Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-101-483/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-06-08
Bylos Nr.: 1A-101-483/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys (pirm.), Laima Garnelienė, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis: R. A., R. Q., R. S.
Advokatai: Remigijus Rinkevičius

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
1.2.17.1.2Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda (BK 199 str. 2 d.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-483/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01248-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14;1.2.17.1.2; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant prokurorams Nėrijui Puškoriui, Rolandui Jurkevičiui, Arūnui Stankevičiui,nuteistiesiems R. A., R. Q., R. S.,gynėjams advokatams Remigijui Rinkevičiui, Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. A., R. S. ir nuteistojo R. Q. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Q. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų.

R. Q. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

R. S. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį - 15 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Q. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 10 072,93 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 862,429 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai nugabeno iki namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kur šį labai didelį kiekį heroino paslėpė po laiptais, užkasdamas į žemę, ir neteisėtai laikė tol, kol 2013-11-20, ne vėliau kaip 13.34 val., dalį, t. y. 2 974,93 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino, paslėpė po automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine panele ir nuo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), jam vairuojant minėtą automobilį atgabeno į Vilniaus miestą, turėdamas tikslą jį perduoti (išplatinti) R. A., kuris 2013-11-19 už šį kiekį heroino sumokėjo ne mažiau kaip 45 000 Lt, tačiau šio kiekio narkotinių medžiagų neperdavė (neišplatino) dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tą pačią dieną, apie 14.50 val., Vilniuje, prie Savanorių pr. 247, jis – R. Q. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 15.15 val., Vilniuje, prie Vilniaus g. 37, automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį - 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino, o likusią dalį, t. y. 7098 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 019,011 g narkotinės medžiagos – heroino, laikė Kaune, užkastą žemėje po laiptais prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 18.30 val., kai atliktos kratos metu minėto namo teritorijoje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

1.1. R. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: o būtent, jis 2013-11-19, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš anksto perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ne mažiau kaip 45 000 Lt, skirtų narkotinės medžiagos – heroino labai didelio kiekio įgijimui, po ko 2013-11-20, 13.34 val., R. Q. nuo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpta 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino, į Vilnių atgabeno 2 974,93 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino, skirtus R. A., tačiau R. A. minėto kiekio heroino neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi Vilniuje, prie Savanorių pr. 247, 14.50 val. R. Q. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną 15.15 val., Vilniuje, prie Vilniaus g. 37, automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris buvo skirtas R. A.

1.2. R. S. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, tai yra iki 2014-05-09, 04.45 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė 1 321,474 g narkotinės medžiagos – heroino, kitą dalį - 43,468 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki 2014-05-09, apie 01.15 val., kol Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo sulaikyta ir sulaikymo metu ant žemės išmetė 43,468 g narkotinės medžiagos – heroino bei tą pačią dieną, 04.45 val., atliktos kratos metu jos - R. S. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė 1 321,474 g narkotinės medžiagos – heroino.

1.3. Be to, R. S. nuteista už tai, kad neteisėtai, neturėdama leidimo, iki 2014-05-09, 04.45 val., atliktos kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė 10 pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 12-o kalibro lygiavamzdžių B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų (šautuvų), ir 20 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų (pistoletų ir pistoletų kulkosvaidžių).

Šalies argumentai

2. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-04-01 nuosprendžio dalį, kuria R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir jį išteisinti.

2.1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl R. A. nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus ir nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Nuosprendis dalyje dėl R. A. nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėjimais, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

2.2. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą ir svarbias bylos aplinkybes. Abejonės, jeigu jos kyla, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kai nepavyksta jų pašalinti. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir abejotinais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, R. A. atžvilgiu vadovavosi ir rėmėsi tik telefoniniais pokalbiais ir SMS žinutėmis, kitų įrodymų pagrindžiančių jo kaltę teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei vienas pokalbis, nei viena SMS žinutė nepatvirtina, kad R. A. būtų sudaręs kokį nors sandorį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ar disponavimo. Tačiau teismas savaip interpretavo, remdamasis tik prielaidomis, žinučių turinį ir aiškino jas tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliantas nurodė, kad teismo posėdyje paaiškino žinučių turinį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir bešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, teismas nurodė visiškai kitas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo sąlygas ir savaip interpretavo tiek telefoninių pokalbių, tiek SMS žinučių turinį, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.3. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis tik prielaidomis, padarė išvadas, jog R. A. perdavė K. U. 45 000 Lt. Jokių duomenų, kad R. A. būtų perdavęs K. U. kokias nors pinigų sumas nenustatyta. Tai, kad K. U. iš R. A. negavo jokių pinigų, patvirtina ir tai, kad kratos metu iš kitų įtariamųjų nėra paimta nurodyta pinigų suma. Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. U. neva buvo gavęs iš R. A. ne 45 000 Lt, kaip nurodė teismas, o net 210 000 Lt. Todėl kyla pagrįstos abejonės, kokiais duomenims remiantis buvo nustatyta, kad R. A. neva davė 45 000 Lt ir kur dingo 165 000 Lt iš 210 000 Lt, kurie buvo neaišku kaip nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, kad R. A. iš viso davė pinigus K. U., kad R. A. davė 45000 Lt sumą ir, ar R. A. ar kiti asmenys, kurie neva R. A. paskolino, t. y. M. A., galėjo turėti tokią pinigų sumą. Visų pirma, pinigai rasti kratos metu yra ne litai, o doleriai, antra, net ir atlikus keitimą ši suma nesutampa, be to, pinigų, vežamų per valstybės sieną, suma patvirtina, kad R. Q. tokią pinigų sumą turėjo, juos deklaravo, o jo parodymai, kad pinigus jis davė K. U. pasaugoti liko nepaneigti.

2.4. R. A. nėra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, rastomis R. Q. automobilyje. Kratos metu pas R. A. nerastos nei didelės pinigų sumos, nei narkotinės medžiagos, kad teismas turėtų pagrįstą pagrindą abejoti R. A. parodymais. Nenustatyta, kad R. A. butų kaip nors susijęs su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu, nei byloje nurodytu laikotarpiu, nei anksčiau. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2.5. Vilniaus apygardos teismas visiškai netyrė R. A. nuoseklių parodymų, nesivadovavo liudytojo S. S. parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina R. A. parodymus, t. y., kad R. A. priklausė transporto priemonė „Renault Clio“, kad būtent dėl šios transporto priemonės, kuria važiavo K. U., pirkimo ir pardavimo buvo derinami susitikimai, buvo skambinama mobilaus ryšio telefonu ir tai, kad, norėdamas grąžinti šią transporto priemonę, K. U. vyko pas R. A. į Vilnių. R. A. parodymai, kaip ir kitų įtariamųjų parodymai, bei liudytojo S. S. parodymai liko neištirti ir nepaneigti. R. A. parodymus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, kuriais teismas nesivadovauti neturėjo jokio teisinio pagrindo.

2.6. Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei suvaržė R. A. teisę į gynybą, nes kvalifikuoti veiką įmanoma tik tiksliai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir abejotinais įrodymais. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu, o ne įrodymais, kurie patvirtina tikrąsias faktines bylos aplinkybes, ir įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnis). Taip pat pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1,2 punktų reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais.

2.7. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai nustatė, kad R. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių. R. A. dalyvavimas nusikaltimo padaryme neįrodytas, nepatvirtintas jokiais neabejotinais įrodymais.

3. Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-04-01 nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir ją išteisinti, arba sušvelninti jai paskirtą 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Apeliantė nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl R. S. nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, padarius esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus ir nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Nuosprendis dalyje dėl R. S. nusikalstamų veikų padarymo yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

3.2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, iš esmės grindė juoda rankine, kuri R. S. iškrito iš rankų, kratos protokolais, kad bute buvo rastos narkotinės medžiagos, rastomis dvejomis svarstyklėmis, iš kurių ant vienų rasti R. S. pirštų atspaudai, telefono numerio ryšio analize. Tačiau šie įrodymai yra ginčytini ir šių įrodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

3.3. Pirmos instancijos teismas nesirėmė M. A. parodymais, dėl jų nepasisakė, nors šiais parodymais privalėjo remtis, kadangi M. A. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad paėmė pasaugoti maišelį, jog R. S. apie narkotines medžiagas nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, taip pat nežinojo, kad M. A. R. S. į rankinę įdėjo piniginę su narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad rankinė iškrito iš R. S. rankų nepatvirtina, jog R. S. bandė atsikratyti narkotinėmis medžiagomis.

3.4. Teismas išvadas, kad R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, grindė tik pavieniais ją kaltinančiais duomenimis, visiškai ignoruodamas teisinančius duomenis (kad R. S. nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, kad pirštų atspaudai galėjo atsirasti ant vienų iš svarstyklių, kadangi ji tuose namuose gyveno ir galėjo svarstyklėmis pasinaudoti sveriant maisto produktus, ruošiant maistą ar tvarkant namus ir šluostant dulkes, kad nebuvo nustatyta jokių susitarimų su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, narkotinių medžiagų platinimo fakto, taip pat, kad R. S. nebuvo apribota galimybė judėti ir ji galėjo laisvai vykti iš vienos vietos į kitą, todėl R. S. mobilaus ryšio telefonas galėjo veikti tiek vienoje, tiek kitoje vietoje, bei tai, kad M. A. pripažino savo kaltę, nurodydama, kad R. S. nebuvo žinoma apie narkotines medžiagas, taip pat nebuvo nustatyta ir tiesioginė tyčia šiam nusikaltimui padaryti).

