kuriuose nurodyta, kad prieš jas ėjo moteris, automobilis nepristabdė ir nutrenkė pėsčiąją į šoną, atsisukus buvo matyti, kaip ji gulasi ant žemės.
Perskaičius liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu rašytus rašytinius paaiškinimus, liudytoja paaiškino, kad kai įvyko smūgis, ji pasuko galvą ir matė, kaip nukentėjusioji gulasi ant žemės. Ji nesusidarė įspūdžio, kuria automobilio vieta nukentėjusioji buvo nutrenka. Su nukentėjusiąja nebendravo po eismo įvykio. Pavaldumo santykių su nukentėjusiąja nėra. Liudytoja apžiūrėjusi įvykio vietos apžiūros planą (1 t., b. l. 14), paaiškino, kad nukentėjusioji gulėjo viršutiniame taške. Jai neteko daug bendrauti su pareigūnais ir negali pasakyti, ar jie domėjosi dėl vaizdo įrašų iš aplinkinių pastatų. Negali atsakyti, ar vairuotojas paprašė paskambinti pagalbai.
Teismas paskelbė liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 48), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d., prieš 12.00 val., ji ėjo su savo bendradarbėmis D. R. ir A. A. Buvo šviesus paros metas, giedra, matomumas geras. Joms reikėjo pereiti Lvovo gatvę, Vilniuje, link Konstitucijos prospekto. Prieš pereinant pėsčiųjų perėja, jos įsitikino, ar automobiliai jas praleidžia. Įsitikinus, kad eiti saugu, jos pradėjo eiti perėja. Einant perėja, jos prasilenkė su jų bendradarbe R. J.. R. J. per pėsčiųjų perėja ėjo nuo Konstitucijos prospekto pusės. Joms dar einant pėsčiųjų perėja, išgirdo garsų smūgį, ko pasekoje atsisukusios pamatė, jog automobilis „Audi“, kuris joms trims einant pėsčiųjų perėja dar nebuvo privažiavęs pėsčiųjų perėjos, partrenkė jų kolegę R. J., su kuria prasilenkė pėsčiųjų perėjoje. Atsisukusios matė, jog jų kolegė R. J. gulėjo ant pėsčiųjų perėjos. Tada jos bendradarbė A. A. iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai. Įvykio vietoje buvo ir pašalinių asmenų. Išlipęs „Audi“ vairuotojas matėsi, jog buvo šoko būsenoje ir iš karto pradėjo teisintis, kad partrenktoji įbėgo į pėsčiųjų perėją, tačiau jos prasilenkdamos su R. J. matė, jog ji ramiu tempu ėjo per pėsčiųjų perėją. Iki atvažiuojant greitosios pagalbos medikams, neleido R. J. judinti ir kelti. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Partrenkimo fakto nematė.
Perskaičius liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo parodymus. Paaiškino, kad jos nukentėjusiosios neleido judinti ir kelti. A. paskambino į greitąją pagalbą. Medikų buvo konstatuota, kad nukentėjusiosios negalima judinti ir buvo draudžiama ją kelti. Jos nebandė kelti nukentėjusiąją. Negali atsakyti, ar kaltinamasis neleido nukentėjusiosios kelti. Nei viena nebandė kelti nukentėjusiąją.
