- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-123/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- T. Ž., J. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. ir nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo
T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. gegužės 10 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. laikas.
- pagal BK 22 str. 1 d., BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų;
- pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės, paskirtos dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta dėl kontrabandos, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. laikas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. G. kardomoji priemonė-piniginis užstatas (26000 Lt) pakeistinas į suėmimą, užstatą grąžinant J. G. seseriai R. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 9 d., apie 18 val. 30 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. G., veikusio pagal Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2008-05-09 nutartimi patvirtintus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį - 1969,14 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei 10068 vnt. rausvos sp. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis - 1006,35 g - psichotropinės medžiagos MDMA, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi šios medžiagos buvo perimtos policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.
J. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, Nyderlandų Karalystėje, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 6 d., iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 250 g narkotinės medžiagos - heroino, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi, nenustatytų asmenų buvo apgautas ir vietoj narkotinės medžiagos - heroino įsigijo 248,73 g medžiagos - kofeino ir paracetamolio, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicininiams tikslams, sąrašą, kurias, manydamas, kad tai narkotinė medžiaga - heroinas, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 8 d., apie 19 val., atgabeno vilkiku (duomenys neskelbtini), bei automobiliu (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.
Taip pat, J. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, Nyderlandų Karalystėje, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 6 d., iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį - 1,969 kg narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei 10068 vnt. rausvos spalvos tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis - 1006,35 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias vilkiku (duomenys neskelbtini), paslėptas kompiuterio procesoriaus bloke, neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą, kur 2008 m. gegužės 8 d. jas perdėjo į automobilį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur 2008 m. gegužės 8 d., apie 19 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.
Taip pat, J. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, Nyderlandų Karalystėje, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 6 d., iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, įgijęs didelį kiekį- 1,969 kg narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei 10068 vnt. rausvos spalvos tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis - 1006,35 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei pasikėsinęs neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – ne mažiau, kaip 250 g narkotinės medžiagos – heroino, nusikaltimo nebaigęs dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi, nenustatytų asmenų buvo apgautas ir vietoj narkotinės medžiagos – heroino įsigijęs 248,73 g medžiagos – kofeino ir paracetamolio, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicininiams tikslams, sąrašą, jas vilkiku (duomenys neskelbtini), paslėptas kompiuterio procesoriaus bloke bei automobilio vilkike, neteisėtai gabeno per Vokietijos, Lenkijos, ir Lietuvos Respublikos sienas, neturėdamas leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 2 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. Ž. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie apelianto dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Skunde nurodydamas įvykio aplinkybes ir vadovaudamasis BK 15 str. nuostatomis, apeliantas teigia, kad byloje nenustatyta, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Jo atlikti veiksmai galėtų patvirtinti nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra nuteistas, tik objektyviąja pusę, tačiau jie neatspindi vidinių elgesio motyvų, neparodo jo psichinio santykio su nusikalstama veika ir jos padariniais.
Nors jis ir negalėjo nurodyti tikslesnių pažįstamo „G.“ duomenų, tačiau nekaltumo prezumpcijos nuostatos to daryti jo ir neįpareigoja. Priešingai, šios nuostatos leidžia jam išdėstyti savąją įvykių versiją ir įpareigoja prokurorą pateikti įrodymus, patvirtinančius apelianto kaltę. Tačiau, apelianto nuomone, prokuroras tokių duomenų nepateikė, todėl skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų.
Apelianto parodymus patvirtina byloje operatyvinį tyrimą vykdęs liudytojas K. O., nuteistasis J. G. bei telekomunikacijų operatorių duomenys. Iš pastarųjų seka, kad apeliantas su J.G. telefonu niekada nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas bendravo ar yra susijęs su Nyderlandų Karalystėje narkotines medžiagas perdavusiais asmenimis. Be to, jam išduotas leidimas ginklui patvirtina, jog apeliantas nebuvo susijęs su nusikalstama veikla užsiimančiais asmenimis.
