- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1-437-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13562-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- P. J.
- Civilinis ieškovas
- B. M.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis 47 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 14 parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų areštu) ir P. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 10 d.);
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, pavogė svetimą, B. M. priklausantį bendros 620 eurų vertės turtą, t. y. ant laiptų padėtą 600 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su 20 eurų vertės juodos spalvos guminiu dėklu.
P. J. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, proceso dalyviai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio dieną jis važiavo kartu su draugu nusipirkti ir parūkyti „žolės“. Nuvyko į Naujininkus, šalia parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo laiptinėje, pavogė iš E. telefoną. Neprisimena koks tai buvo telefonas, bet galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas telefonas Samsung Galaxy S8. Telefoną pavogė, nes jam buvo sunku gyventi, vėliau jis telefoną pardavė Kalvarijų turguje už 20 Eur. Apie pareikštą civilinį ieškinį žino ir jį pripažįsta. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta. Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“ pavogė jis. E. M. jam yra pažįstamas, kaip ir jo broliui K. J.. 2019 m. balandžio 2 d. jie buvo susitikę: jis, E. M., jo brolis K. J. ir dar du vaikinai. Tie du vaikinai yra E. M. draugai, jis jų nepažįsta. Jie susitiko, kadangi E. M. jiems turėjo parduoti narkotikų, kanapių. Ten, t. y. (duomenys neskelbtini), jie visi parūkė ir jis tuo metu sugalvojo pavogti E. M. mobilųjį telefoną. Telefonas gulėjo ant laiptų, jis jį paėmė. K. J. nematė, kad būtų paėmęs telefoną. Telefoną pardavė, kadangi reikėjo pinigų narkotikams. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Pažada, kad žalą atlygins (1 t., b. l. 93-94).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, kadangi jie yra išsamūs. 2019 m. balandžio 2 d.,apie 14.00 val., būnant (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kai pamatė, kad jo pažįstamas E. M., sėdėdamas ant laiptų ir jo akivaizdoje rūkydamas žolę „užkimarino“ (užsnūdo), o šalia savęs pasidėjo savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, jam spontaniškai kilo mintis pagrobti minėtą telefoną, kadangi norėjo gauti už telefoną pinigų. Todėl jis pagrobė E. M. telefoną, kurį 2019 m. balandžio 2 d. valandos bėgyje nuo 14.00 val., pridavė į lombardą, prie Kalvarijų turgaus, už 20 eurų. Minėtus pinigus išleido savo reikmėms, maistui. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad atlygins žalą, tačiau šiuo metu niekur oficialiai nedirba, todėl, kai tik įsidarbins, galės atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 99-100).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.30 val., jos sūnus E. M. parašė žinutę, kad iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8“, kuriuo ji jam leido naudotis. Kai grįžo namo, E. M. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 14 val. jis buvo jų namo laiptinėje, penktame aukšte, su savo iš matymo pažįstamais vyrais K. J. ir P. J.. Vyrai yra čigonų tautybės, abiems virš 20 metų amžiaus. E. M. paaiškino, kad kalbėdamas su šiais vyrais, paliko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“ šalia savęs ant laiptų. Vyrai pasakė, kad jiems skubiai reikia nuvažiuoti į Antakalnį ir greitai išėjo iš laiptinės. E. M. nuėjo namo, ir bute, apie 14.15 val., pastebėjo, kad mobiliojo ryšio telefonas yra pavogtas. Kas konkrečiai pavogė telefoną E. M. nematė, bet mano, kad tai galėjo būti vienas iš nurodytų brolių J., kadangi kitų asmenų šalia jų nebuvo. Telefono vertė šiai dienai yra 600 eurų. Telefonas buvo naudotas su juodos spalvos guminiu dėklu, kurio vertė yra 20 eurų. Jai padaryta 620 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 13-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie pietus, jis sėdėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, ant laiptų ir pasidėjo telefoną šalia savęs ant laiptų. Tuo metu laukė draugo R.. Į laiptinę atėjo