3.5. Pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK normas, nes prielaidas laikė kaip neginčytinus, R. S. kaltę pagrindžiančius, įrodymus. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir abejotinais įrodymais. Byloje nėra jokių tiesioginių R. S. kaltę patvirtinančių įrodymų.

3.6. Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei suvaržė R. S. teisę į gynybą, nes kvalifikuoti veiką įmanoma tik tiksliai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Pirmos instancijos teismas nuteisęs R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo vadovaujantis išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažeidė Tarptautinę teismų praktiką ir todėl netinkamai nustatė, kad R. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių.

3.7. Nors R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai, tačiau šioje veikoje nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio - tiesioginės tyčios, t. y. kaltininkas turi suprasti, kad neteisėtai laiko šaudmenis ir nori taip veikti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. S. šiuos šovinius paveldėjo iš tėvo. R. S. turi tik pagrindinį išsilavinimą, neišmano įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl apie tai, kad namuose draudžiama laikyti šovinius, nežinojo, taip pat nežinojo, kad šoviniams laikyti reikalingas leidimas. R. S. negalvojo, kad daro kokį nors nusikaltimą pasilikdama atsiminimą apie tėvą ir jo palikimą. Apie tai, kad privaloma turėti leidimą šoviniams, jos neinformavo ir notarų kontoroje, kurioje R. S. priėmė palikimą, nes jai buvo išaiškinta, kad palikimo priėmimo atveju yra nurodomas tik nekilnojamas turtas, o visi kilnojamieji daiktai, kaip palikimas, pereina R. S. nuosavybėn. R. S. tėvas jau labai seniai turėjo šiuos šovinius, todėl jie R. S. buvo labai ypatingi kaip prisiminimas, tėčio palikimas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad R. S. niekada neturėjo ir dabar neturi ginklo. Nuteistosios veiksmai pripažinti nusikalstamais ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį remiantis vien tik faktu, kad surasti šoviniai yra draudžiami civilinėje apyvartoje, tinkamai neįvertinus būtino subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios, bei visų kitų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrindiniu ir pakankamu įrodymu dėl R. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, laikė tai, jog ji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos visiškai pripažino. Teismas turėjo atsižvelgti, jog šaudmenų kiekis buvo nedidelis, R. S. neturėjo jokio ginklo, kad galėtų šaudyti ir padaryti žalą, todėl nėra net menkiausių abejonių, kad šiuos šovinius nuteistoji vertino kaip palikimą, o ne kaip siekimą juos realiai panaudoti. Apeliantė mano, kad jai galėjo būti taikytos ir Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatos bei ji turėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.8. Apeliantė nurodo, kad jai paskirta per griežta bausmė, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių nuostatoms. Teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į R. S. asmenybę, o būtent į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jos asmenines savybes, kad serga epilepsija ir turi įgimtą širdies ligą, kad jai reikalingas gydymas ir tinkamos gyvenimo sąlygos, kad nesikartotų epilepsijos priepuoliai. Nuteistajai R. S. tinkamas gydymas ir sąlygos gydytis nėra suteikiamos, jos sveikata paskutiniu metu labai pablogėjo. R. S. nusikalstamoje veikoje nėra nei vienos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. R. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, be jokio teisinio pagrindo nebuvo pripažinta lengvinančia aplinkybe, kas turėjo įtakos bausmės paskyrimui ir buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnis. Apeliantės nuomone, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, galėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmę negu 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

4. Nuteistojo R. Q. gynėjas advokatas R. Rinkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-01 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

4.1. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad R. Q. narkotines medžiagas gabeno, turėdamas tikslą jas platinti R. A. R. Q. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė tai, kad gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, tačiau šių nuteistojo parodymų teismas nevertino. Atmetant vienus įrodymus, būtina pagrįsti kokiais kitais objektyviais ir patikimais įrodymais patvirtinama ar paneigiama turinti reikšmę bylai teisingai išspręsti aplinkybė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. Q. bendravo su A. A., jį pažinojo, su juo tarėsi ir/ar planavo ir ketino jam parduoti/perduoti automobilyje rastas narkotines medžiagas, taip pat gavo iš jo pinigus, t. y. turėjo tikslą jas platinti. Nesant objektyvių tiesioginių įrodymų ir duomenų apie tai, kad nuteistasis R. Q. turėjo tikslą nuteistajam R. A. parduoti narkotines medžiagas, t. y. jas platinti, kaltinimo dalis dėl R. Q. narkotinių medžiagų platinimo turėjo būti atmesta kaip neįrodyta, kadangi teismas nepašalino abejonių dėl R. Q. kaltės darant šią nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais R. Q. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. turint tikslą platinti narkotines medžiagas.

4.2. Apeliantas nurodo, kad žemės nuteistojo nurodytoje vietoje net nebuvo tirtos, nebuvo aiškinamasi, ar šių žemių pėdsakų yra nuteistojo automobilyje rastuose milteliuose. Nuteistasis visos bylos ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jis narkotines medžiagas buvo paslėpęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patvoryje, o ne po namo laiptais. Teismas šios versijos net netyrė, kas leidžia teigti, kad nebuvo pašalintos abejonės. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo R. Q. inkriminuoti, kad R. Q. disponavo visu kaltinime nurodytu kiekiu, t. y. 2 862,429 g narkotinės medžiagos - heroino, slėpdamas šią medžiagą po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais. Nesant pašalintoms abejonėms, ši kaltinimo dalis turėjo būti laikoma kaip neįrodyta.

4.3. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu 20 000 JAV dolerių, rastų automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, prijungti prie atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00103-15, kuriame įtariamas K. U. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. Q. prieš atvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją muitinėje deklaravo 20 000 JAV dolerių. Nuteistasis R. Q. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad šie pinigai nuosavybės teise priklauso ir privalo būti grąžinti Baltarusijos Respublikoje įsteigtai individualiai įmonei „S. S. P.“ bei Baltarusijos Respublikos pilietei N. K. Nuteistasis R. Q. nurodė šių piniginių lėšų kilmę bei pateikė visus su tuo susijusius dokumentus. R. Q. paaiškino, kad aukščiau nurodytam juridiniam asmeniui turi būti grąžinta 5 000 JAV dolerių, nes iš jų R. Q. pasiskolino 47 000 000 Baltarusijos rublių, kas atitinkamai sudaro 5000 JAV dolerių. Taip pat nurodė, kad už tuos pinigus įsipareigojo nupirkti pikapo tipo automobilį savo sugyventinei N. K., gyvenančiai Baltarusijoje, todėl šiai moteriai turi būti sugrąžinta 12 300 JAV dolerių suma, kuri buvo skirta sunkvežimio įgijimui, o likusi suma, t. y. 1 800 JAV dolerių, yra/buvo R. Q. asmeniniai pinigai, skirti asmeninių poreikių tenkinimui bei įvairių daiktų įgijimui - vaikų drabužiams, vežimėliui, vaikštynėms ir pan. Be to, kaip jau minėta, 20 000 JAV dolerių suma įstatymų nustatyta tvarka buvo deklaruota Lietuvos Respublikos muitinėje, pateikiant 2013-10-09 paskolos sutartį ir įgaliojimą. Piniginių lėšų priklausomumo faktas nuteistajam R. Q. buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurių teismas nevertino ir į kuriuos neatsižvelgė, dėl ko nepagrįstai atsisakė juos grąžinti R. Q.

4.4. Apeliantas nesutinka su R. Q. paskirta bausme, nurodo, kad ji yra per griežta, neadekvati padarytam nusikaltimui ir neteisinga, neatitinkanti teisingumo principo. Teismas, skirdamas bausmę, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, neatsižvelgė į tai, kad narkotinės medžiagos buvo įsigytos neturint tikslo jų platinti, taip pat neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. neįvertino visų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kaltininko asmenybės, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. Q. neteistas, nebaustas, vedęs, dirbantis, turi nepilnamečių vaikų, aukštąjį išsilavinimą, kad nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino, aktyviai dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra socialiai atskirtas ne tik nuo savo šeimos, kultūros, draugų, jam įprastinės gimtosios aplinkos, tačiau ir tai, kad nuteistasis jau nuo 2013-11-20 yra sulaikytas ir laikomas svetimoje šalyje. Priešingai nei kiti nuteistieji, R. Q. patiria daug didesnius suvaržymus, kadangi kalėdamas svetimoje šalyje yra mažiau lankomas ir turi itin ribotas galimybes, nors ir retai, pasimatyti su savo artimaisiais, šeima. Taigi nuteistasis yra daug didesnėje socialinėje atskirtyje nei kiti nuteistieji.