Liudytoja A. A. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. vasarą Lvovo g., prie (duomenys neskelbtini). Pasiėmė pietų, su D. ir M. ėjo iki banko, priėjo Lvovo g. perėją, šalia (duomenys neskelbtini). Jos ėjo į Konstitucijos pr. pusę. Gatvė turi keturias eismo juostas. Iš kairės pusės nieko nebuvo, iš dešinės pusės toli buvo automobilis. Jos įžengė į perėją, faktiškai ją buvo perėjusios. Jos buvo paskutinėje juostoje, beveik užėjusios ant šaligatvio. Ji šaligatvio dar nebuvo pasiekusi. Kai buvo toje vietoje, buvo smūgis ir gulėjo nukentėjusioji. Ji išgirdo smūgį. Atsisuko ir pamatė gulintį žmogų. Išsitraukė telefoną ir iškvietė atitinkamas tarnybas. Moteris ėjo į jas. Ji neatsimena ir neatkreipė dėmesio, kaip moteris ėjo. Ji tik užfiksavo, kad prasilenkė su kažkokiu žmogumi. Moteris joms ėjo iš kairės pusės. Neatsimena, kurioje vietoje prasilenkė su nukentėjusiąja. Kai atsisuko, moteris gulėjo. Atsimena, kad moters galva buvo labiau link šaligatvio. Moteris gulėjo ant perėjos, antroje juostoje. Automobilis buvo sustojęs už pėsčiųjų perėjos, pirmoje juostoje nuo Konstitucijos pr. Moterį pertrenkė ant perėjos, antroje juostoje nuo Konstitucijos pr. Automobilis buvo toliau už perėjos. Su automobilio vairuotoju ji nebendravo. Kai ji paskambino pagalbai, jai operatorė pasakė neliesti moters. Ji pamatė, kad kažkurioje vietoje buvo nukentėjusiosios banko kortelė. Banko kortelė buvo palei rankas. Berods, nukentėjusioji rankose laikė telefoną, piniginę. Moteris nieko nepasakė, kas nutiko. Ji asmeniškai nebendravo su vairuotoju. Vairuotojas tik išlipęs iš automobilio pradėjo sakyti, kad moteris įbėgo į perėją. Vairuotojas taip sakė kelis kartus. Ji neatsimena, kaip moteris įėjo į perėją. Moteris gulėjo maždaug kairėje perėjos pusėje. Ji asmeniškai automobilio neapžiūrėjo. Tuo metu nukentėjusiosios nepažinojo. Su nukentėjusiąja nebuvo ir nėra pavaldumo santykių. Kai prasilenkė su žmogumi, žmogus ėjo per perėją. Vairuotojas buvo šoke. Vairuotojas iš šoko pradėjo sakyti, kad įbėgo į perėją. Vairuotojas buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Pirma ėjo D., tada ėjo ji ir M.. Jos ėjo pėsčiųjų perėja viena paskui kitą. Einant perėja jos su niekuo daugiau neprasilenkė. Kai buvo smūgis, nukentėjusioji jau gulėjo. Ji matė šoniniu regėjimu, kad kažkas praėjo. Negali atsakyti, ar nukentėjusiosios kojos gulėjo už perėjos, ar perėjoje. Įvykio vietos ji nefotografavo, tačiau įvykio nuotraukos buvo „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar straipsnyje nukentėjusioji gulėjo. Nematė, kaip krito nukentėjusioji. Ji pareiškime parašė pirmą pasitaikiusį dalyką.
Teismas paskelbė dalį liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu rašytų rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 51), kuriuose nurodyta, kad nematė nieko, tiesiog išgirdo smūgį ir pamatė, kaip krito moteris. Vairuotojas važiavo tiesiai.
Žemesnės instancijos teismas
Perskaičius liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu rašytus rašytinius paaiškinimus, liudytoja paaiškino, kad jai atrodo, ji nematė veiksmo, kai krito nukentėjusioji. Jai atrodė, kad moteris ėjo už jų, o paskui suprato, kad ne. Daugiau automobilių nebuvo.