Jam niekas nesakė ir neaiškino kokie daiktai bus atvežti iš Nyderlandų Karalystės, ką reikės apeliantui paimti ir perduoti jo pažįstamam „G.“. Tai, kad atvežti daiktai nebuvo skirti apeliantui, patvirtina ir tai, kad jis nemokėjo už siuntinio atvežimą bei nieko neklausinėjo apie tuo pačiu metu atvežtą guminę valtį. Todėl apeliantas tvirtina, kad nei jis, nei J. G. nieko nežinojo kas yra vežama kompiuterio procesoriaus bloke.
Apelianto nuomone, jo elgesys po atvežto siuntinio paėmimo (siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paliko namuose, o pats beveik parą laiko linksminosi), taip pat patvirtina, kad jis nežinojo kas yra šiame siuntinyje. Skunde dar kartą analizuodamas savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atvežtą siuntinį jis norėjo ar ruošėsi perduoti iš Estijos atvykusiems asmenis. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo apie iš Olandijos atvežtame kompiuterio procesoriaus bloke buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas bei jų labai didelį kiekį. Skundžiamas nuosprendis paremtas tik teismo samprotavimais ir spėjimais, kurie nepaneigia apelianto nurodytos įvykio versijos ir negali būti laikomi pakankamais pripažinti apeliantą kaltu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.
Šalies argumentai
Nuteistojo J. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo (skunde nurodoma, kad tai Kauno rajono apylinkės teismas) nuosprendį ir jo ginamąjį išteisinti. Jo ginamasis nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, nepadarė. Gynėjo nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatas, nes netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus. Skundžiamas nuosprendis yra šališkas, paremtas prielaidomis ir prieštaringais kito kaltinamojo, pasislėpusio nuo teismo D. K. parodymais, kurių jis pats teisme nepatvirtino. Bylos nagrinėjimo metu, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 17 p. ir BPK 15 str. nuostatomis, teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo ginamojo suvokimą, jog jis įgijo, gabeno, platino narkotines medžiagas, žinojo jų kiekį, to norėjo bei siekė.
Telefoninių pokalbių suvestinėse jokių pokalbių apie narkotinių medžiagų įgijimą nėra. Kaltinamasis D. K. nenurodė, kad J. G. žinojo, jog „rudas“ ar „kakava“ yra heroinas. Liudytojas K.O. nenurodė, jog apelianto ginamajam buvo žinomas narkotinės medžiagos-heroino žargoninis pavadinimas bei kad jo vežamame pakete ir kompiuterio korpuso viduje yra narkotinės priemonės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. G. nuosekliai aiškino, kad nežinojo ir nesuprato, kad „kakava“ ar „rudas“ yra narkotinė medžiaga-heroinas. Šie duomenys byloje nepaneigti.