4.5. Apelianto vertinimu, R. Q. paskirta bausmė prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Pavyzdžiui, 2005-09-08 Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 1A-416 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo M. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų už 3 kg heroino gabenimą. Kitoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 1A-123/2010 G. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų už apie 3 kg narkotinių medžiagų gabenimą. Be to, net pati nuteistoji R. S. Vilniaus apygardos teismo 2006-11-21 nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nuteista 6 metų laisvės atėmimo bausme, nors pastaroji yra tik pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi ir galimai tuo laiku buvusi teista. Vadinasi bausmė už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą paprastai nesiekia net 12 metų. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apelianto vertinimu, R. Q. bausmė buvo parinkta neteisingai, jos neindividualizuojant ir neatsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus bei apelianto asmenybę.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų R. A. ir R. S. bei nuteistojo R. Q. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji R. A., R. Q. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistoji R. S. ir jos gynėjas teismo posėdyje atsisakė nuo R. S. apeliacinio skundo dalies dėl nepagrįsto nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, prašė nagrinėti ir tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. Q. gynėjo advokato R. Rinkevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Dėl R. A. apeliacinio skundo

7.1. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme.

7.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

7.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

7.4. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas. Nuteistųjų parodymai, kurie yra vieninteliai tiesioginiai įrodymas šioje byloje, vertinami atsižvelgiant į kitus bylos įrodymų šaltiniuose esančius faktinius duomenis. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai; grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine.

7.5. R. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti 2 974,93 g miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 843,418 g heroino, kurį 2013-11-20 nuo 13.34 val., iš Kauno į Vilnių automobiliu „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno R. Q.

7.6. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-11-20 nuo 15.15 val. iki 16.15 val., atlikus automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Q., kratą, išardžius automobilio daiktadėžės vidinę ertmę, rasti ir paimti trys permatomi polietileniniai maišai, apsukti permatoma lipnia juosta, su 2 974,93 g šviesios spalvos milteliais (T. 2, b. l. 31-33), kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo iš specialisto išvados, sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendra masė 843,418 g (T. 2, b. l. 55-56).

7.7. Nuteistasis R. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad užsiminėjo automobilių prekyba. R. A. su K. U. yra pažįstami kelerius metus, K. U. pas jį užsakydavo automobilius, kuriuos R. A., kaip tarpininkas, surasdavo ir parduodavo K. U. R. A. nurodė, kad, kai jam neužtekdavo pinigų nupirkti automobilį, pinigus R. A. duodavo K. U. R. A. neigė pirkęs iš K. U. automobilius, K. U. jam palikdavo pinigus automobilių pirkimui. 2013-11-20 buvo susitaręs susitikti su K. U., nes pastarasis buvo paėmęs jo automobilį „Renault Clio“ ir turėjo apsispręsti, ar jį grąžins, ar pirks. R. A. nurodė, jog R. Q. nepažįsta. Tokius pačius parodymus nuteistasis R. A. davė ir pirmosios instancijos teisme.

7.8. Nuteistasis R. Q. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nepažįsta R. A., su juo nepalaikė jokių ryšių. R. Q. pripažino gabenęs narkotines medžiagas, tačiau neigė jas platinęs. Nuteistasis R. Q. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013-11-20 K. U. paprašė kartu su juo nuvažiuoti į Vilnių grąžinti automobilį „Renault“, kuris K. U. nepatiko, paskui turėjo grįžti į Kauną R. Q. automobiliu „Mercedes Benz“; K. U. nežinojo, jog R. Q. turi 3 kg narkotinių medžiagų, Lietuvoje niekam jų nesiūlė įsigyti, R. Q. ketino narkotines medžiagas išvežti atgal į Rusiją. R. Q. nurodė, kad K. U. užsiminėjo automobilių prekyba, automobilius pirkdavo Lietuvoje ir veždavo juos pardavimui į Tadžikistaną.

Žemesnės instancijos teismas

7.9. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti įtariamojo K. U., t. y. asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose K. U. nurodė, kad užsiima automobilių prekyba, automobilius perka Lietuvoje, o juos parduoda Tadžikistane, kelis kartus automobilius pirko iš R. A. (parodymuose jį vadina R. A. sūnaus vardu S.). 2013-11-19 K. U. paėmė iš R. A. išmėginti automobilį „Renault Clio“, pinigų už automobilį nemokėjo, nes sutarė, kad, jei nepatiks automobilis, jį grąžins. 2013-11-20 apie 14 val., iš Kauno išvažiavo į Vilnių, kadangi norėjo R. A. grąžinti automobilį „Renault Clio“, kuris jam nepatiko. K. U. nurodė, kad į Vilnių važiavo vienas, niekas jo nelydėjo; Kaune, tame pačiame name, kur buvo apsistojęs, susitiko su savo senu pažįstamu R. Q. (T. 4, b. l. 186). Kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu K. U. nurodė, kad 2013-11-20 paprašė R. Q., kad jį palydėtų į Vilnių, kadangi norėjo grąžinti automobilį „Renault Clio“; grįžti ketino su R. Q. automobiliu „Mercedes Benz“. K. U. nurodė, kad iš pradžių sakė, jog į Vilnių važiavo vienas, kadangi buvo išsigandęs dėl R. Q. automobilyje rastų narkotinių medžiagų (T. 4, b. l. 190-191).

7.10. Liudytojas S. S., nuteistųjų R. A. ir R. S. sūnus, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su tėvu R. A. prekiavo automobiliais; pažįsta K. U., su juo bendraudavo dėl automobilių, liudytojas S. S. kartu su tėvu R. A. pirkėjui K. U. yra pardavęs dvi mašinas: „Mercedes Benz CLS“ ir „Renault Clio“, tačiau dėl pastarosios nepasirašė sutarties. Liudytojas nurodė, kad R. Q. nepažįsta.

7.11. Nors nuteistųjų R. A., R. Q., įtariamojo K. U. bei liudytojo S. S. parodymai iš esmės sutampa, tačiau nuteistieji dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, o liudytojas S. S. yra nuteistojo R. A. sūnus, todėl liudytojas taip pat yra suinteresuotas duoti nuteistųjų ir įtariamojo K. U. atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas padėti jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šių asmenų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

7.12. Šiuos nuteistųjų R. A., R. Q. ir įtariamojo K. U. parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, tame tarpe liudytojo A. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininko, šioje byloje atlikusio kriminalinės žvalgybos tyrimus, parodymai, slapto sekimo protokoluose bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat kita bylos medžiaga.

7.13. 2013-11-19 sekant K. U. ir R. A. bei kontroliuojant jų telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą nustatyta, kad jie SMS žinutėmis 12:13 val. susitarė po valandos susitikti prie PC „Maxima“; 12.58 val. R. A. apie būsimą susitikimą informavo M. A., kuri pranešė, jog po 10 min. grįš namo; 13:55 val. R. A. ir K. U. susitiko PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Liepkalnio-Minsko g. sankryžoje; 14:15 val. K. U. ir R. A. pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW X6“ atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (M. A. gyvenamoji vieta); 15:00 val. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės išėjo K. U., įsėdo į šviesiai mėlyną automobilį „Renault Clio“ ir išvažiavo; 15:28 val. K. U. telefonu užsisakė kambarį nakvynei dviem asmenims name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune; 16.55 val. K. U. automobiliu „Renault Clio“ atvažiavo prie Kauno PC „Akropolis“; 17.55 val. K. U. kartu su R. Q. išėjo iš Kauno PC „Akropolis“, K. U. išvažiavo automobiliu „Renault Clio“, o R. Q. – automobiliu „Toyota Corolla“; 18:16 val. K. U. atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jau stovėjo R. Q. vairuotas automobilis „Toyota Corolla“ ir ten nakvojo (T. 1, b. l. 103-106, 140-143). Iš vaizdo kamerų įrašų, gautų iš Kauno PC „Akropolis“, apžiūros protokolo matyti, kad 2013-11-19, 16.36 val., K. U. ir R. Q. susitiko su nenustatytu asmeniu, dėvėjusiu raudoną striukę (T. 3, b. l. 126-130). Liudytojas A. B. parodė, kad daugiau jokių telefoninių pokalbių ar susitikimų su kitais asmenimis neužfiksuota.

