Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kelmės rajono savivaldybės administracijos

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui R. G. ir išvadą teikiančioms institucijoms Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei I. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-620-179/2017 buvo nutraukta ieškovės I. T. ( buv. G. ) ir atsakovo R. G. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. G. ( sutarties 3 p. ). Taip pat šalys susitarė, kad vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvaus vienodomis teisėmis. Nei vienas iš tėvų negali kitam drausti matytis su vaiku ar riboti vieno iš tėvų bendravimo su vaiku, išskyrus kai vaikas to nenori ar bendravimas kenkia vaiko interesams (asmens neblaivumas, vaiko liga, vaiko užimtumas ir kt.). Šalys įsipareigojo bendradarbiauti ir suderinti vaiko susitikimų su tėvu tikslų laiką, konkrečios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatė ( sutarties 4 p. ).

Ieškovė I. T. pareiškė 2017-09-21 ieškinį, prašydama pakeisti aukščiau nurodytu Alytaus apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo R. G. bendravimo su vaiku Mykolu tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą.

Alytaus rajono VTAS 2017-11-08 išvadoje nurodyta nesant duomenų, kad tėvo R. G. bendravimas su vaiku Mykolu kenktų vaiko interesams, todėl galėtų būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ( 1 t. 34-35 l. ). Atsakovui R. G. atsisakius priešieškinio reikalavimų ši institucija išvados dėl priešieškinio nepateikė ( 2018-02-06 raštas – 2 t. 2 l. ) ir jos atstovas į visus teismo posėdžius neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina.

Visi surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad vaiko Mykolo faktinė gyvenamoji vieta iki 2018 m. sausio 03 d. buvo su motina I. T. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas R. G. tiek 2017-11-30 atsiliepime, tiek 2018-01-02 parengiamajame teismo posėdyje su tuo sutiko ir priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ( o taip pat dėl kitų iš šio reikalavimo tiesiogiai sekančių reikalavimų ) pareiškė tik po to, kai vaikas sausio 03 d. 15.40 val. ( nurodyta 2018-01-03 atvejo aprašyme – 1 t. 137 l. ) buvo rastas vienas šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir Kelmės VTAS darbuotojų 2018-01-03 aktu Nr. VT6-5 paimtas iš namų bei laikinai apgyvendintas pas tėvą R. G. ( 1 t. 135-136 l. ).

Civilinė byla pagal ieškovės I. T. ieškinį dėl šio Kelmės VTAS akto panaikinimo iki šiol nėra išnagrinėta ( LITEKO sistemos duomenys apie bylą Nr. 2-2250-446/2018 ), t. y. klausimas dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės nėra išspręstas. Todėl šioje byloje teismas gali pasisakyti tik dėl akto reikšmės priešieškinio reikalavimams tenkinti. Neginčijama ( ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2 t. 7 l., kt. ), kad vaikas Mykolas nuo 2018 m. sausio 29 d. vėl apsigyveno pas motiną I. T. jos gyvenamojoje vietoje ir tai atitinka jo norą ( 2 t. 18 l., kt. – Lietuvos CPK 380 str. ). Pats aktas Kelmės VTAS vadovės 20148-02-13 sprendimu yra pripažintas netekusiu galios ( 2 t. 19 l. ). Atsakovas R. G. 2018-01-31 prašymu visų priešieškinio reikalavimų atsisakė ( 2 t. 1 l. ). Kelmės VTAS atstovė teismo posėdžiuose patvirtino, jog jokių ieškovę I. T. neigiamai charakterizuojančių duomenų ( dėl elgesio vaiko Mykolo atžvilgiu ) nei iki 2018-01-03, nei po to nebuvo gauta ir jokių tai paneigiančių įrodymų nėra ( Lietuvos CPK 187 str. ), o būtent sausio 03 d. ieškovė gydymo įstaigoje pagimdė kitą kūdikį ( 1 t. 99 l. ). Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir 2018-01-29 nutartyje ( 1 t. 150-153 l. ) išdėstytais motyvais ( nors jie nurodyti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau padaryta išvada, jog pavojaus vaiko saugumui nebuvo, susidarė vienkartinė ypatinga situacija, nes ieškovė gimdė ir pan. ) teismas konstatuoja nebesant jokio pagrindo vaiko Mykolo gyvenamajai vietai keisti ir atsakovui bei išvadas teikiančių institucijų atstovams to neginčijant plačiau šiuo klausimu nepasisako. Todėl daroma išvada, kad atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų ( nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos kiti, išvestiniai reikalavimai net nesvarstytini ) imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, prašymas atitinka Lietuvos CPK 140 str. 1 d. reikalavimus, todėl atsisakymas nuo priešieškinio priimamas ( Lietuvos CPK 42 str. 2 d. /, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama ( Lietuvos CPK 293 str. 4 p. ); atsakovui be atskiro prašymo grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ( 1 t. 79 l., Lietuvos CPK 87 str. 2 d. ir 4 d. ).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ( Lietuvos CK 3.156 str. 1 d. ). Visus su vaikų auklėjimu susijusius klausimus, tame tarpe – dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ( Lietuvos CK 3.170 str. 1d. ), sprendžia abu tėvai bendru sutarimu. Jei jie nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas ( Lietuvos CK 3.165 str. 3 d. ir 3.170 str. 4 d. ). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, išskyrus atvejus, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams ( Lietuvos CK 3.175 str. 2 d. ). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. ), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( pagal analogiją taikytina LAT 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-269/2013, kt. ).

