- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2SA-162-577/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. 2012-01-16 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3211/98 pagal pareiškėjų S. M., E. S., S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje teismas 1998-04-10 priėmė sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas V. V. nurodė, kad jis į bylą turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu, nes jis yra P. M. sesers A. S. anūkas. Nurodo, kad iš P. M. 1940 metais negalėjo būti nacionalizuota žemė, nes buvo gyvas žemės savininkas V. S., nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo be archyvo dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas A. S. prašė atmesti prašymą atnaujinti procesą, nes praleistas terminas prašymui paduoti, pareiškėjo V. V. nurodomas žemės savininkas 1940 metais V. S. buvo miręs – jis mirė 1932 m. rugsėjo 13 d.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-13 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo praėjus 13 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, todėl praleido CPK 368 str. 2 d. nustatytą 5 metų prašymo padavimo terminą. Taip pat konstatavo, jog nėra CPK 366 str. 7 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes pareiškėjas negalėjo pretenduoti į P. M. – senelės sesers – turtą.
Atskiruoju skundu pareiškėjo V. V. atstovas advokatas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų ir argumentų dėl termino atnaujinimo, o tik konstatavo vien termino praleidimo faktą; apie galimybę atnaujinti šį procesinį terminą net neužsiminė, todėl mano, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjo V. V. prašymo atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Taip pat nurodo, jog nepaisant to, kad prašymas dėl termino atnaujinimo nebuvo išnagrinėtas, teismas, konstatavęs, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, sprendė prašymą atnaujinti procesą iš esmės ir siuntė prašymo atnaujinti procesą kopijas suinteresuotiems asmenims atsiliepimams pateikti, nors, apelianto nuomone, konstatavus naikinamojo termino praleidimą, proceso atnaujinimo klausimas negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės, o prašymas turėjo būti grąžintas pareiškėjui; teismas privalėjo priimti motyvuotą nutartį termino atnaujinimo klausimu. Taip pat nurodo, jog teismui proceso atnaujinimo klausimą sprendžiant iš esmės, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, teismas privalėjo tirti, ar V. V., J. T. ir G. V. (kurių atitinkamų teisių perėmėjas yra V. V.) be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą ir ar teismas 1998-04-10 sprendime nusprendė dėl jų teisių ar įstatymo saugomų interesų, tuo tarpu teismas šių faktinių aplinkybių netyrė; o peržengdamas šio proceso ribas tyrė ir vertino naujai pateiktus įrodymus, todėl, apelianto nuomone, buvo pažeistos procesinės normos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą J. S. įgaliotas asmuo D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį palikti nepakeistą; nurodo, kad V. V. yra netinkama subjektas ir negali pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jo tiek procesinės, tiek materialinės teisės gali būti ginamos tiek, kiek tai susiję su V. S. nacionalizacijos metu valdyta žeme; kadangi nacionalizacijos metu V. S. jau buvo miręs, teisė atkurti nuosavybės teises į V. S. valdytą žemės sklypą negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praėjus 13 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pareiškėjas nepateikė įrodymų, turinčių esminės reikšmės ir suteikiančių pagrindą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo tenkinti, t.y. neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi V. V. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė; konstatavo, jog V. V. yra praleidęs CPK 368 str. 2 d. nustatytą 5 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei kad nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Taip pat pažymėtina, jog LR CPK 370 str. numato iš esmės tris prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijas. Pirmojoje stadijoje, gavęs asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti, o trūkumų nesant – prašymą priima. Tik po prašymo priėmimo atlieka LR CPK 370 str. 2 d. numatytus parengiamuosius veiksmus, t.y. prašymo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo posėdyje datą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias procesines normas, kas sudaro pagrindą ją naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Minėta, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmiausia turi būti sprendžiamas jo priėmimo klausimas, jį priėmus, tikrinama, ar egzistuoja pagrindai atnaujinti procesą ir ar nepraleistas prašymo padavimo terminas, o procesą atnaujinus, – pakartotinai nagrinėjama atnaujinta byla.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė, nors vertinant prašymo atnaujinti procesą turinį, akivaizdu, jog prašymas surašytas su trūkumais, iš kurių esminis yra tas, kad nėra nurodyti visi asmenys, kuriems yra privaloma pranešti apie prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, t.y. bylos, kurioje prašomą atnaujinti procesą, proceso dalyviai (jų teisių perėmėjai); tik vien dėl to teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau teismas to nepadarė (CPK 115 straipsnis, 370 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas prašymas turi būti sprendžiamas toje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o ne pradedant naują bylą, kaip buvo padaryta šiuo atveju (CPK 367 straipsnio 4 dalis).
Esant nustatytam spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo su trūkumais netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normos, jas pažeidė; šio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo pirmos instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.