7.14. 2013-11-20 sekant K. U., R. Q., kontroliuojant jų ir R. A. telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą nustatyta, kad 12:50 val. K. U. SMS žinote informavo R. A., kad jų susitikimas („pietūs“) perkeliamas iš 14:00 val. į 15:00 val., t. y. pokalbio metu laikėsi konspiracijos, kas nebūdinga kalbant apie legalią prekybą automobiliais, vietoj to, kad parašytų SMS pranešimą, jog automobilis netinka ir norėtų jį grąžinti. Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2013-11-20, prieš vykstant iš Kauno į Vilnių, R. Q. tvarkė (ne remontavo) automobilio „Mercedes Benz“ vidų, tuo metu R. Q. galėjo įdėti narkotines medžiagas, nes narkotinės medžiagos buvo paslėptos nesudėtingai, tereikėjo atsukti du varžtelius; prie automobilio prieidavo K. U., paskui K. U. parašė SMS pranešimą R. A., jog „pietausime ne antrą, o trečią valandą“. 2013-11-20 13:34 val., K. U. ir R. Q. dviem automobiliais, atitinkamai „Rernault Clio“ ir „Mercedes Benz”, išvažiavo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemo link Vilniaus; 14:40 val. abu automobiliai buvo sulaikyti prie PC „Maxima Bazė“, esančio Savanorių pr., Vilniuje; 15:08 val. M. A. skambino R. A., pokalbio metu pastarasis informavo, kad laukia „mergaitės iš mokyklos“ ir kad „jisai („mergaitė“) parašė žinutę, kad trečią valandą pietausim“, t. y. R. A. kalbėdamas su savo motina M. A. apie sutartą susitikimą su K. U. taip pat laikėsi konspiracijos, vadindamas K. U. „mergaite“; 15:27 ir 15:49 val. R. A. SMS žinutėmis teiravosi K. U. kur jis; 16:45 val. R. A. skambino M. A. ir informavo, kad susitikimas neįvyko ir, jog rytoj pats važiuos ir išsiaiškins. 2013-11-22 01.08 val., R. A. išsiuntė SMS pranešimą K. U., prašydamas K. U. kuo skubiau atsiliepti; 13.23 val. R. A. skambino K. U. ir paliko jam garso pranešimą, kad būtinai jam (R. A.) paskambintų (T. 1, b. l. 107-110, 143-145). 2013-12-01 04.10 val., R. A. išsiuntė SMS pranešimą K. U. prieštaraudamas, jog pastarasis nepaliko „vaikėzo ratų“, grasindamas K. U. Dievu (T. 1, b. l. 168). Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tuo metu R. A. intensyviai ieškojo K. U., skambindavo, gąsdindavo, nes R. A. nežinojo apie K. U. ir R. Q. sulaikymą, kadangi spaudai buvo pranešta tik praėjus keliems mėnesiams nuo įvykio.

7.15. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. A. ir K. U. telefoniniuose pokalbiuose žodis „mašina“ buvo vartojamas netiesiogine prasme, o užšifruotai, turint omenyje narkotinę medžiagą – heroiną, „mašinų“ skaičius reikšdavo heroino kiekį kilogramais, „variklio“, „motoro“ dydis, stiprumas - heroino kokybę, stiprumą. Liudytojas taip pat nurodė, kad R. A. jokios veiklos, susijusios su automobilių prekyba, nevykdė, be to, liudytojo nuomone, R. A. ir K. U. pokalbiai apie tariamą automobilių prekybą buvo nelogiški, nes nesidomėjo „mašinų“ gamybos metais, automobilio parametrais: variklio darbiniu tūriu, galia, tik paprastai įvardindavo, kad „variklis būtų galingas“, nesidomėjo automobilių kainomis, už kiek parduotų ar nupirktų automobilį. Išanalizavus telefoninių pokalbių, vykusių iki R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2013-03-12 iki 2013-11-18, tarp R. A. ir asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turinį, R. Q. vairuoto automobilio kratos rezultatą, t. y. kad buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, įvertinus tą aplinkybę, jog byloje nėra patikimų duomenų, kad R. A. užsiminėjo automobilių prekyba, galima manyti, kad R. A. kalbėdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apie „mašinas“ šį žodį vartojo netiesiogine prasme, o užmaskuotai, turėdamas omenyje narkotines medžiagas – heroiną. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys iš esmės paneigia nuteistųjų R. A., R. Q. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parodymus apie vykdytą automobilių prekybą, t. y., kad R. A., kaip tarpininkas, surasdavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, automobilius ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už juos sumokėdavo R. A. Priešingai, užfiksuotų pokalbių turinys sudaro įspūdį, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, tiekdavo R. A. „mašinas“ ir R. A. mokėdavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pinigus už „mašinas“.

7.16. 2013-03-12 10.52 val., telefoninio pokalbio metu R. A. pasakė K. U., jog pradėjo dirbti, laukia K. U. su visomis „mašinomis“ (t. y. K. U. turėjo atvežti „mašinas“), o K. U. atsakė, jog, kol R. A. nesumokės visos sumos už „mašiną“ („nuo „mašinos“ neturės 100 procentų“), nekalbės su R. A. 2013-04-06 10.35 val., telefoninio pokalbio metu R. A. pasakė K. U., jog jam kol kas liko „mašina“ su mažu varikliu, K. U. teiravosi, kodėl „mašinos“ niekas neima remontuoti, R. A. atsakė, jog paims turbūt po savaitės ar 10 dienų, prašė paskambinti po 5 dienų, nes tada konkrečiau pasakys, ar mašiną parduos. 2013-04-10 17.00 val., telefoninio pokalbio metu R. A. pasakė K. U., jog turės grynųjų pinigų tik vienai „mašinai“, jog kol kas 10 dienų atidavė „mašinėlę“ negrynaisiais, nes kitaip neėmė, greitai už ją turėtų atnešti pinigus, susitarė, jog R. A. pirks 3 „mašinas“ (3 kg heroino), už vieną „mašiną“ (1 kg heroino) atsiskaitydamas iš karto grynaisiais pinigais, už antrą „mašiną“ – automobiliu, už trečią „mašiną“ – išsimokėtinai per dvi savaites. Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2013 m. gegužės ar birželio mėnesį buvo užfiksuotas K. U. ir R. A. susitikimas, kuriuo metu buvo apžiūrėtas R. A. sūnaus S. S. vardu registruotas prabangus automobilis „Mercedes Benz“, kurio vertė atitiko 1 kg heroino kainą. Iš slapto sekimo suvestinių matyti, kad 2013-04-13 13.00 val., G. Vilko g. 3, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje K. U. buvo susitikęs su R. A. ir S. S. bei apžiūrėjo juodą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 101, 102). Iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, kad 2013-04-16 šis automobilis buvo išregistruotas pardavimui į Tadžikistaną (T. 9, b. l. 47-48). 2013-05-04 10.06 val., telefoninio pokalbio metu R. A. pasakė K. U., jog „velniai (taip vadina policiją) pradėjo judėti, bet viskas nurimo, po truputį viskas stoja į savo vietas“, K. U. prašo pinigų už pusę „mašinos“, R. A. sako, jog jam pačiam dar nesumokėjo dėl „velnių“, kol kas niekas nedirba, visos „mašinos“ stovi garažuose, niekas nevažiuoja. 2013-06-05 09.08 val., telefoninio pokalbio metu K. U. paklausus dėl pinigų už „mašiną“, kurią R. A. paėmė prieš mėnesį, R. A. pasakė, jog kol kas neturi visos pinigų sumos, nes niekas nedirba, niekas „mašinomis“ nevažinėja, 27 žmonės išvažiavo ir dabar „mašinos“ stovi garažuose, viskas sustojo maždaug savaitei. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-05-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Vilniaus romų bendrijoje atliko 20 kratų, po kurių sulaikė 24 asmenis, kuriems pareikšti įtarimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo (T. 1, b. l. 147). 2013-07-03 08.36 val., telefoninio pokalbio metu R. A. pranešė K. U., jog jam liko viena „mašina“, kuri „po truputį užsiveda“. 2013-07-14 11.31 val., telefoninio pokalbio metu R. A. panešė K. U., jog kol kas „mašinėlėms“ nesurinko pinigų. 2013-07-22 13.34 val., telefoninio pokalbio metu R. A. skundėsi K. U. prasta narkotinių medžiagų kokybe, nurodydamas, jog paskutinės „mašinos“ variklis blogai veikia, „mašina“ ne tokia pati, nors „mašinos“ spalva ir viskas tinka, K. U. atsakė, jog „mašinos“ tokios pačios, kartu vienu vagonu atvažiavo. Po 2013-09-08 R. A. susitikimo su K. U., 2013-09-09 14.10 val., telefoninio pokalbio metu R. A. paklausus M. A., ar atėjo, pastaroji atsakė, jog „atėjo, nuo pečių nusimetė ir išėjo nieko nesakydamas“, R. A. paklausus, ar baltas, M. A. atsakė, jog baltas kaip cukrus. Kiekvieno pokalbio metu R. A. tardavosi su K. U. dėl susitikimų laiko ir vietos. Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad patikrinus celes nustatyta, kad 15-20 min. iki R. A. ir M. A. telefoninio pokalbio, vykusio 2013-09-09 14.10 val., K. U. buvo atvykęs į Savanorių pr. rajoną, kur gyvena M. A., ir per Lazdynus grįžo į Kauną.