Vertindamas šalių pasiūlymus teismas konstatuoja sekančias reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, nors ir esant ginčui tarp šalių, jos iš esmės nekelia klausimo dėl kurio nors ( ar abiejų ) tėvų netinkamo elgesio su vaiku ar kitokios neigiamos įtakos jam darymo. Tokių duomenų ( išskyrus tai, kad vaikui neigiamą įtaką daro patys tėvų konfliktai savaime ) nėra nei Alytaus ir Kelmė rajonų VTAS pateiktuose dokumentuose, nei kitoje bylos medžiagoje ( tame tarpe ir duomenyse apie atsakovo administracinį baustumą ir teistumą, kurie nesusiję su jo santykiais su sūnumi ). Todėl turi būti nustatoma tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų jų nuolatinį maksimalų bendravimą, įvertinant tam reikšmingas aplinkybes - vaiko amžių ir užimtumą ( mokyklos bei treniruočių lankymą ), gyvenamąją vietovę ( daugiau nei 150 km. atstumu iki tėvo gyvenamosios vietos ), abiejų tėvų veiklos pobūdį ( kuris turi reikšmės jų ir vaiko dienotvarkei ) ir pan. Kartu nustatytina labiau konkreti ( lyginant šalių pasiūlymus ) tvarka, siekiant užkirsti kelią ginčų kilimui ją vykdant.

Spręsdamas ginčus dėl vaiko, teismas turi įvertinti VTAS išvadą, vaiko norus bei visus kitus šalių pateiktus įrodymus ( Lietuvos CK 3.178 str. 2 d. ), t.y. byloje surinktų įrodymų visumą ( LAT 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-269/2013, kt. ). Neginčijama, kad ieškovė I. T. su sutuoktiniu, sūnumi Mykolu ir 2018-01-03 gimusiu sūnumi ( 1 t. 99 l. ) nurodo gyvenamąją vietą Kelmės mieste esančiame name ( 1 t. 3 l. ), tačiau faktiškai gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba bendrovėje, kurios vadovas yra jos sutuoktinis. Atsakovas R. G. gyvena Alytaus mieste, draugei ( sugyventinei ) priklausančiame bute, yra ūkininkas ( 1 t. 13, 36 l. ). Vaikas Mykolas yra 10 metų amžiaus, mokosi Kelmės mieste vidurinio lavinimo mokykloje, taip pat pastoviai lanko sporto ( futbolo ) treniruotes Šiaulių mieste.

Tokioje situacijoje teismas vertina, kad, atsižvelgiant į Kelmės VTAS atstovės teismo posėdyje pateiktą išvadą, atsakovo bendravimo su sūnumi Mykolu tvarka nustatytina ieškovės pasiūlymo ( nes jis yra detalesnis ) pagrindu, tačiau su kai kuriais pakeitimais teismo inciatyva ir papildomomis sąlygomis, nurodytomis atsakovo 2017-11-30 atsiliepime ( 1 t. 45-49 l. ), dėl sekančių motyvų.

Dėl pasiūlymo bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. teismas sutinka su atsakovo argumentu ( 1 t. 46 l. ), kad dėl atstumo tarp tėvo ir sūnaus gyvenamųjų vietų tokia tvarka realiai sunkiai įgyvendinama. Tačiau kartu teismas sutinka ir su ieškovės argumentu, kad tai yra papildoma, o ne privaloma galimybė bendrauti ( pvz., tėvui važiuojant pro Kelmę kitais reikalais ir pan. ). Atsižvelgtina ir į ieškovės teiginį, kurio atsakovas neužginčijo, jog per 2017 metus jis sūnų jo gyvenamojoje vietoje aplankė tik 2 kartus, todėl atsakovo argumentai ( dėl itin didelių atstumų, jei važinėti kiekvieną trečiadienį ir kt. ) pripažįstami labiau teoriniais. Be to, teismo iniciatyva nustatoma galimybė kompensuoti neįvykusių nustatytų susitikimų laiką, todėl vertinama, kad šis pasiūlymas yra tinkamas.

