- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2-1311/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Britama“
- Atsakovas
- UAB „Fiksta“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Alės Bukavinienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Britama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2211-395/2010 pagal ieškovo UAB „Britama“ ieškinį atsakovui UAB „Fiksta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teisme priimtas ieškovo UAB „Britama“ ieškinio pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Fiksta“ dėl nemokumo. UAB „Britama“ pareiškime nurodė, kad atsakovo įmonė neįvykdė prievolės ieškovui sumokėti 58 405,63 Lt įsiskolinimą pagal tarp šalių 2009 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą atsakovo UAB „Fiksta“ direktorius R. K. prašė atmesti ieškovo prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Fiksta“, nes atsakovo įmonė yra moki, jos turtas yra žymiai didesnis vertės nei pradelsti įsipareigojimai. Taip pat nurodė, kad ieškovas UAB „Britama“ nėra UAB „Fiksta“ kreditorius, nes 2010 m. gegužės 6 d. atsakovo įmonė visiškai atsiskaitė su ieškovu, ką patvirtina 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovo įmonės skola ieškovui 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 39109,66 Lt. 2010 m. sausio 22 d., 2010 m. vasario 5 d., 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. balandžio 7 d., 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymais ieškovas šį įsiskolinimą likvidavo. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, ieškovas pagal ĮBĮ 5 straipsnio nuostatas neturi teisės teikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Fiksta“. Teismas nurodė, kad iš atsakovo UAB „Fiksta“ pateikto teismui 2010 m. balandžio 30 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovo įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto iš viso už 1 214 819 Lt, tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 795 912 Lt. Pradelsti atsakovo įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau teismui įvertinus tai, kad debitoriniai įsiskolinimai atsakovo įmonei sudaro 685 208,98 Lt, tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais įmonė veikė pelningai, teismas padarė išvadą, jog atsakovo įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Šalies argumentai
2010 m. gegužės 26 d. ieškovas UAB „Britama“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2211-395/2010. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2211-395/2010 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį atsižvelgė į tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias nurodė atsakovas. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Fiksta“ atsiskaitė su UAB „Britama“ ir ieškovas nėra UAB „Fiksta“ kreditorius. Atsakovas sumokėjo tik dalį skolos ir yra skolingas UAB „Britama“ 29 179,88 Lt (tai patvirtina 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris yra pasirašytas tik atsakovo UAB „Fiksta“). Kadangi UAB „Britama“ yra UAB „Fiksta“ kreditorius, teismas nepagrįstai 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir tuo minėta nutartimi pažeidė ieškovo UAB „Britama“ interesus.
2. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis yra nemotyvuota, nes teismas netyrė ir nesiaiškino skolos atsiradimo aplinkybių ir padarė formalią išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien tik galimo atsakovo įsiskolinimo ieškovui buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti.
Atsiliepimas
2010 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Fiksta“ atsiliepimas į ieškovo UAB „Britama“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais motyvais:
1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos dydžio. Kilus minėtam ginčui, jis turi būti sprendžiamas teisme ir tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas skolos dydis laikomas įrodytu ir negali būti ginčijamas. Ieškovas tokio sprendimo neturi, vadinasi, jis neturi įrodymų, kad yra UAB „Fiksta“ kreditorius. Remiantis ĮBĮ 5 d. nuostatomis kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali tik ribotas asmenų ratas. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog jis yra UAB „Fiksta“ kreditorius, UAB „Britama“ apskritai neturi teisės kreiptis į teismą dėl UAB „Fiksta“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
2. Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra mokus ir nėra pagrindų bankroto bylai iškelti numatytų ĮBĮ 9 str. 5 d., ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bankroto procesas pradedamas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2009).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Ieškovas inicijavo bankroto bylą UAB ,,Fiksta“ dėl jos nemokumo.
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-372/2009).
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo dienos. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ir ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas UAB ,,Fiksta“ finansinę būklę 2010 m. balandžio 30 d. jos balanso duomenų pagrindu nustatė, kad atsakovo įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto už 1 214 819 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 795 912 Lt (b. l. 56). Taigi pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nežiūrint šios aplinkybės teismas nusprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, nes ji veikia pelningai.
Lietuvos apeliacinio teismo iniciatyva, atsakovas papildomai pateikė 2010 m. pirmojo pusmečio balansą iš kurio matosi, kad įmonės turtas sumažėjo iki 1 157 445 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 722 766 Lt, taigi, įmonės finansinė padėtis nėra visiškai stabili, ji turi 40 510 Lt įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais. Iš kreditorių inventorizacijos aprašo matosi, kad UAB ,,Fiksta“ yra skolinga 20 975 Lt valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 60).
Teismas nustato įmonės nemokumą išanalizavęs visus ieškovo ir atsakovo pateiktus dokumentus. Vertindamas įrodymus jis turi įsitikinti ar pakanka duomenų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti ir kiek jie yra patikimi t. y. turi išnaudoti visas galimybes atsakovo finansinei būklei nustatyti.
Iš byloje esančios 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kauno m. apylinkės teismo nutarties seka, kad atsakovui pateiktas ieškinys 8 280,74 Lt sumai ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 69). Ieškovas BUAB ,,Alstama“ 2010 m. sausio 22 d. atsakovui UAB ,,Fiksta“ pareiškė ieškinį 109 419,49 Lt sumai (b. l. 72). Minėtiems dokumentams apygardos teismas nedavė jokio įvertinimo, neįpareigojo atsakovo pateikti atitinkamus paaiškinimus. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovo debitorinį įsiskolinimą (b. l. 61) matyti, kad bendrovei kitos įmonės yra skolingos 685 208,98 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar atsakovas yra pareiškęs kreditorinius reikalavimus šioms įmonėms, kokios jo galimybės atgauti visą ar bent dalį nurodytos sumos.
Kolegija sutinka su teismo išvada, kad kreditorius, šiuo atveju UAB ,,Britama“, privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą kelti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje pateikti duomenys yra prieštaringi. Pateikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad UAB ,,Fiksta“ skolinga 58 405 Lt (b. l. 3), tačiau iš 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių inventorizacijos aprašo matyti, kad minėta suma sudaro 28 109,66 Lt (b. l. 66).
Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą UAB ,,Fiksta“ negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama. Nenustačius visų aplinkybių susijusių su įmonės nemokumu liko neatskleista bylos esmė, šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Fiksta“ klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.