7.17. 2014-05-08 19.20 val., t. y. praėjus pusmečiui po R. Q. sulaikymo, užfiksuotas R. A. ir nenustatyto asmens telefoninis pokalbis, kurio metu buvo konspiratyviai tartasi susitikti tam tikroje vietoje, vartojant nesuprantamus (galimai romų kalbos) žodžius; 20.50 val. iš R. A. ir nenustatyto asmens telefoninio pokalbio turinio matyti, kad jie atvyko į sutartą vietą (restoraną) ir susitiko; 23.03 val. iš R. A. ir nenustatyto asmens telefoninio pokalbio turinio matyti, kad jie vėl tarėsi susitikti ir 23.46 val. susitiko sutartoje vietoje; 2014-05-09 00.55 val., iš SMS pranešimo turinio matyti, kad R. A. ir nenustatytas asmuo susitiko trečią kartą (T. 1, b. l. 199-203). Iš karto po šio paskutinio R. A. ir nenustatyto asmens susitikimo, 2014-05-09 apie 01.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnams sustabdžius R. A. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški numeriai), iš jo išlipo R. A. sugyventinė R. S., kuri pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų ir stengėsi atsikratyti savo rankinuko, jį išmesdama ant žemės. 2014-05-09 nuo 01.15 iki 02.20 val., įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 5 metrus nuo automobilio „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški numeriai), priklausančio R. A., R. S. išmestoje ant trinkelių juodos spalvos rankinėje rasti ir paimti 120,309 g šviesios spalvos milteliai (T. 3, b. l. 133-135), kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 43,468 g heroino (T. 3, b. l. 152-153). Iš karto po R. S. sulaikymo gatvėje, t. y. 2014-05-09 nuo 02.20 val. iki 04.00 val., atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame R. A., kuriame gyveno jo motina M. A., rasta ir paimta šviesių nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 235,31 g heroino. Taip pat rasti ir paimti du vnt. svarstyklių, 8 tušti bespalviai uždaromi maišeliai su šviesių miltelių likučiais, plastikiniai maišeliai, metalinis šaukštas su trumpa rankena, arbatinis metalinis šaukštelis, ant visų šių daiktų paviršiaus rasta narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (T. 3, b. l. 181-183, 195; T. 4, b. l. 4-7). 2014-05-09 nuo 04.45 val. iki 07.10 val., atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame R. S., kuriame taip pat gyveno jos sugyventinis R. A., rasti ir paimti rusvos spalvos milteliai su grumstais, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė 1321,474 g. Taip pat rasti ir paimti du vnt. elektroninių svarstyklių, ant kurių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (T. 4 , b. l. 31-42, 49-54).

7.18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jau nuo 2013-01-22 turėta žvalgybinės informacijos, jog R. A. ir M. A. galimai neteisėtai disponuoja labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, o nuo 2013-04-08 turėta žvalgybinės informacijos, jog Tadžikistano pilietis K. U., t. y. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, galimai neteisėtai disponuoja labai dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, 2013-04-24 turėta žvalgybinės informacijos, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, galimai organizuoja neteisėtą narkotinių medžiagų kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir išplatina labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Iš anksčiau aptartų bylos įrodymų ir kratų rezultatų matyti, kad šie įtarimai pasitvirtino. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo leista klausytis telefoninių pokalbių ir kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ne tik R. A., bet ir kitų jo šeimos narių, tame tarpe ir R. S., tačiau klausantis R. S. ir kitų nutartyse nurodytų asmenų pokalbių, jokios reikšmingos informacijos negauta, visus reikalus tvarkydavo, dėl susitikimų su įvairiais asmenimis tardavosi ir derėdavosi tik R. A.

7.19. Byloje nustatyta, kad R. Q. automobilyje, kuriuo buvo vykta į susitikimą su R. A., pas R. A. šeimos narius - sugyventinės R. S. rankinėje bei jos bute, kuriame taip pat gyveno R. A., R. A. bute, kuriame gyveno jo motina M. A., rasti labai dideli kiekiai tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – heroino.

7.20. Nors byloje nėra nustatytas tiesioginis R. Q. ir R. A. ryšys, jog jie tarpusavyje bendrautų ar tartųsi dėl susitikimo, tačiau šiuos du asmenis sėjo bendras pažįstamas K. U., t. y. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris tvarkydavo visus reikalus, bendraudavo ir susitikdavo su R. A.

7.21. Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, pažymos matyti, kad R. Q. nuo 2012-01-3 iki 2013-11-19 atvykdavo į Lietuvos Respubliką beveik kiekvieną mėnesį nuo vieno iki trijų kartų per mėnesį. 2013-08-12 19.38 val., atvyko į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei 2013-08-15 išvyko iš Lietuvos Respublikos lengvuoju automobiliu kartus su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Taip pat sutapo ir kitos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir R. Q. atvykimo į Lietuvos Respubliką datos tik truputį skyrėsi valandos (asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvyko į Lietuvos Respubliką per Medininkų tarptautinį kontrolės punktą 2013-07-05 17.14 val., 2013-08-03 18.04 val., 2013-09-21 12.02 val., 2013-10-19 17.19 val., 2013-11-19 13.06 val.; R. Q. atvyko į Lietuvos Respubliką per tą patį Medininkų tarptautinį kontrolės punktą 2013-07-05 12.10 val., 2013-08-03 19.15 val., 2013-09-21 14.33 val., 2013-10-19 20.27 val., 2013-11-19 14.47 val.). Paskutinį kartą R. Q. į Lietuvos Respubliką atvyko 2013-11-19 14.47 val. (T. 5, b. l. 175-191), t. y. praėjus 1,5 valandos po asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykimo į Lietuvos Respubliką. Iš 2013-11-19 15:28 val., užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad K. U. telefonu užsisakė kambarį nakvynei dviem asmenims name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame nakvojo kartu su R. Q. Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 metais R. Q. ir K. U. dažnai kartu atvažiuodavo ir nakvodavo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune. 2013-11-20 atlikus namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kratą, lauke po namo laiptais rastos dvi slėptuvės su narkotinėmis medžiagomis, kurių rūšis ir koncentracija atitiko su R. Q. vairuotame automobilyje „Mercedes Benz 300“ rastomis ir paimtomis narkotinėmis medžiagomis. Byloje nustatyta, kad R. Q. gabentos narkotinės medžiagos (heroinas) buvo paimtos iš (duomenys neskelbtini), Kaune, rastų po laiptais slėptuvių, kuriuose taip pat buvo aptikti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pirštų atspaudai, ant asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, rankų nuoplovų, paimtų 2013-11-20, ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, drabužių ir avalynės (striukės, megztinio, dešiniojo bato) taip pat buvo rasta heroino pėdsakų (T. 2, b. l. 161). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Q. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikė kartu, R. Q. žinojo, kad automobilyje gabena narkotines medžiagas - heroiną, kurios kaip matyti iš bylos duomenų, buvo skirtos R. A., nes būtent į susitikimą su R. A. R. Q. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vyko iš Kauno į Vilnių.

7.22. Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus.

7.23. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad 2013-11-19 R. A. tarėsi su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dėl narkotinių medžiagų – heroino įsigijimo, o narkotinės medžiagos, rastos R. Q. vairuotame automobilyje - 2 974,93 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 843,418 g heroino, buvo skirtos R. A. Byloje nustatyta, kad R. Q. vairuotas automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, t. y. pakeliui pas R. A., tačiau narkotinės medžiagos nepasiekė galutinio adresato dėl aplinkybių nepriklausančių nuo R. Q. ir R. A. valios, kadangi 2013-11-20, 14.50 val., Vilniuje, prie Savanorių pr. 247, R. Q. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną 15.15 val., automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino.

7.24. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistasis R. A. konspiratyviai tardamasis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, bent jau bendrais bruožais suvokė kokias draudžiamas narkotines medžiagas įsigyja, jų rūšį, pavadinimą ir kiekį, suvokė, jog neteisėtai įgys labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

7.25. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad R. A. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Tačiau apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, jog R. A. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistojo veiką kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. papildomai nenurodė nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog R. A. nusikalstama veika pasibaigė pasikėsinimo stadijoje, jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama papildomai prie Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies nurodant nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį.

7.26. Nagrinėjamoje byloje R. A. inkriminuota tai, kad jis, 2013-11-19, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 45 000 Lt, skirtų narkotinės medžiagos – heroino labai didelio kiekio įgijimui. Kaltinamajame akte R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis iš anksto perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 210000 Lt (60 820,20 eurų arba kitos valstybės valiuta atitinkančią šią pinigų sumą).

7.27. Nuteistasis R. A. apeliacinės instancijos teisme neigė 2013-11-19 nuvykęs pas R. S. ir paėmęs iš jos didelę pinigų sumą, taip pat neigė 2013-11-19 perdavęs K. U. pinigus. Nuteistoji R. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad savo sugyventiniui 210 000 Lt neskolino, tokių pinigų niekada neturėjo, R. A. paskolindavo iki 1000 Lt ar 1000 JAV dolerių, bet ne daugiau, nepamena, ar pas ją 2013-11-19 buvo atvažiavęs R. A.