Teismas paskelbė liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 53), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d., prieš 12.00 val., ji ėjo su savo bendradarbėmis D. R. ir M. P.. Buvo šviesus paros metas, giedra, matomumas geras. Joms reikėjo pereiti Lvovo gatvę, Vilniuje, link Konstitucijos prospekto. Prieš pereinant pėsčiųjų perėja, jos įsitikino, ar automobiliai jas praleidžia. Įsitikinus, kad eiti saugu, jos pradėjo eiti perėja. Einant perėja, jos prasilenkė su jų bendradarbe R. J.. R. J. per pėsčiųjų perėja ėjo nuo Konstitucijos prospekto pusės. Joms dar einant pėsčiųjų perėja, išgirdo garsų smūgį, atsisukusios pamatė, jog automobilis „Audi“, kuris joms trims einant pėsčiųjų perėja dar nebuvo privažiavęs pėsčiųjų perėjos, partrenkė jų kolegę R. J., su kuria prasilenkė pėsčiųjų perėjoje. R. J. partrenkė antroje eismo juostoje. Atsisukusios matė, jog jų kolegė R. J. gulėjo ant pėsčiųjų perėjos. Tada ji iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai. Įvykio vietoje buvo ir pašalinių asmenų. Išlipęs „Audi“ vairuotojas matėsi, jog buvo šoko būsenoje ir iš karto pradėjo teisintis, kad partrenktoji įbėgo į pėsčiųjų perėją, tačiau jos prasilenkdamos su R. J. matė, jog ji ramiu tempu ėjo per pėsčiųjų perėją. Iki atvažiuojant greitosios pagalbos medikams, neleido R. J. judinti ir kelti. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Partrenkimo fakto nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Perskaičius liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad parodymai surašyti ne iš jos žodžių. Vairuotojas pradėjo teisintis, kad moteris įbėgo į pėsčiųjų perėją. Ji nėra tikra, kaip nukentėjusioji įėjo į perėją.
Liudytojas D. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis. 2019 m. viduryje dirbo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijoje. Teko atvykti į įvykį Lvovo g., kai pėsčiųjų perėjoje buvo pertrenka moteris. Konkrečių įvykio detalių neprisimena. Kai dirbo su S. K., jis buvo vairuotojas. Neprisimena, ar bendravo su eismo įvykio dalyviais. Jų ekipažas antras atvažiavo į eismo įvykį. Prisimena, kad įvykio vietoje buvo įdomi pėsčiųjų perėja. Arti jos stovėjo automobiliai, dengė matomumą. Jam teko eismo įvykio vietoje pildyti dokumentus. Liudytojas apžiūrėjęs eismo įvykio vietos planą (1 t., b. l. 14), paaiškino, kad jis pildė šį planą. Tikriausiai prieš jiems atvykstant nukentėjusioji buvo išgabenta medikų. Nukentėjusiojo vieta plane turėjo atsispindėti. Jeigu jis nemato žmogaus įvykio vietoje, jo buvimo vietą yra galimybė nustatyti iš kitų, t. y. iš liudytojų arba kito ekipažo. Negali pasakyti, dėl ko nebuvo nustatyta žmogaus vieta įvykio vietos plane. Neprisimena, kas įvykio vietoje fiksavo aplinkybes. Neprisimena, ar bendravo su liudytojais. Neprisimena, ar bandė surinkti informaciją apie įvykio vietoje esančias kameras. S. K. nebedirba policijos sistemoje.
Liudytoja A. L. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad neatsimena įvykio Lvovo gatvėje prie (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo neprisimena. Patį įvykį atsimena, bet daugiau pakomentuoti negali (peržiūri 1 t., b. l. 180). Į įvykio vietą galėjo jie atvažiuoti pirmi arba medicinos pagalba. Atsimena, kad liudytojams davė rašyti paaiškinimus. Jai neteko bendrauti su nukentėjusiąja, nes ji buvo greitosios automobilyje. Buvo kelios moterys, kurios sakė, kad ėjo pietauti ar ėjo iš pietų ir matė, kaip pėsčiųjų perėjoje pertrenkė moterį. Teko bendrauti su vairuotoju. Su porininku G. G. teiravosi kaltinamojo dėl įvykio. Neatsimena, ką kalbėjo automobilio vairuotojas. Neatsimena, ar matė nukentėjusiąją. Ji surašinėjo duomenis, davė surašyti paaiškinimus. Negali pasakyti, kurioje vietoje buvo nukentėjusioji. Neatsimena, ar jie pirmi atvyko į įvykio vietą, ar greitoji. Jie važiuodami į įvykio vietą susitiko su greitąja, nes jie negalėjo surasti tos vietos. Todėl jie į įvykio vietą atvažiavo vienu metu. Nukentėjusiosios visiškai neatsimena. Ji bendravo su liudytojais, priėmė paaiškinimus. Iš vairuotojo buvo priėjusi paimti dokumentus, duomenis susižiūrėti. Moterys sakė, kad jos eina į kažkokį verslo centrą. Jie tikrai klausė dėl vaizdo kamerų, bet nieko neatsimena. Įvykį įforminti atvažiavo Kelių policija, nes jie nebuvo įgalioti tą daryti. Merginos paaiškinimus rašė prie jos. Gali būti, kad paaiškinimą surašyti vairuotojui porininkas nunešė į automobilį. Bendravo su liudytojomis, kai jos rašė paaiškinimus.