Skunde, aptardamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus J. G. parodymus, gynėjas teigia, kad jo ginamasis tik jį sulaikius policijos pareigūnams bylos nagrinėjimo metu sužinojo narkotinės medžiagos-heroino žargoninius pavadinimus. Nors Olandijoje pirkdamas D. K. prašomą parvežti „kakavą“ pagal jos kainą suprato, kad tai nelegali medžiaga, tačiau konkrečiai kokia jis nežinojo ir nesuprato. Šiuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti ir paties kaltinamojo D. K. paaiškinimai. Be to, D. K. paaiškino, kad jo įvardijama „kakava“ yra uostomas tabakas, bei kad jis pats niekada nėra matęs heroino rudos spalvos.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjas skunde dėstydamas D. K. parodymus, teigia, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai jais vadovavosi. Be to, šis kaltinamasis, apkalbėjęs apelianto ginamąjį, pasislėpė. Teismas, atsisakydamas atnaujinti teisminį tyrimą, pažeidė BPK 295, 7 ir 44 str., kas sukliudė išsamiai, nešališkai ištirti ir įvertinti bylos įrodymus. Gynėjas, remdamasis jo ginamojo ir liudytojo K. O. parodymais, tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jo ginamasis suvokė, kad įsigijo ir vežė narkotines priemones, kurios kaip vėliau paaiškėjo, net nebuvo narkotinės medžiagos, bei norėjo taip veikti, t. y. jog jo ginamasis veikė tiesioginė tyčia. Be to, byloje nėra nustatytas gryno heroino kiekis, ekspertizė neatlikta, ekspertai dėl kiekio neapklausti, todėl ginamasis nepagrįstai nuteistas pagal sunkiausią veiką kvalifikuojantį požymį. Taip pat byloje nenustatyta, kokią konkrečiai narkotinę medžiagą J. G. kėsinosi įsigyti. Todėl apeliantas teigia, kad jo ginamasis neketino įsigyti narkotikų, jų ir neįsigijo, nes jo parvežtame pakete nebuvo rastos narkotinės medžiagos. Teismo išvada, kad J. G. žinojo, kad pakete randasi heroinas, yra niekuo nepagrįsta ir nepatvirtinta prielaida. Jo ginamasis nežinojo ir nenumanė apie siuntoje – kompiuterio korpuso viduje paslėptas narkotines medžiagas. J. G. neturėjo tikslo įsigyti, gabenti bei platinti narkotines priemones. Taip pat, kadangi jis nežinojo, kad jo vežamose siuntose yra paslėpta narkotinė medžiaga, todėl ir neturėjo tikslo šias medžiagas vežti per Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos sienas, t. y. padaryti šių medžiagų kontrabandą. Todėl gynėjas teigia, kad nenustačius jo ginamojo veiksmuose tiesioginės tyčios, pastarasis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turi būti išteisintas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistųjų gynėjai prašė nuteistojo T.Ž. ir nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė šiuos skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. G. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. (dėl narkotinės medžiagos-heroino), 260 str. 3 d. (dėl kanapių ir psichotropinės medžiagos-MDMA) ir 199 str. 2 d., padarymą, o T. Ž. - už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., padarymą.
Apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų kaltės nepaneigia.
Tiek nuteistojo J. G. gynėjo, tiek nuteistojo T. Ž. apeliacinių skundų pagrindinis argumentas yra tai, kad abu nuteistieji nežinojo apie gabenamo (J. G.) ir atgabento siuntinio (T. Ž.) turinį, t. y. ginčijama abiejų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų vienas iš subjektyviųjų požymių – kaltė.
Su tokiais nuteistojo T. Ž. ir nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinių skundų argumentais sutikti negalima.
BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas yra veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232 ¹ str., 232 ² str., 232 ⁵ str., 232 ¹⁰ str.) 11 p.).
BK 260 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažinti kaltais nuteistieji T. Ž. ir J. G., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ar pasikėsinimu tai padaryti.
Kartu kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik jo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios, kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimą, šių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą, kyla jei asmuo bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Be to, asmuo, kuris pirko psichotropines ar narkotines medžiagas arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakus (prekursorius), tačiau, būdamas apgautas ar dėl kitų priežasčių, įgijo visai kitokias medžiagas, atsako už pasikėsinimą neteisėtai įgyti psichotropines ar narkotines medžiagas arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakus (prekursorius) (aukščiau paminėto Senato nutarimo 17 ir 18 p.).
Šioje baudžiamojoje byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose (t. 1, b. l. 11, 15, 19, 22) yra užfiksuoti J. G., D.K. bei kitų asmenų pokalbiai (vykę jau nuo 2008-04-16) apie narkotinių medžiagų pirkimą ir jų parvežimą iš Olandijos.
Iš tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 3, 6) matyti, kad 2008-05-08 buvo sulaikytas J. G., kuris iš Olandijos į Lietuvą kontrabanda atgabeno labai didelį kiekį narkotinių (kanapių) bei psichotropinių medžiagų (MDMA). Šios medžiagos buvo paslėptos kompiuterio korpuso viduje (t. 1, b. l. 99-109).