7.28. 2013-11-19 sekant K. U. ir R. A. bei kontroliuojant jų telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą nustatyta, kad 14:15 val. K. U. ir R. A. pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW X6“ atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (M. A. gyvenamoji vieta); 14:30 val. R. A. telefonu teiravosi R. S., ar ji namuose ir prašė jos paskolinti pinigų; 14:35 val. R. A. išėjo iš namo laiptinės, įsėdo į automobilį „BMW X6“ ir išvažiavo; 14:52 val. R. A. sugrįžo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įėjo į namo laiptinę; 15:00 val. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės išėjo K. U., įsėdo į šviesiai mėlyną automobilį „Renault Clio“ ir išvažiavo; 16.05 val. K. U. automobiliu „Renault Clio“ atvažiavo į Kauno automobilių turgų, kur susitiko su vyru, kaip vėliau paaiškėjo V. S., su kuriuo 16.10 val. nuvažiavo iki parduotuvės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 103-106, 140-143). Iš slapo sekimo protokolo duomenų ir telefoninių pokalbių turinio matyti, kad byloje neužfiksuota, kad R. S. būtų paskolinusi R. A. tam tikrą pinigų sumą ar, kad R. A. būtų perdavęs pinigus K. U. bei, kad Kaune K. U. pakeitė į JAV dolerius būtent R. A. perduotus, o ne savo arba kitiems asmenims priklausančius pinigus.

7.29. Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nustatė, jog R. A. perdavė K. U. ne mažiau kaip 210 000 litų pagal tuometinę heroino juodosios rinkos kainą, atsižvelgę į rastą narkotinių medžiagų kiekį automobilyje; tuo metu 1 kg heroino kainavo 70 000 Lt, o buvo rasta 3 kg heroino. 2013-11-19 pinigų perdavimo K. U. faktas nebuvo užfiksuotas. Liudytojas nurodė, kad buvo padaryta tik prielaida, kad R. A. perdavė pinigus K. U., nes jiems atvažiavus į (duomenys neskelbtini) R. A. prireikė pinigų, kurių jis telefonu paprašė paskolinti savo žmonos R. S. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), teiravosi M. A., ar K. U. dar laukia bute.

7.30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad surastos narkotinės medžiagos – heroino vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal juodosios rinkos vertę („gatvės“ kainas), t. y., jog 2013 metais Vilniuje 3 kg didmeninė kaina buvo 210 000 Lt (T. 1, b. l. 72-74).

7.31. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad aplinkybė, jog R. A. iš anksto perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 45 000 Lt, skirtų narkotinės medžiagos – heroino labai didelio kiekio įgijimui, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, t. y. ji nebuvo nustatyta vadovaujantis objektyviais duomenimis, o tiesiogiai grindžiama prielaidomis. Byloje nėra jokių neginčytinų, patikimų duomenų, kad R. A. perdavė asmeniui, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bet kokią pinigų sumą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje R. A. inkriminuota, kad jis, 2013-11-19, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto perdavė asmeniui, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne mažiau kaip 45 000 Lt, skirtų narkotinės medžiagos – heroino labai didelio kiekio įgijimui, pripažįstama neįrodyta. Tačiau tai nekeičia R. A. veikos kvalifikavimo. Net ir nenustačius, kad R. A. iš anksto perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 45 000 Lt ar kokią nors kitą pinigų sumą už narkotinių medžiagų įsigijimą, lieka neginčytinai įrodyta, kad R. Q. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013-11-20 narkotines medžiagas vežė būtent R. A. pagal jų išankstinį susitarimą, t. y. R. A. pasikėsino įsigyti labai didelį kiekį - 843,418 g narkotinės medžiagos – heroino.

7.32. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų, tame tarpe R. A., parodymus. Nors R. A. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neišsamų, neobjektyvų, šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistasis R. A. atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos.

7.33. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirta minimali Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl net perkvalifikavus R. A. nusikalstamą veiką į pasikėsinimą, nėra pagrindo jam mažinti paskirtos bausmės dydžio. Be to, nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde ir neprašo skirti jam švelnesnę bausmę. Byloje nustatyta, kad R. A. buvo suimtas atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje (T. 7, b. l. 28-49), todėl nors dalis ikiteisminio tyrimo toje pačioje byloje R. A. atžvilgiu dėl pirminio įtarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2014-05-09 nusikalstamos veikos) buvo nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (T. 1, b. l. 34-36), tai nesudaro pagrindo neįskaityti R. A. suėmimo laikotarpio į jam paskirtą bausmę. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, suėmimo laikotarpis nuo 2014-05-09 iki 2014-10-08 (imtinai) įskaitomas į R. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8. Dėl R. Q. gynėjo advokato R. Rinkevičius apeliacinio skundo

8.1. R. Q. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija R. Q. inkriminuotą aplinkybę, kad nuteistasis disponavo visu kaltinime nurodytu narkotinės medžiagos kiekiu, t. y. 2 862,429 g heroino, slėpdamas šią medžiagą po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais, nurodydamas, jog R. Q. viso proceso metu teigė, kad narkotines medžiagas buvo paslėpęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patvoryje, tačiau teismas šios versijos netyrė.

8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Q. viso proceso metu prisipažino iš dalies, tik dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (3 kg miltelių), kurios 2013-11-20 buvo rastos kratos metu jo vairuotame automobilyje „Mercedes Benz“, t. y. verčiamas bylos aplinkybių. Nuteistasis R. Q. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad sustabdžius jo vairuotą automobilį, policijos pareigūnams neparodė, kur paslėpė narkotines medžiagas, nors jie ir klausė, tikėjosi, jog narkotinių medžiagų neras (T. 5, b. l. 57). Tačiau nuteistasis R. Q. viso proceso metu neigė žinojęs apie narkotines medžiagas (7 kg miltelių), užkastas po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais. Šie R. Q. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais.

8.3. 2013-11-20 kratos metu po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais, pastebėjus neseniai kastą žemę, rastos dvi slėptuvės. Pirmoje slėptuvėje 10-15 cm gylyje rasti trys polietileniniai paketai su šviesios spalvos milteliais - granulėmis, suvynioti į maišelį su užrašu „Šilas“ (pažymėta slėptuvė Nr. 1), įdėta į paketą Nr. 0066237. Iš minėtos vietos buvo paimti žemės pavyzdžiai (paketas Nr. 0034064). Antroje slėptuvėje po laiptais, į kairę nuo pirmosios, apie 10-15 cm gylyje rasti 2 polietileniniai maišeliai užrišti mazgais su šviesios spalvos milteliais - granulėmis įdėti į paketą Nr. 0034054. Toliau, pakasus giliau nuo 5 iki 10 cm rastas plastikinis pailgas kibirėlis „IDEA“ su geltonos spalvos dangteliu ir rankena, kuriame buvo septyni polietileniniai maišeliai su mazgais su šviesios spalvos milteliais - granulėmis, kibirėlis įdėtas į paketą Nr. 0066169. Iš minėtos vietos taip pat paimti žemės pavyzdžiai (vieta pavadinta slėptuvė Nr. 2), įdėta į paketą Nr. 208337 (T. 2 , b. l. 80-87). Ištyrus baltos spalvos miltelius, rastus slėptuvėse po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais, nustatyta, kad juose yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masės pakete Nr. 0066169 yra 1019,118 g (28,9 %), pakete Nr. 0066237 yra 697,563 g (27,1 %) ir pakete Nr. 0034054 yra 302,330 g (30,2 %) (T. 2, b. l. 97-98).

8.4. 2013-11-20 automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu be trijų permatomų polietileninių maišų, apsuktų permatoma lipnia juosta, su šviesios spalvos milteliais, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo iš specialisto išvados, sudėtyje rasta narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė yra 843,418 g (o koncentracija trijuose paketuose atitinkamai 29,4%, 27,2%, 28,4%) (T. 2, b. l. 55-56), ant galinės automobilio sėdynės rasta juoda medžiaginė kuprinė, kurios viduje buvo juodas metalinis kastuvėlis su žemių likučiais (T. 2, b. l. 32-33). Nuteistasis R. Q. teisiamajame posėdyje pripažino, jog tai jo kastuvėlis, kuriuo buvo iškasęs prie namo tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, žemėje palėptas narkotines medžiagas. Ant kuprinės, paimtos 2013-11-20 kratos metu iš automobilio „Mercedes Benz 300“, kurį vairavo R. Q., vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (T. 2 , b. l. 149-150), taip pat nustatyta, kad dirvožemis, nuimtas nuo kuprinės, yra vienodas su dirvožemiu, tirti pateiktu iš slėptuvės Nr. 2 po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais (T. 2 , b. l. 131-133). Dirvožemis, nuimtas nuo metalinio kastuvėlio, rasto 2013-11-20 automobilio „Mercedes Benz“ kratos metu, yra vienodas su dirvožemiu, pateiktu tirti iš slėptuvės Nr. 1 po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais; šviesiai pilkos kalkinės prigimties dalelės, rastos slėptuvių Nr. 1 ir Nr. 2 po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais dirvožemio pavyzdžiuose ir dirvožemyje, nuimtame nuo metalinio kastuvėlio, yra vienodos statybinės medžiagos – tinko dalelės; yra tikimybė, kad dirvožemis su tinko dalelėmis, nuimtas nuo metalinio kastuvėlio, yra iš slėptuvės Nr. 1 (T. 2, b. l. 122-127). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kratos metu nei prie tvoros, nei kitoje sklypo vietoje nerasta kitų žemės kasimo žymių. Liudytoja R. K., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug prieš savaitę iki kratos jos namuose atlikimo, pastebėjo po namo laiptais iškastą, lyg kurmio pakeltą žemę, paskui šioje vietoje policijos pareigūnai rado paslėptas narkotines medžiagas. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje), kuriuose liudytoja parodė, kad maždaug 2013 m. lapkričio 10 d., vakare atvažiavo K. U. ir R. Q., kurie pabuvę dvi naktis, išvažiavo. Po jų išvykimo liudytoja pastebėjo, kad po namo laiptais buvo judinta žemė, buvo šiek tiek pakeltos plytelės ir buvo žemių ant plytelių, nors neseniai jai tvarkant taip nebuvo. 2013-11-19, apie 17.30 val., į liudytojos namus vėl atvažiavo K. U. ir R. Q., kurie 2013-11-20, apie 14 val., išvažiavo. Kai policijos pareigūnai rado narkotines medžiagas slėptuvėje Nr. 1, liudytoja parodė vietą arčiau namo kampo iš kairės pusės po laiptais (žiūrint iš priekio į laiptus), kur prieš savaitę pastebėjo judintą žemę, tada vėl pamatė, kad žemė sujudinta, buvo žemės kauburėlis, ne taip kaip ji išlygino praeitą savaitę. Minėtoje vietoje (slėptuvė Nr. 2) policijos pareigūnai rado daug narkotinių medžiagų (T. 1, b. l. 45).