Liudytojai A. S., J. M. ir A. S. (greitosios medicinos pagalbos prigodos darbuotojai) apklausiami teisiamajame posėdyje neparodė bylai reikšmingų aplinkybių, nurodydami, kad įvykio neprisimena.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. 11.59 val. įregistruotas įvykis, kad prie (duomenys neskelbtini), automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį ((duomenys neskelbtini) metų), kuri guli sąmoninga, laukia (1 t., b. l. 6).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-o būrio vyriausiosios patrulės A. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 14 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G., apie 12.00 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį, moteris sąmoninga. Atvykus minėtu adresu, sankryžoje ant pėsčiųjų perėjos pamatė gulinčią moterį, kaip paaiškėjo tai buvo R. J., kuri skundėsi kairės kojos skausmu. Atvykusi GMP 0851, moterį išvežė į RVUL. Šalia perėjos stovėjo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paklausus kas yra automobilio vairuotojas, priėjo vyras, prisistatęs kaip S. L., kuris pripažino savo kaltę, pasakė, kad važiuodamas moters nepastebėjo. Vietoje buvo priimti trys paaiškinimai iš liudininkių D. R., A. A., M. P., kurios tuo pat metu ėjo gatve ir matė eismo įvykį. Priimtas paaiškinimas iš vairuotojo. Į įvykio vietą iškviestas V1865 (1 t., b. l. 8).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Lvovo – Konstitucijos pr. sankryža (1 t., b. l. 10, 12).
Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, t. y. nereguliuojama pėsčiųjų perėja Vilniuje, Lvovo g. ties Konstitucijos pr. 21A, užfiksuota transporto priemonės Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, jos apgadinimai (1 t., b. l. 14–15).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, išnagrinėjęs jam pateiktus medicininius dokumentus, R. J. ligos istoriją ir CD, susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad R. J. nustatyta: juosmens trečio slankstelio lūžis ir kairės kojos abiejų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) kulkšnių lūžiai. Tai padaryta kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galėjo būti padaryta aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tiek dėl stuburo slankstelių, tiek ir dėl kulkšnių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, S. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta ir pati nukentėjusioji. Kuo pasireiškė nukentėjusiosios kaltė, kaltinamasis nuosekliai paaiškinti nesugebėjo. Policijos pareigūnų prašymu eismo įvykio vietoje ranka surašytuose paaiškinimuose kaltinamasis nurodė, kad važiuodamas Lvovo g. praleido tris paneles ir pradėjo važiuoti, baigęs pravažiuoti pažymėtą perėją, staiga išgirdo garsą, smūgį tarp sparno ir durelių (b. l. 84). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiuodamas Lvovo g. sulėtino automobilio greitį ir praleido per perėją ėjusias tris merginas, šioms praėjus, pradėjo važiuoti toliau, nes daugiau pėsčiųjų nematė, maždaug pravažiavus pusę pėsčiųjų perėjos (pusei automobilio būnant jau už perėjos), staiga pamatė iš dešinės einančią moterį, kuri staiga trenkėsi į jo automobilio keleivio pusės priekinio lango statramstį. Sustojo maždaug 1,5 metro už perėjos. Išlipęs pamatė, kad moters kojos gulėjo už pėsčiųjų perėjos, o kūnas ant pėsčiųjų perėjos. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad moteris ėjo gal 1 metrą nuo perėjos, po atsitrenkimo į jo automobilį moteris nulėkė apie 1 metrą. Už perėjos buvo moters kojos, iki liemens. Apibendrinus šiuos kaltinamojo paaiškinimus, darytina išvada, kad, pasak kaltinamojo, nukentėjusioji kirto Lvovo g. ne per perėją, o šalia. Iš liudytojų D. R., M. P. ir A. A. (t. y. kaltinamojo minėtų trijų merginų, ėjusių per perėją, kurias kaltinamasis praleido) parodymų matyti, kad kaltinamasis, išlipęs iš automobilio, joms sakė, kad nukentėjusioji įbėgo į gatvę. Taigi, darytina išvada, kad, kaltinamojo nuomone, nukentėjusiosios kaltė pasireiškė tuo, jog ji kirto gatvę ne per pėsčiųjų perėją ir bėgo. Būtent dėl šių priežasčių jis nukentėjusiosios laiku nepastebėjo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia kaltinamojo pozicija, kadangi jos nepatvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Visos minėtos trys liudytojos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jos su nukentėjusiąja prasilenkė pėsčiųjų perėjoje. Be to, jos kategoriškai paneigė kaltinamojo teiginį, kad nukentėjusioji įbėgo į gatvę. Teismas, neatkartodamas šių liudytojų duotų parodymų turinio, pažymi, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs nuo pat jų rašytinių paaiškinimų pateikimo įvykio vietoje iki jų apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Jų parodymai sutampa tarpusavyje. Abejoti šių liudytojų objektyvumu, nepaisant to, kad jos su nukentėjusiąja dirba toje pačios darbovietėje, teismas neturi pagrindo. Liudytojos patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. Apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo jų bendradarbė, sužinojo tik pamatę jos pažymėjimą. Patikino teismą, kad pavaldumo santykiai su nukentėjusiąja nesieja. Pati nukentėjusioji parodė, kad ji neskubėdama ėjo per pėsčiųjų perėją. Automobilio vairuotojas, kuris ją partrenkė, paklausė jos, iš kur ji atsirado, o ji atsakė, kad čia yra pėsčiųjų perėja. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, nes joje prasilenkė su jomis. Visos trys patvirtino, kad moteris prasilenkė su jomis iš kairės pusės. Būtent todėl kaltinamasis galėjo laiku ir nepastebėti nukentėjusiosios, nes ją užstojo perėja einančios liudytojos, kurios, jų pačių teigimu, ėja viena kitai iš paskos. Be to, liudytojoms įsiminė vairuotojo (kaltinamojo), išlipus iš automobilio, tvirtinimas, kad moteris įbėgo į gatvę. Minėta, kad liudytojos kategoriškai paneigė šį faktą. Aplinkybę, kad nukentėjusioji ėjo per perėją, o ne šalia jos, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis parodė, kad po susidūrimo nukentėjusioji buvo nublokšta apie 1 metrą. Išlipęs iš automobilio, ji pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Jos kojos buvo už perėjos, o kūnas ant perėjos. Jeigu tikėti kaltinamojo versija, kad nukentėjusiojo ėjo už perėjos, tai po susidūrimo ji turėjo atsidurti dar toliau nuo perėjos. Taigi, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios veiksmuose kaltės dėl kilusio eismo įvykio nėra.