Žemesnės instancijos teismas
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo 2008-05-21 suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nuteistųjų J. G. ir T. Ž. pokalbis dėl susitikimo ir iš Olandijos atvežto kompiuterio perdavimo (t. 1, b. l. 53, 55).
Iš 2008-05-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl slapto sekimo (t. 1, b. l. 37-41) matyti, kad 2008-05-09, apie 18 val. 30 min., J. G. susitinka su T. Ž. ir pastarajam perduoda paminėtą kompiuterį, supakuotą dėžėje, kurią T. Ž. apie 18 val. 40 min. – 18 val. 45 min. nuveža į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame šią dėžę palieka. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad 2008-05-10, apie 14 val. 35 min., T. Ž. atvažiavo į paminėtą butą bei netrukus, po 5 min., iš jo skubiai išėjo ir buvo sulaikytas policijos darbuotojų.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paminėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. O. (t. 2, b. l. 73-74; t. 4, b. l. 52-54, 165-166).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu T. Ž. paaiškino, kad jo pažįstamas „G.“ davė J. G. mobilaus ryšio telefono numerį, paprašė su juo susisiekti, prisistatyti „S.“ vardu, bei susitarti kaip iš jo (J. G.) paimti iš Olandijos atvežamą siuntinį - kompiuterį (t. 4, b. l. 55-57).
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, bei teigia, kad nieko nežinojo apie kompiuterio korpuso viduje paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau kolegija netiki šiais nuteistojo T. Ž. parodymais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie T. Ž. parodymai vertintini kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės vertintini ir šio apelianto parodymai, kad jis, norėdamas prisijungti prie internetinio ryšio, tik iš smalsumo prapjovė paketus, rastus kompiuterio korpuso viduje.
Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 99-109) matyti, kad J. G. T. Ž. atvežtame kompiuterio korpuse, supakuotame dėžėje, nebuvo rasti jokie laidai - elektros ar kokie kiti, reikalingi ir būtini normaliam bei pilnam kompiuterio darbui. Todėl nuteistojo T. Ž. parodymai, kad jis išardė (atsukdamas varžtus) kompiuterio korpuso sienelę, tam kad jo viduje surasti prisijungimo laidus, yra visiškai nelogiški.
Be to, įvykio metu T. Ž. namuose buvęs nešiojamas kompiuteris buvo tvarkingas, su jungtimis bei angomis kompaktiniams diskams, laidine pele, elektros maitinimo laidu. Įjungus šį kompiuterį, jo failuose jokios reikšmingos informacijos nebuvo rasta (t. 2, b. l. 1). Pasak paties T.Ž., šis kompiuteris įvykio metu veikė, tik tuo metu neveikė internetinis ryšys (t. 4, b. l. 55-57).
Kolegijos nuomone, visiškai neįtikinami nuteistojo parodymai, kad, neveikiant internetiniam ryšiui, nuteistasis, neva, informacijos paieškai, naudojasi ne nuosavu kompiuteriu, kuris buvo tvarkingas ir veikiantis, o svetimu.
Liudytojas K. O. parodė, kad įvykio metu T. Ž. bute nebuvo stacionaraus kompiuterio ir kokių nors prisijungimo laidų, o buvęs nešiojamas kompiuteris net nebuvo įjungtas (t. 4, b. l.165-166).
Be to, yra nelogiški apelianto teiginiai, kad jis būtų naudojęsis internetiniu ryšiu ir, neva, ieškojęs reikiamos informacijos, be vieno iš svarbiausių tokiai aparatūrai bei veiksmui komponento - monitoriaus, t. y. naudojantis vien tik kompiuteriu.
Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodyta versija apie norą pasinaudoti (prisijungiant prie internetinio ryšio dėl informacijos paieškos, tačiau dėl to išardant patį kompiuterį) svetimu (ir, beje, ne pilnos komplektacijos) kompiuteriu, namuose turint savo nešiojamą ir veikiantį kompiuterį, yra visiškai negyvenimiška ir neįtikinama.
Nuteistasis T. Ž. teisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų apie jo ir asmens, vardu „O.“, kontaktus. Tačiau byloje yra neginčijamai nustatyta, kad su šiuo asmeniu bendravo J. G., kad būtent šis asmuo davė J. G. telefono numerį, kuriuo su pastaruoju buvo susisiekta Vokietijoje važiuojant į Lietuvą, t. y. kontroliuojant jo kelionės maršrutą. Šiuo numeriu jau atvykus į Kauną, J. G. susiekė su pačiu T. Ž..
Be to, nuteistasis J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Olandijoje asmenį, vardu „O.“, jis žinojo kaip lietuvį - narkotikų platintoją (t. 2, b. l. 167).
Taigi, J. G. iš asmens, vardu „O.“, kurį jis žino, kaip asmenį iš Lietuvos Nyderlandų Karalystėje platinantį narkotikus, D. K. paprašytas nupirko ir parvežė į Lietuvą, jo nuomone, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos-heroino. Netrukus po šio veiksmo (po 10-15 minučių) toje pačioje krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje jis iš to paties asmens, vardu „O.“, paėmė parvežti į Lietuvą kompiuterį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis-kanapėmis ir psichotropine medžiaga-MDMA, asmeniui, vardu „S.“ arba „G.“, su kuriuo jis susisiekė „O.“ duotu telefono numeriu.
Kratos metu pas T. Ž. (t. 1, b. l. 174-175, 194-195) buvo rastas tiek J. G. mobilaus ryšio telefono numeris, tiek mobilaus ryšio telefono SIM kortelė su būtent tuo pačiu numeriu, kurį J. G. Olandijoje perdavė asmuo, vardu „O.“ (t. 1, b. l. 158).
Pažymėtina ir tai, kad T. Ž. žinojo, jog asmuo, vardu „G.“, užsiima nusikalstama veikla – neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu, t. y. jis pripažino, kad iš asmens, vardu „G.“, pats pirkdavo narkotines medžiagas-kokainą (t. 4, b. l. 55).
Be to, tiek abiejuose automobiliuose, kuriais naudojosi T. Ž. (t. 1, b. l. 79-80), tiek ant jo drabužių, paimtų asmens kratos metu, (t. 2, b. l. 12-13) buvo rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai.
Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji suprato ir žinojo, kad J. G. kontrabanda atgabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paslėptų kompiuterio korpuse, o T. Ž. – kad paminėtos medžiagos yra paslėptos būtent šiame J. G. atgabento kompiuterio korpuso viduje, t. y., kad jie veikė tiesiogine tyčia.
Tai, kad abu nuteistieji neigia iki įvykio pažinoję vienas kitą, bei, kad nuteistasis T. Ž. anksčiau nebuvo žinomas policijos darbuotojams kaip asmuo, vykdantis su narkotinėmis medžiagomis susijusią nusikalstamą veiką, jokiu būdu nešalina abiejų nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimus, už kurių padarymą jie ir yra nuteisti.
Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. Ž. pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį - narkotinės medžiagos-kanapių, ir psichotropinės medžiagos-MDMA, yra teisinga, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu bei neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Nuteistojo J. G. gynėjas ginčija narkotinės medžiagos – heroino, už kurio pasikėsinimą įgyti yra nuteistas jo ginamasis, kiekį.
Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę heroino labai didelis kiekis yra daugiau kaip 10 g.
Pažymėtina ir tai, kad suformuotoje teismų praktikoje, baudžiamosiose bylose nėra būtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinotų narkotinės medžiagos kiekį bei jos koncentraciją ar cheminę sudėtį (kasacinė byla Nr. 2K-33/2009).