8.5. Atsižvelgus į tai, kad 2013-11-20 R. Q. vairuotame automobilyje „Mercedes Benz 300“ rastuose daiktuose – juodoje medžiaginėje kuprinėje ir popieriniame maišelyje su užrašu „Kristiana“ buvo rasti heroino pėdsakais (T. 2, b. l. 55-56), heroino pėdsakai taip pat rasti ant R. Q. rankų nuoplovų, R. Q. pirštų pėdsakai rasti ant popierinio maišelio su užrašu „Kristiana“ (T. 2, b. l. 68-70), jog ant kuprinės ir metalinio kastuvėlio, buvusių R. Q. vairuotame automobilyje, rasto dirvožemio likučiai yra vienodi su slėptuvių Nr. 1 ir Nr. 2 dirvožemiu, buvusiu po namo laiptais, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kratos metu, slėptuvių žemė buvo neseniai kasta, kad R. Q. automobiliu gabentuose trijuose paketuose narkotinių medžiagų – heroino koncentracija (29,4%, 27,2%, 28,4%) iš esmės atitiko su tos paties rūšies narkotinių medžiagų - heroino, rastų slėptuvėse Nr. 1 ir Nr. 2 po žeme po namo laiptais, koncentracija (30,2 %, 27,1 %, 28,9 %), darytina išvada, kad R. Q. gabentos narkotinės medžiagos buvo paimtos iš slėptuvių Nr. 1 ir Nr. 2, buvusiose po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais. Byloje esančiu įrodymų visetu nustatyta, kad R. Q. disponavo visu kaltinime nurodytu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. 2 862,429 g heroino, slėpdamas šią medžiaga po namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptais ir dalį šios medžiagos, t. y. 843,418 g iki 2013-11-20 paslėpė automobilyje „Mercedes Benz“ ir gabeno iš Kauno į Vilnių.

8.6. R. Q. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su R. Q. inkriminuota aplinkybe, kad R. Q. narkotines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, nurodo, jog nuteistasis tokio tikslo neturėjo.

8.7. Anksčiau nurodytais įrodymais byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos, rastos R. Q. vairuotame automobilyje - 2 974,93 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 843,418 g heroino, buvo skirtos perduoti R. A.

8.8. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant – išmainant, dovanojant, duodant skolon ir pan.) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

8.9. Atsižvelgus į rastų miltelių bendrą kiekį - 10 072,93 g, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - 2 862,429 g heroino, t. y. kurio kiekis daugiau nei 286 kartus viršijo šios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribą (labai didelis heroino kiekis yra tuomet, kai jis viršija 10 g), jog R. Q. pats nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, į nuteistojo R. Q. parodymus, duotus apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose, kad narkotines medžiagas įsigijo Tadžikistane ir atgabeno į Lietuvą, norėdamas jas parduoti, į tą aplinkybę, kad 2974,93 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 843,418 g heroino, buvo gabenami perduoti R. A., byloje pagrįstai nustatyta, jog R. Q. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.

8.10. R. Q. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nuteistajam R. Q. paskirta bausme, nurodo, jog ji yra per griežta.

8.11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8.12. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

8.13. R. Q. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į R. Q. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pastarasis nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino, aktyviai dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.

8.14. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

8.15. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad R. Q. prisipažino tik iš dalies, atitinkamai jo parodimus negalima laikyti nuoširdžiais, nes šis dalinis nuteistojo prisipažinimas buvo nesavanoriškas, o sąlygotas byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme – kratos metu R. Q. vairuotame automobilyje suradus narkotines medžiagas. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. Q. aktyviais veiksmais būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui išaiškinti nusikaltimą ir joje dalyvavusius asmenis, priešingai, R. Q. klaidino teisėsaugos institucijas dėl narkotinių medžiagų, rastų jo vairuotame automobilyje, slėpimo ir laikymo vietos prie namo, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, keldamas versiją, jog iš pradžių narkotines medžiagas laikė automobilyje „Mercedes Benz“, o paskui vienai parai jas buvo užkasęs nurodyto namo patvoryje, t. y. kitoje vietoje nei buvo rastos kitos narkotinės medžiagos, tokiu būdu siekdamas, jog jam būtų inkriminuotas mažesnis laikytų narkotinių medžiagų kiekis, dangstė kitą įtariamąjį K. U., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sušvelninti savo atsakomybę, tokiu būdu išvengiant kaltinimo dėl bendrininkavimo. Atsižvelgiant į tai, pripažinti R. Q. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

8.16. Įvertinus R. Q. asmenybę (anksčiau neteistas, nebausta administracine tvarka, turintis aukštąjį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbo, yra vedęs ir turintis keturis vaikus), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą, t. y. įgijo, laikė, gabeno, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2862,429 g heroino, t. y. kurios kiekis daugiau nei 286 kartus viršijo šios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribą (labai didelis heroino kiekis yra tuomet, kai jis viršija 10 g)), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgus į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtrūko beveik vienerius metus ne dėl nuteistojo R. Q. kaltės, t. y. teismo posėdžiai buvo kelis kartus atidėti dėl kaltinamosios M. A. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius dėl ligos, taip pat dėl nuteistojo R. A. ligos (5 teisiamieji posėdžiai) ir nuteistųjų gynėjų ligų (trys teisiamieji posėdžiai), Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-04 nutartimi pripažinus, kad pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atidėjo bylos nagrinėjimą kaltinamosios M. A. atžvilgiu iki jos pasveikimo (T. 9, b. l. 140-144), 2016-02-08 pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atnaujintas (T. 10, b. l. 186), bet M. A. neatvykus į kitą teisiamąjį posėdį dėl ligos, Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo išskirta ir atidėta iki kaltinamosios M. A. pasveikimo (T. 11, b. l. 15), dar apie vienerius metus baudžiamoji byla buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, kad nuteistasis R. Q. jau suimtas pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2013-11-20), t. y. daugiau nei trejus su puse metų, dėl pernelyg ilgo proceso pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Q. parinktos bausmės dydis mažintinas vieneriais metais, t. y. iki laisvės atėmimo bausmės vienuolikai metų.

8.17. Nuteistojo R. Q. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu 20 000 JAV dolerių, rastų automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, prijungti prie atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00103-15, kuriame įtariamas K. U. Apeliantas prašo grąžinti R. Q. 20000 JAV dolerių, nurodydamas, jog šie pinigai priklauso nuteistajam ir jie buvo deklaruoti Lietuvos Respublikos teritorijos muitinėje.

8.18. Nuteistasis R. Q. apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose paaiškino, kad 20 000 JAV dolerių, rastų pas K. U., priklauso R. Q.; šie pinigai teisėtai uždirbti, didelę dalį pinigų R. Q. pasiskolino iš kitų asmenų. Nuteistasis R. Q., eidamas apsipirkti į turgų, šią pinigų sumą davė likinai pasaugoti K. U., kad jų nepamestų.