Apibendrinus nukentėjusiosios ir liudytojų D. R., M. P. bei A. A. nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis nukentėjusios galėjo nepastebėti, nes ją (nukentėjusiąją) perėjoje užstojo per perėją ėjusios liudytojos. Tačiau kaltinamsis galėjo ir turėjo pastebėti, jeigu būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų. Kaltinamojo gynėjas nesutinka, kad šiuo atveju buvo pažeisti nurodyti reikalavimai, nes, gynėjo teigimu, kaltinamasis buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją. Pažymėtina, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją. Iš nukentėjusiosios, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis galėjo nebent pristabdyti, t. y. sulėtinti greitį. Kita vertus, net jeigu kaltinamasis ir būtų visiškai sustojęs prieš pėsčiųjų perėją praleisdamas minėtas tris liudytojas, nagrinėjamu atveju (atsižvelgiant į kilusias pasekmes, t. y. pėsčiųjų perėjoje partrenkta nukentėjusioji) tai nereiškia, kad buvo įvykdyti minėti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kaip matyti, to (greičio sulėtinimo, pristabdymo) nepakako užtikrinti, kad būtų pralesta kita pėsčioji, kuri tuo pat metu kirto gatvę per pėsčiųjų perėją, kurios kaltinamasis galėjo ir nepastebėti, nes trys merginos pėsčiųjų perėjoje galimai užstojo vaizdą kaltinamajam. Praleidęs minėtas tris merginas, kaltinamasis turėjo pareigą dar kartą sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų ir nukentėjusiąją, tačiau to nepadarė. Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimas nėra formalus, juo siekiama sudaryti realias sąlygas pėstiesiems saugiai kirsti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, todėl vairuotojas gali įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tik visiškai įsitikinus, kad praleido visų pėsčiųjų perėją kirtusius pėsčiuosius.
Šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuria automobilio dalimi buvo partrenkta nukentėjusioji. Pati nukentėjusioji mano, kad automobilio priekiniu bamperiu, o kaltinamasis – automobilio durelėmis ir šoniniu veidrodėliu. Svarbiausia, kokie nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji po susidūrimo užvirto ant jo automobilio variklio dangčio, o nukentėjusioji teigia, kad jos koją pravažiavo abu automobilio ratai, konstatuotina, jog kaltinamasis nukentėjusiąją kliudė automobilio sparnu. Tačiau, kaip minėta, pareikštame kaltinime šios aplinkybės nėra inkriminuotos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, taip pat teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios R. J., liudytojų D. R., M. P. ir A. A. parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga: Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę S. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytas neatsargus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (1 t., b. l. 101), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 102–104). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. L. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis, t. y. bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad S. L. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę iš dalies pripažino, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti S. L. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. J. atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57–58). Nukentėjusiosios atstovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad po įvykio nukentėjusioji jautė begalinį fizinį skausmą, nes lūžo juosmens slankstelis ir nustatyti kairės kojos abiejų kulkšnių lūžiai. Nukentėjusiajai buvo sugipsuota koja, ji net du mėnesius negalėjo vaikščioti, o jei ėjo, tai tik su ramentais. Pirmą savaitę buvo tik lovos režimas. Vaikštant su ramentais, buvo galima remtis tik sveikąja koja, ko pasėkoje ir ją pradėjo skaudėti. Naktimis buvo sunku miegoti, nes skaudėjo ne tik kojas, bet ir nugarą, toje vietoje, kur lūžo juosmens slankstelis. Skaudėjo ir visą kūną. Šiuo metu nukentėjusioji dar dabar šlubuoja, sulaužyta koja padidėjo vienu batų dydžiu. Įvykio metu nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, baimę. Baimė ir šiai dienai yra išlikusi, kadangi nukentėjusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Dabar, kai nukentėjusioji jau po truputį vaikšto ir išeina iš namų, ji bijo eiti per gatvę, ilgai stovi prie perėjos ir laukia, kol pravažiuos visi automobiliai, ji prarado pasitikėjimą savimi. Dažnai, kai jai reikia kažkur nuvykti, o tai pagrinde tik iki poliklinikos, ji prašo, kad ją lydėtų šeimos nariai. Dažnai naktimis nukentėjusioji sapnuoja, kad vėl ir vėl ją partrenkia automobilis, pabunda išmušta prakaito, o po to sunkiai užmiega. Ir visa tai yra susiję su eismo įvykiu, kuris sukėlė jai baisų dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, baimę. Kaltinamasis po eismo įvykio net nepriėjo prie nukentėjusiosios, kuri bejėgė ir pasmerkta skausmui gulėjo gatvėje, nekvietė jai greitosios pagalbos, o tik apžiūrinėjo savo automobilį. Šiais veiksmais kaltinamasis labai pažemino nukentėjusiąją. Matyt kaltinamajam yra svarbiau jo asmeninė nuosavybė, transporto priemonė, negu žmogaus gyvybė ir sveikata. Toks kaltinamojo elgesys labai įžeidė ir pažemino nukentėjusiąją. Pažymi, kad kaltinamasis ne tik, kad po eismo įvykio nepriėjo prie nukentėjusiosios, nesuteikė jai jokios pagalbos, nepaklausė, kaip ji jaučiasi, bet ir neatsiprašė. Po eismo įvykio nukentėjusioji prarado darbingumą, prarado ne tik vasaros atostogas, bet ir visą vasarą, prarado kelionę – išvyką su visa šeima, kuri buvo planuota visus metus, o dėl eismo įvykio pasekmių ji turėjo gydytis namuose, po to reabilitacijoje. Po eismo įvykio ir šiai dienai nukentėjusioji negali dalyvauti bėgimo maratonuose, lankyti sporto klubo, lankyti su vyru pramoginius šokius.
Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir Draudikas) atsiliepime į nukentėjusiosios civilinį ieškinį nurodyta, kad Draudikas nustatė 4 162,50 Eur neturtinės žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajai atitinkamą draudimo išmoką. Didesnė neturtinė žala nebuvo nustatyta. Neturtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal nukentėjusiosios pateiktus dokumentus ir vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 4.2.3 punkte nurodyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į tai, kad ji buvo sutrikdyta iki 6 mėnesių laikotarpiui, neturtinės žalos dydis yra iki 6 MMA. Įvykio metu Lietuvos Respublikoje galiojo 555 Eur dydžio MMA ir Draudikas sutiko su maksimaliu jos dydžiu – 3 330 Eur. Rekomendacijų 5.1 punkte nurodyta, kad jei nukentėjęs neteko 45-55 proc. darbingumo, neturtinės žalos dydis papildomai didinamas 25 procentais. Tokiu būdu buvo apskaičiuota neturtinę žalą didinanti 832,50 Eur dalis. Taigi buvo apskaičiuota ir išmokėta bendra 4 162,50 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Didesnės neturtinės žalos sumos nėra pagrindo nustatyti, kadangi išmokėta suma viršija teismų praktikoje nusistovėjusias priteisiamas sumas, kai neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas (priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 579 Eur iki 2 896 Eur, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010).
Dėl nukentėjusiosios reikalavimo priteisti 5 000 Eur (atėmus Draudiko jau sumokėtą 4 162,50 Eur sumą) neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).
Iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad jai nustatytas juosmens trečio slankstelio lūžis ir kairės kojos abiejų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) kulkšnių lūžiai. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybės sumažėjimą. 2019 m. birželio 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtina, kad nukentėjusioji iš karto po eismo įvykio buvo gydyta Ortopedijos skyriuje nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. birželio 17 d., gydyta skysčių infuzijomis, analgetikais, antikoaguliantais, kairės čiurnos imobilizacija, režimu, būklė išrašant: būklė patenkinama, hemodinamika stabili, juosmens skausmas 3 balai, kontroliuojamas analgetikais, neurologinės simptomatikos nestebima, kairė čiurna imobilizuota gipso longete, ji tvarkinga, pėdos jutimai, kraujotaka ir judesiai nesutrikę, nugara imobilizuota TH/L korsetu, vaikšto su ramentais, nemina kaire koja. Gydymo rekomendacijos: stovimas/gulimas režimas, kairės čiurnos imobilizacija 6 savaites, vaikščioti su ramentais, neminti kaire koja 6 savaites, korsetas stovint, vaikštant, reabilitacinis gydymas po 6-8 savaičių (1 t., b. l. 59). Iš 2019 m. liepos 2 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad pacientė skundžiasi kairės kelio sąnario tinimu, skausmingais judesiais, apžiūros rezultatai: nugara imobilizuota korsetu, skausmas mažesnis, neurologinės simptomatikos kojose nėra, kairės kelio srities tinimas nestebimas, palpacija neskausminga, apriboti judesiai dėl sustingimo, apkrovos ir nestabilumo testai neigiami, kairė čiurna imobilizuota gipso longete, vaikšto su ramentais, nemina kaire koja, pirštų jutimai, kraujotaka ir judesiai nesutrikę. Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas: kairės kojos abiejų kulkšnių lūžis, antrinės dislokacijos nestebima, lūžgalių padėtis patenkinama. Gydymo rekomendacijos: nugaros imobilizacija korsetu vaikštant, kairės čiurnos imobilizacija gipso longete 1 mėnesį, vaikščioti su ramentais, neminti kaire koja 1 mėnesį, analgetikai esant skausmui, antikoaguliantai (1 t., b. l. 60). Iš 2019 m. liepos 30 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad pacientei nugara imobilizuota korsetu, skausmas mažesnis, neurologinės simptomatikos kojose nėra, kairė čiurna imobilizuota gipso longete, vaikšto su ramentais, nemina kaire koja, nuėmus longetę, palpacija lūžių vietose neskausminga, apriboti ir skausmingi čiurnos sąnario judesiai, pirštų jutimai, kraujotaka ir judesiai nesutrikę. Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas: kairės kojos abiejų kulkšnių lūžis, antrinės dislokacijos nestebima, lūžgalių padėtis patenkinama, pradiniai konsolidacijos požymiai, L3 kompresinė deformacija be neigiamos finamikos. Gydymo rekomendacijos: kairės čiurnos imobilizacija elastiniu bintu 2-3 savaites, vonelės, mankštos, vaikščioti su ramentais, galima nestipriai priminti kaire koja skausmo ribose, po 2 savaičių vaikščioti su 1 ramentu, reabilitologo konsultacija dėl reabilitacinio gydymo, reabilitacinis gydymas po 2 savaičių, sunkaus fizinio apribojimas 6-8 savaites (1 t., b. l. 61). Minėti dokumentai patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tris dienas gulėjo ligoninėje, kairė čiurna imobilizuota L formos gipso longete, buvo priversta gerti skausmą mažinančius vaistus, buvo apribota jos judėjimo laisvė, negalėjo savarankiškai vaikščioti, teoriškai buvo suvaržytos jos bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Kita vertus, nėra duomenų, kad jos visiško darbingumo atstatymas ir pasveikimas yra neįmanomas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, rodė iniciatyvą iškviesti greitąją medicinos pagalbą (prašė liudytojų iškviesti greitąją pagalbą, nes jis pats nerado savo telefono automobilyje, buvo šoko būsenoje).
Pažymėtina, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 4 162,50 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, tai yra teisingas žalos dydis. Teismo aptartos faktinės aplinkybės ir minėta teismų praktika nesudaro pagrindo dar labiau padidinti šią sumą. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamosios veikos padarymui turėjo nukentėjusiosios rizikingas elgesys (didelis neatsargumas). Be to, kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kaltinamasis nepastebėjo (nors turėjo pastebėti) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje per gatvę ėjusią nukentėjusiąją, kai jam (kaltinamajam) tuo pat metu reikėjo įsitikinti, ar nėra iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėją per Lvovo gatvės važiuojamąją dalį ėjusių pėsčiųjų. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi didinti Draudiko nukentėjusiajai jau išmokėtą 4 162,50 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo ir įvertinus nukentėjusiosios didelį neatsargumą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su Draudiko jau išmokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.
Dėl nukentėjusiosios išlaidų advokato pagalbai apmokėti
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokatės nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti – 500 Eur pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo. Šią išvadą teismas daro nepaisant to, kad civilinis ieškinys teisiškai yra atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur, baudą.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiajai R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.