Ieškovei neginčijant ir atsižvelgiant į atsakovo siūlymą ( 10 p. - 1 t. 47 l. ) nustatoma, jog tvarkoje nustatytos dienos ar laikotarpiai, kuriais atsakovas dėl tam tikrų ( o ne tik dėl objektyvių ) aplinkybių su sūnumi nebendrauja, kompensuojamos šalių susitarimu ir tik joms nesusitarus – nekompensuojamos. Analogiška taisyklė nustatoma ir kitoms sąlygoms ( vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikui, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t. ).

Atostogų metu nustatoma sekanti bendravimo tvarka. Per tėvo atostogas vaikas su tėvu būna ne 14 d., o pusę tėvo atostogų laiko, pasiimant jį šalių sutartą, ir tik nesusitarus – pirmąją atostogų dieną 09 val. ir grąžinant paskutinės dienos 20 val. ( o ne 18 val. – 1 t. 6 l., nes nustatyti skirtingą visų grąžinimų laiką nėra pagrindo ). Sąlygos tėvų atostogoms sutampant nurodomos pagal ieškovės pasiūlymą ( 1 t. 6 l. ). Taip pat analogiškai nustatomas ir vaiko buvimas su motina jos atostogų metu ( o ne pagal ieškovės pasiūlymą, kuris jai yra patogesnis nei atsakovui – 1 t. 6 l. ). Pagal atsakovo pasiūlymą ( 1 t. 48 l. ) nustatoma, kad vaiko atostogų metu vaikas pusę atostogų laiko būna pas tėvą analogiška tėvo atostogoms tvarka.

Sąlyga informuoti motiną apie atostogų su vaiku vietą ir pobūdį nustatoma tik tiek, kiek tai būtina vaikui parengti ( pvz., tėvui su sūnumi žiemą važiuojant atostogauti į šiltus kraštus motina privalo žinoti, kad sūnui reikalingi atitinkami rūbai ir pan. ).

Vaiko išvykimas už Lietuvos ribų tik esant motinos sutikimui ( 1 t. 6 l. ) nenustatomas dėl atsakovo atsiliepime nurodomų motyvų ( 1 t. 47-48 l. ). Pagal atsakovo pasiūlymą ( 1 t. 48 l. ) ieškovei nustatomas reikalavimas informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje. Reikalavimas išvykimą nuolat gyventi į užsienį tik esant abiejų tėvų sutarimui ( 1 t. 48 l. ) nenustatomas, nes savaime ribotų ieškovės gyvenamosios vietos pakeitimą ir toks ginčas gali būti sprendžiamas ateityje atskiroje byloje įstatymo nustatyta tvarka.

Kitos bendrosios sąlygos nustatomos pagal ieškovės pasiūlymą ( 1 t. 6 l. ). Dėl ginčo, susijusio su vaiko vykimo pas atsakovą išlaidų paskirstymu, teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Atsakovo argumentai, jog šios išlaidos bus itin didelės ( atstumas sudarys bent 1000 km. – 1 t. 46 l. ), grindžiamos tik teorine prielaida, jog jis bendraus su vaiku maksimaliai nustatytą skaičių kartų, kad praktiškai neįtikėtina ( pvz., dėl važiavimų trečiadieniais, dėl jo pokalbyje nurodomų aplinkybių – 1 t. 118 l. ir pan. ). Jau minėta, kad, ieškovės teigimu, 2017 metais sūnų jo gyvenamojoje vietoje atsakovas realiai aplankė tik du kartus. Todėl akivaizdu, jog realiai šios išlaidos bus žymiai mažesnės. Be to, atsakovo teikiamo išlaikymo dydis – 120 EUR/mėn. – tikrai nėra didelis ir nenuginčytas ieškovės teiginys, jog ir tokį išlaikymą atsakovas moka nepilnai ( 1 t. 114-117 l. ). Vaikas Mykolas lanko futbolo treniruotes Šiauliuose, todėl ieškovei tenka jį keletą kartų per savaitę ten vežti, dėl ko susidaro papildomos išlaidos ( atstumas iš (duomenys neskelbtini) iki Šiaulių yra daugiau kaip 50 km. ), kurios gali būti laikomos papildomomis išlaidomis ( Lietuvos CK 3.201 str. 2 d. ) ir visos jos tenka ieškovei. Atsakovo argumentas, jog gimus kitam vaikui ieškovė Mykolo nebeveš į treniruotes, niekuo nepagrįstas. Todėl neginčydamas atsakovo argumento, jog pagal bendrą teismų praktiką išlaidas, susijusias su atskirai gyvenančio vieno tėvų bendravimu su vaiku, privalo pasidalinti abu tėvai, šioje konkrečioje situacijoje dėl aukščiau aptartų motyvų teismas nustato, kad vaiko pasiėmimu ir atvežimu privalo pasirūpinti tėvas ( 1 t. 6 l. ).