Iš 2008-05-08 kratos protokolo (t. 1, b. l. 70-71) bei 2008-05-09 specialisto išvados Nr. 140-(3616)-IS1-3540 (t. 1, b. l. 141-142) matyti, kad J. G. automobilyje rastos ir paimtos medžiagos masė yra 248,73 g.
Ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis D. K. (t. 3, b. l. 32-34), dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, tiek ir pats nuteistasis J. G. (t. 2, b. l.158-159162-163, 165-168) parodė, kad pastarasis suprato, jog D. K. prašymu nupirkta ir vežama medžiaga, vadinama „kakava“ arba „rudas“, ir yra narkotinė medžiaga - heroinas.
Teisiamojo posėdžio metu J. G. parodė, kad D. K. prašė parvežti šios medžiagos nuo 200 g iki 300 g (t. 4, b. l. 27). Teisme D. K. taip pat parodė, kad J. G. žinojo, jog „kakava“ reiškia narkotinę medžiagą - heroiną (t. 4, b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, kad su J. G. kalbėjosi dėl 100-200 g narkotinės medžiagos parvežimo (t. 3, b. l. 28-29,32-34), o pats J. G. paaiškino, kad jo prašė parvežti tokios medžiagos apie 200-250 g (t. 2, b. l. 162-163, 165-168, 169-170).
Liudytojas K. O. parodė, kad tyrimo metu buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, jog J.G. sutarė su D. K. parvežti iš Olandijos apie pusę kilogramo heroino (t. 4, b. l. 52).
Tai, kad jis (J. G.) nupirko narkotinės medžiagos heroino ne keletą gramų, o žymiai didesnį kiekį – apie 250 g, patvirtina ir sumokėtos pinigų sumos dydis – 4000 eurų, kurią iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pats J. G.. Pastarajam dar ankstesniojo reiso Olandijoje metu, kai J. G. atvežė D. K. prašomos medžiagos „kakavos“ bandomąjį mėginį, asmuo, vardu „O.“, buvo sakęs, kad tokios medžiagos kilogramo kaina yra apie 16000 eurų.
Specialisto išvada Nr. 140-(4791)-IS1-5080 (t. 2, b. l. 62-63), techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo suvestinė (t. 1, b. l. 12) ir liudytojo K. O. parodymai (t. 4, b. l. 52) patvirtina kaltinamojo D. K. parodymus, kad jam J. G. ankstesniojo reiso metu jau buvo parvežęs iš Olandijos narkotinės medžiagos – heroino mažą kiekį, kaip bandomąjį mėginį (t. 3, b. l. 28-29, 32-34; t. 4, b. l. 55).
Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis J. G. asmens, vardu „O.“, prašė parduoti apie 250 g medžiagos, vadinamos „kakava“ arba „rudas“, ir iš pastarojo šią medžiagą nupirko bei kontrabanda atgabeno į Lietuvą. Priešingai nei teigia nuteistojo J. G. gynėjas apeliaciniame skunde, jo ginamasis buvo įsitikinęs prašomos parduoti, perkamos, nupirktos bei gabenamos narkotinės medžiagos (heroino) tikrumu. Jis taip pat žinojo heroino apytikrį kiekį. Aplinkybė, kad pastarasis dėl šios medžiagos tikrumo (sudėties) buvo apgautas, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis J. G. nenurodė jokios priežasties, kodėl neigia savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl kolegija neturi pagrindo netikėti paminėtais parodymais ir (ar) juos atmesti.
Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį - narkotinės medžiagos-heroino, yra teisinga, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu bei neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Kolegijos nuomone, abu nuteistieji būdami normalaus protinio išsivystymo, pagal savo amžių (vienas gimęs 1958 m., kitas – 1974 m.), brandą ir gyvenimišką patirtį (abu nuteistieji dirbantys, vedę, teisti, o J. G. Olandijos teisėsaugai žinomas jau nuo 2004 m. dėl vagystės ir sukčiavimo) suvokė, jog daro pavojingas veikas, susijusias tiek su psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimu bei pasikėsinimu jas įgyti, tiek su jų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, bei to norėjo.
Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad J. G. skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 250 g narkotinės medžiagos-heroino, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, bei neteisėtai įgijo didelį kiekį – 1,969 kg narkotinės medžiagos - kanapių ir jos dalių, ir 10068 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis-1006,35 g psichotropinės medžiagos - MDMA. Šias visas paminėtas medžiagas J. G. neteisėtai gabeno per Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienas, neturėdamas leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės.
Taip pat, kolegijai nekelia jokių abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis T. Ž. pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį – 1,969 kg narkotinės medžiagos - kanapių ir jos dalių, bei 10068 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis - 1006,35 g psichotropinės medžiagos - MDMA, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.
Kolegijos nuomone, byloje esančių faktinių duomenų pakanka abiejų nuteistųjų kaltei pagrįsti. Šie duomenys gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Todėl apeliantų teiginiai apie apkaltinamojo nuosprendžio grindimą prielaidomis bei abejonėmis, neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvūs.
Be to, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų, kad buvo pažeistas paminėtas reikalavimas, byloje nėra. Todėl teigti, kad šiuo atveju įrodymai buvo vertinami šališkai, kaip mano nuteistojo J.G. gynėjas, nėra teisinio pagrindo.
BPK 44 str. 5 d. nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per juo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Be to, teismo nešališkumo principas reikalauja, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti tokiam teisėjui nušalinimą BPK 58, 59 str. nustatyta tvarka ir pagrindais (BPK 267 str.).
Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad abu nuteistieji ir jų gynėjai savo teises, numatytas BPK 57 str., realizavo, t. y. bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teisme nei karto nušalinimų teismui nepareiškė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuteistiesiems nepalankų sprendimą, jokiu būdu nerodo teismo šališkumo. Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pabaigęs įrodymų tyrimą ir išskirdamas baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo D. K. (t. 4, b. l. 85-87), nepažeidė BPK 295 str. Tokio prašymo (baigus įrodymų tyrimą, jį atnaujinti, pasislėpus kaltinamajam D. K.) teisiamajame posėdyje nepareiškė nei vienas proceso dalyvis (t. 4, b. l. 84). Todėl nuteistojo J.G. gynėjo teiginys, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas (nes neatnaujino įrodymų tyrimo), pažeisdamas BPK 7 str. nuostatas, atmetami.
Nuteistojo J. G. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija ir jo ginamojo veikos kvalifikavimą pagal BK 199 str. 2 d.
BK 199 str. numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan.
J. G. pagal BK 199 str. 2 d. nuteistas už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos-kanapių, ir didelio kiekio psichotropinės medžiagos – MDMA, neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną pasireiškė tuo, kad J. G., dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, pats betarpiškai ir tiesiogiai krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), atgabeno iš Olandijos per Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienas, neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės.
Kolegijos nuomone, byloje neginčijamai nustatyta faktinė aplinkybė – didelio kiekio psichotropinių ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 str. 2 d. numatytą objektyvųjį veikos požymį ir teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną, t. y. kontrabanda.
Taip pat apeliaciniame skunde be pagrindo ginčijamas J. G. kaltės klausimas. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios turinys pagal BK 199 str. 2 d. apibrėžiamas taip: kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti.
Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje jau aptartais įrodymų šaltiniais (liudytojo K. O. parodymais, daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais) ir paties nuteistojo J. G. parodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis suvokė savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyko gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Apeliantai skunduose neginčija nuteistiesiems J. G. ir T. Ž. paskirtų bausmių, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nerevizuoja.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo T. Ž. ir nuteistojo J.G. gynėjo apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. Ž. ir nuteistojo J. G. gynėjo Alberto Trumpulio apeliacinius skundus atmesti.