- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- I-4011-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00492-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. (O. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 7 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. vasario 15 d. 8.40 val. išvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, į kurią atvyko 11.00 val. Atvykęs į Ligoninę jis negavo pietų, o tik vakarienę, nors paskutinį kartą buvo valgęs Pravieniškių PN-AK 7.00 val., be to, vakarienė neatitiko dietinio maitinimo reikalavimų. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų patyrė fizinę ir moralinę žalą, nes jo skrandis yra nesveikas, be to, jis serga hepatitu. Jam padarytą neturtinę žalą vertino 7 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d.
Pagal Ligoninės patvirtintą Dienotvarkę suimtiesiems ir nuteistiesiems pietūs teikiami 12.30-13.15 val. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 11.15 val., todėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atlikus visas privalomas procedūras, pareiškėjas į skyrių buvo patalpintas gerokai po pietų. Kaip teigia pats pareiškėjas, 16.00 val. jam buvo patiekta vakarienė. Ligoninė nėra iš anksto informuojama apie į įstaigą atvykstančių asmenų gydymo ir/ar mitybos ypatumus. Tokie duomenys turi būti atvykstančio asmens medicininių dokumentų išrašė/siuntime. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, pateiktame Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime dėl paskirto dietinio maitinimo įrašų nebuvo, todėl pareiškėjo maitinimas buvo organizuojamas ir vykdomas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo laiką, užtikrinti jo dietinį maitinimą buvo sudėtinga. Pareiškėjas į Ligoninės administraciją dėl neišduotų pietų ir dietinio maitinimo neskyrimo nesikreipė. Ligoninės nuomone, pareiškėjo minima neturtinė žala nėra susijusi su Ligoninės neteisėtais veiksmais ar neveikimu jo atžvilgiu. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl atsakovės atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2019 m. vasario 15 d. jam neišdavus pietų bei patiekus dietinio maitinimo reikalavimų neatitinkančią vakarienę.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių.
Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (Maitinimo organizavimo taisyklių 12 p.).
Ligoninėje asmenų maitinimo laikas nustatytas 6-ame (Tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos, vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius), gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkėje, patvirtintoje Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 (b. l. 14) (toliau – ir Dienotvarkė), pagal kurią pusryčiai pacientams patiekiami nuo 6.15 val. iki 7.00 val., pietūs – nuo 12.30 val. iki 13.15 val., vakarienė – nuo 17.30 val. iki 18.00 val.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pusryčiavo Pravieniškių PN-AK 7.00 val. ryto, iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninę išvyko 8.40 val. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LAVL pareiškėjas atvyko 11.15 val. (b. l. 10–11). Atsiliepime į skundą Ligoninė pripažino faktinę aplinkybę, jog 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjas negavo pietų.
Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. į Ligoninę atvyko iki Dienotvarkėje nurodyto pietų patiekimo laiko, todėl vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktu Ligoninė turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo maitinimą pagal Dienotvarkę – sudaryti galimybę pavalgyti pietus. Nesant tokios galimybės (atsakovės atstovės teigimu, dėl Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje užtrunkančių procedūrų) Ligoninė turėjo skirti pareiškėjui sausą davinį.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2019 m. vasario 15 d., nesudarydama galimybės pareiškėjui pavalgyti pietų, Ligoninė pažeidė Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkto reikalavimus. Be to, nurodytais veiksmais, teismo nuomone, buvo pažeistas ir Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktas, nes intervalas tarp maitinimų viršijo 7 valandas, tai sudaro pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei šiame kontekste konstatuoti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su aplinkybe, jog 2019 m. vasario 15 d. vakarienės metu jam nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas.
Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo suteiktas.
Atsakovės atstovė pareiškėjui dietinio maitinimo neskyrimą grindė aplinkybe, kad jo atvykimo dieną Ligoninei pateiktame Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nebuvo įrašo dėl pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo. Šią aplinkybę pagrindė rašytiniais įrodymais (b. l. 15–16).
Teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybę dėl Ligoninės turimos informacijos apie pareiškėjui skirtą dietinį maitinimą jo atvykimo į Ligoninę dieną, pareikalavo iš Pravieniškių PN-AK pateikti duomenis, ar 2019 m. vasario 15 d. etapuojant pareiškėją į Ligoninę, šiai įstaigai buvo pateikti duomenys apie pareiškėjui skirtą dietinį maitinimą (b. l. 13, 17), tačiau tokie duomenys teismui nebuvo pateikti. Į teismo pareikalavimą Vilniaus pataisos namai pateikė informaciją, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjui pastoviai paskirtą dietinį maitinimą R?B? (b. l. 33).
Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie 2018 m. balandžio 25 d. jam pastoviai paskirtą dietinį maitinimą R?B?, tačiau duomenų, kad šie pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys buvo pateikti Ligoninei pareiškėjo atvykimo į šią įstaigą dieną, byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 62.5, 63 ir 64 punktų nuostatas, konvojuojamo asmens sveikatos istorija nėra įteikiama konvojaus pareigūnams nuteistųjų/suimtųjų konvojavimo metu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo atvykimo dieną Ligoninei pateiktame Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime įrašo dėl pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo nėra (b. l. 15–16).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo nuomone, nors, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui atvykimo į Ligoninę dieną turėjo būti skirtas dietinis maitinimas, tačiau Ligoninei nebuvo pateikti duomenys, kurių pagrindu pareiškėjui būtų skirtas dietinis maitinimas, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, neskiriant pareiškėjui dietinio maitinimo jo atvykimo į Ligoninę dieną, konstatavimui.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį (vienkartinis pažeidimas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių), nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl šio pažeidimo atsakovės atstovei ar kitoms kompetentingoms institucijos, taip pat įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista (tinkamą maitinimą, neskiriant pietų), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. V. (O. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2019 m. vasario 15 d. buvo pažeista pareiškėjo O. V. (O. V.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.