Taip pat pagal atsakovo pasiūlymą ( 1 t. 48 l. ) nustatomi įpareigojimai gauti jam informaciją apie vaiką. Papildomai teismo iniciatyva nustatomas įpareigojimas tam iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos, kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie tai ( t. y. kad būtų galima nustatyti, kada, kokia forma ir kokia informacija buvo perduota ).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos pasiūlymą tenkinamas dalinai ( Lietuvos CK 3.175 str. ).

Dalinai tenkant ieškinį atsižvelgiama į ieškovės reikalavimo tenkinimo dalį ( nors procentinę išraišką nustatyti vargu ar įmanoma, bendravimo tvarka nustatoma jos pasiūlymo pagrindu, su atskiromis atsakovo atsiliepime nurodytomis ir teismo iniciatyva nustatomomis sąlygomis ), į šalių procesinį elgesį ( atsakovas pareiškė priešieškinį su eile reikalavimų, kurio vėliau atsisakė, kas taip pat sąlygojo bylinėjimosi išlaidų dydį ) ir kitas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ( VTAS akto dėl vaiko paėmimo įtaką priešieškiniui, vaiko nuomonės pasikeitimą proceso eigoje, kt. ). Todėl pripažįstama tikslingu ieškovei iš atsakovo priteisti 75 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 56,25 EUR ( nuo sumokėtos 75 EUR sumos ) žyminio mokesčio ir 517,50 ( nuo sumokėtos 300 EUR ir 390 EUR, viso 690 EUR sumos ) atstovavimo išlaidų, viso 573,75 EUR; atsakovo turėtos 300 EUR atstovavimo išlaidos jam iš ieškovės nepriteisiamos ( Lietuvos CPK 93 str. 4 d. ). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 5,44 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( 1 t. 1 l., Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ). Atsisakius priešieškinio atsakovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 EUR ( 1 t. 79 l. ). Todėl atlikus šių sumų užskaitymą atsakovui grąžintina 50,81 EUR suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti 2017 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-620-179/2017 nustatytą R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant sekančią tvarką :

1.1. kiekvienos savaitės trečiadienį vaikas bendrauja su tėvu nuo 17.00 val. iki 20.00 val.

1.2. kas antrą savaitgalį vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. ( termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ).

2.1. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaiko gimimo dieną lyginiais metais su vaiku bendrauja motina.

2.2. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei vaiko gimimo dieną nelyginiais metais su vaiku bendrauja tėvas.

2.3. Oficialių švenčių dienomis tėvas su vaiku bendrauja taip : lyginiais metais – kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 01 d., nelyginiais metais – kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 01 d.

2.4. Šios tvarkos 2 p. nustatytomis dienomis tėvas su vaiku bendrauja nuo prieššventinės dienos 17.00 val. iki paskutinės šventinės dienos 20.00 val. Kai nurodytų dienų ( tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadienis ) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 17.00 val. iki 20.00 val.

3.1. Vaikas su tėvu būna pusę paeiliui einančių tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima abiejų tėvų sutartą, o jiems nesusitarus - pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

3.2. Vaiko atostogų metu vaikas pusę atostogų laiko būna pas tėvą 3.1. p. nustatyta tvarka.

3.3. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį tik tiek, kiek tai būtina vaikui parengti; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

3.4. Vaikas su motina būna pusę paeiliui einančių motinos kasmetinių atostogų dienų 3.1. p. ( išskyrus dalį dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko ) nustatyta tvarka.

4.1. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta.

4.2. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį tik tiek, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti.

4.3. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

4.4. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

4.5. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie pakeitimus privalo tas iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos.

4.6. Vaikui susirgus tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

4.7. Sergantį vaikus tėvas lanko jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.

4.8. Tos dienos ar laikotarpiai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas vaiko nepasiima, kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms ( vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikui, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t. ).

4.9. Motina privalo nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą.

4.10. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti mokykloje ir, informavus motiną, vaiką pasiimti iš šių įstaigų.

4.11. Motina privalo nedelsdama telefonu informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan.

Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei I. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo nutraukti.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 75 ct. ( 573,75 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt eurų 81 ct. ( 50,81 EUR ) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-01-15 mokėjimo dokumentu Nr. 11599300.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.