8.19. 2013-11-20 kratos metu K. U. vairuotame automobilyje „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusioje rankinėje rasta ir paimta 105 655 JAV dolerių, 100 eurų, 64 000 Baltarusijos rublių ir 1 000 Rusijos rublių. Asmens kratos metu pas K. U. rasta ir paimta 965 eurai ir 2 090 Lt. Asmens kratos metu pas R. Q. rasta 8200 Baltarusijos rublių. Iš grynųjų pinigų lėšų deklaracijų matyti, kad 2013-11-19 R. Q. deklaravo 20 000 JAV dolerių įvežimą į Lietuvos Respubliką (T. 3, b. l. 99-106, 122-124), o K. U., t. y. asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, deklaravo grynųjų pinigų – 20 000 JAV dolerių, 22 000 eurų, 5 000 Lt įvežimą į Lietuvos Respubliką (T. 3, b. l. 99-106, 116-118). Kratų metu rastų pinigų suma yra ženkliai didesnė nei R. Q. ir K. U. abu kartu deklaravo įvežę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. U., būdamas Lietuvos teritorijoje, turėjo ir daugiau pinigų, ne tik tas pinigų sumas, kurias deklaravo. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti įtariamojo K. U. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose pastarasis nurodė, kad dalis kratų metu rastų pinigų – 20 000 JAV dolerių priklauso R. Q. (T. 4, b. l. 190-191), tačiau K. U. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, o parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti pakankamu įrodymu. Atsižvelgus į R. Q. ir K. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, rastų ir paimtų narkotinių medžiagų kiekį, manytina, jog rasti ir paimti pinigai gali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu ar priemone. Pinigų deklaravimo muitinėje faktas neginčijamai nepatvirtina to, kad dalis pas K. U. rastų pinigų yra tie patys pinigai, kuriuos R. Q. deklaravo atvykdama į Lietuvos Respubliką. Byloje nėra objektyvių, patikimų įrodymų, kad būtent R. Q. muitinėje deklaruota pinigų suma - 20 000 JAV dolerių buvo K. U. vairuotame automobilyje „Renault Clio“. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių laikinas nuosavybės teisės apribojimas visai kratos metu rastai pinigų sumai 105 655 JAV dolerių buvo taikomas K. U., o byloje atsiradus duomenų (K. U. ir R. Q. parodymai), jog 20 000 JAV dolerių galimai priklauso R. Q., laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiai pinigų sumai buvo taikomas R. Q.

8.20. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. U. pasislėpė. Neapklausus K. U. teisiamajame posėdyje, negalima nustatyti tikrosios pas K. U. rastų pinigų kilmės ir jų priklausomumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pinigus prijungė prie atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00103-15, kuriame K. U. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

8.21. Nuteistasis R. Q. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme taip pat prašė grąžinti automobilį „Toyota Corolla“, nes ši transporto priemonė nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, joje nebuvo rasta narkotinių medžiagų, ji yra sulaikyta neturint tam teisinio pagrindo.

8.22. Nuteistasis R. Q. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad narkotines medžiagas, užsidėjęs jas ant savo kojų ir juosmens, į Lietuvos Respubliką atgabeno automobiliu „Toyota Corolla“, kuris registruotas K. U. žmonos vardu. Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad Š. Š. U. (K. U. žmona) įgaliojo R. Q. vairuoti jai priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, Nr. 2957BK02 (T. 2, b. l. 42-45). Automobilio „Toyota Corolla“, Nr. (duomenys neskelbtini) (Tadžikistano Respublikos numeriai), kratos metu rastos dvi slėptuvės, įrengtos po automobilio dešinės ir kairės pusės galiniais sparnais (T. 2, b. l. 187-188). Iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobilių skyriaus grupių skyriaus vyriausiojo inspektoriaus kinologo A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad „Toyota Corolla“ aptiktos slėptuvės buvo tuščios, iš jų sklido acto kvapas (T. 2, b. l. 189). Iš specialisto išvados matyti, kad vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo automobilio „Toyota Corolla“ slėptuvių, esančių po automobilio galiniais sparnais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta, tačiau ant vienos metalinės plokštelės nuo automobilio slėptuvės, įrengtos po automobilio kairės pusės galiniu sparnu, paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (T. 3, b. l. 4-5).

8.23. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. U. pasislėpė. Neapklausus K. U. teisiamajame posėdyje ir nustačius K. U., kaip galimo bendrininko vaidmenį, negalima nustatyti, ar automobilis „Toyota Corolla“ buvo naudojamas kaip kontrabandos priemonė, kaip ant vienos metalinės plokštelės nuo automobilio slėptuvės atsirado narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį automobilį prijungė prie atskirto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00103-15, kuriame K. U. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

9. Dėl nuteistosios R. S. apeliacinio skundo

9.1. Nuteistoji R. S. ir jos gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė nuo R. S. apeliacinio skundo dalies dėl nepagrįsto nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, prašė nagrinėti ir tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės. Todėl dėl kitų nuteitosios R. S. apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

9.2. Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, be jokio teisinio pagrindo nebuvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

9.3. Nors nuteistoji R. S. prisipažino kalta dėl šovinių laikymo, tačiau iš esmės ginčijo subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – tiesioginę tyčią, nurodydama, jog nemanė, kad šovinių laikymas yra uždraustas. Tokio nuteistosios R. S. prisipažinimo negalima vertinti kaip savanorišką, nuoširdų, nes jis buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių R. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme – kratos metu R. S. bute suradus šovinius. Atsižvelgiant į tai, pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

9.4. Nuteistosios R. S. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo institucijai išsiaiškinti nusikaltimą.

9.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. prisipažinimas dėl narkotinių medžiagų laikymo rankinuke (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių R. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme – R. S. rankinuke policijos pareigūnams suradus narkotines medžiagas. Be to, byloje nustatyta kad R. S. bėgo nuo policijos pareigūnų ir stengėsi atsikratyti rankinuko, kuriame buvo labai didelis kiekis heroino, išmesdama rankinuką. Kita R. S. inkriminuotų narkotinių medžiagų dalis buvo rasta jos bute, iš karto po R. S. sulaikymo gatvėje. Nors buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos protokole nurodyta, kad R. S. nurodė vietą, kurioje savo bute laikė narkotines medžiagas – svetainėje, laikrodžio spintelėje (T. 4, b. l. 31-40), tačiau kaip matyti iš kratos protokolo bute buvo rasta ir daugiau narkotinių medžiagų, ne tik R. S. nurodytoje vietoje. Tokio nuteistosios R. S. prisipažinimo negalima vertinti kaip savanorišką, nuoširdų bei, kad nuteistoji aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad R. S. anksčiau teista už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl darytina išvada, kad ji savo elgesio neigiamai nevertina ir dėl jo nuoširdžiai nesigaili. Atsižvelgiant į tai, pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo.

9.6. Nuteistosios R. S. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. S. sunkią sveikatos būklę (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis).

9.7. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Paprastai tokios aplinkybės turi rodyti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Tačiau, nuteistosios gynėjo nurodyta aplinkybė – sunki R. S. sveikatos būklė (serga epilepsija, depresijos sindromu, širdies ligomis) – nėra susijusi nei su mažesniu veikos, nei nuteistosios asmenybės pavojingumu, todėl vertinti ją kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Be to, nuteistosios prasta sveikatos būklė nesutrukdė R. S. nei anksčiau, nei dabar daryti nusikalstamas veikas, priešingai, nusikalstamų veikų mastas tik padidėjo.

9.8. Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta bausme, nurodo, jog ji yra per griežta.

9.9. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatytas areštas ir laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

9.10. Įvertinus R. S. asmenybę (anksčiau teista vieną kartą (2006 metais) už analogiško nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausme 6 metams, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį buvo paskirtas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, praėjus tik dvejiems metams po bausmės atlikimo, esant neišnykusiam teistumui, padarė tokį patį nusikaltimą tik dar didesniu mastu, nes ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteista už disponavimą 12,456 g heroino, o šioje byloje nuteista už disponavimą didesniu kiekiu tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – 1364,942 g heroino, kas rodo, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nepadarė R. S. teigiamo poveikio; nebausta administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašyta, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turi sveikatos sutrikimų (serga epilepsija, depresija, turi įgimtą širdies ydą), netekėjusi), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia du baigtus labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, laikė, turėdama tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 364,942 g heroino, t. y. kurios kiekis daugiau nei 136 kartus viršijo šios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribą (labai didelis heroino kiekis yra tuomet, kai jis viršija 10 g)), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė lygią vidurkiui straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, parinko švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir minimalų jos dydį (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę, ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistajai R. S. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, priešingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistosios asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo bei bausmių bendrinimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, bausmių švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su R. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. S. už jos nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip matyti iš ankstesnio nuosprendžio, R. S. anksčiau taikyto Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skiriant švelnesnę bausmę nuteistajai neturėjo teigiamo poveikio, nesulaikė nuo analogiško nusikaltimo padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, R. S. asmenybę, kad anksčiau teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jog šiuo atveju nusikalstama veika padaryta dar didesniu mastu (ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteista už disponavimą 12,456 g heroino, o šioje byloje nuteista už disponavimą didesniu kiekiu tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – 1364,942 g heroino), kas rodo, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nepadarė R. S. teigiamo poveikio, todėl nuteistajai nėra pagrindo mažinti bausmės inter alia ir dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Švelninti nuteistajai R. S. paskirtą bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

R. A. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Pripažinti neįrodyta, kad R. A. 2013-11-19, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeniui, iš anksto perdavė ne mažiau kaip 45 000 Lt asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, skirtus narkotinės medžiagos – heroino labai didelio kiekio įgijimui.

Įskaityti į R. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę suėmimo laikotarpį nuo 2014-05-09 iki 2014-10-08 (imtinai).

R. Q., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras KažysLaima GarnelienėVioleta Ražinskaitė