K. J. ir P. J., jie yra broliai, juos pažįsta apie 2 metus. Su P. J. susipažino prieš 6 mėnesius. Jie tiesiog atėjo į laiptinę, pas kažkokį pažįstamą. Laiptinėje jis su jais bendravo, K. J. atsisėdo taip pat ant laiptų, keliais laiptais žemiau negu jis, apačioje, kalbėjo su juo. Tuo metu jo telefonas buvo padėtas šalia jo, iš kairės pusės, ant laiptų. P. J. tuo metu vaikščiojo jam už nugaros, su juo nekalbėjo. Tuomet K. J. atsistojo, P. J. nusileido laiptais link jo, jie pasakė, kad turi reikalų ir jiems reikia išvažiuoti. Jis iškart atsistojo ir nuėjo į savo namus, į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini) daugiabučio aukšte. Būdamas namuose sugalvojo paskambinti draugui R.. Apsižiūrėjo kelnių kišenes, telefono nerado ir prisiminė, kad buvo padėjęs jį šalia savęs ant laiptų. Telefonas buvo „Samsung Galaxy S8“, juodos spalvos su juodos spalvos dėklu, ant telefono dangtelio matomas įskilimas. Jis išėjo į laiptinę, tačiau telefono nerado. Grįžęs namo, į savo telefoną skambino iš sesers K. telefono, tačiau niekas neatsiliepė, jo telefonas veikė ir buvo signalas. Iš sesers telefono daug kartų skambino sau. Suprato, kad jo telefoną pavogė P. J., kuris vaikščiojo jam už nugaros, tačiau paties vagystės fakto nematė. K. J. jam visą laiką buvo prieš akis, šis tikrai negalėjo pavogti telefoną. Vasaros metu, jis prie antrojo policijos komisariato durų sutiko P. J., kurio paklausė, kur yra jo telefonas. Šis atsakė, kad jo telefoną šis pavogė, nes pastarajam reikėjo pinigų ir pridavė telefoną į lombardą Kalvarijų turguje (1 t., b. l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 3 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog B. M. nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje iš jos nepilnamečio sūnaus E. M. buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S8, IMEI kodas (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 620 Eur žala (1 t., b. l. 3).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, į 2 PK kreipėsi B. M. dėl to, kad balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), laiptinėje iš nepilnamečio sūnaus E. M., iš matymo pažįstamas P. pavogė telefoną Samsung S8. Žala 600 Eur (1 t., b. l. 6-7).
Tele2 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties duomenimis, klientas B. M. 2018 m. įsigijo ryšio įrangą - Samsung Galaxy S8, kurio vertė 709 Eur.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), priklausomumo kontrolė, nustatyta, kad mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 2 d. 12.59 val. buvo naudojama SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-32).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystės atveju kaltininkas įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018).
Kaltinamasis P. J. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J., pripažindamas, jog pavogė mobilaus ryšio telefoną, paaiškino, kad įvykio dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), šalia Maxima parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, būnant namo laiptinėje jis paėmė E. (M.) telefoną, tai padarė, nes jam buvo sunku gyventi, telefoną vėliau jis pardavė Kalvarijų turguje už 20 eurų. Iš esmės tokias pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodęs, jog (duomenys neskelbtini), jis sugalvojo pavogti E. M. mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy“, kuris gulėjo ant laiptų ir jis jį paėmė; telefoną pardavė į lombardą prie Kalvarijų turgaus už 20 Eur, kadangi reikėjo pinigų narkotikams. Taigi kaltinamasis P. J., suvokdamas, kad paima svetimą jam nepriklausantį daiktą, sąmoningai siekė šį daiktą užvaldyti. Be P. J. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios B. M., liudytojo E. M. duoti parodymai, 2019 m. balandžio 3 d. protokolo-pareiškimo informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, mobilaus ryšio telefono priklausomumo patikrinimo informacija. Tele2 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties duomenimis, klientas B. M. 2018 m. įsigijo ryšio įrangą - Samsung Galaxy S8, kurio vertė 709 Eur. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios B. M. parodymų, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S8“, kurio vertė šiai dienai yra 600 Eur ir kuris buvo naudotas su 20 Eur vertės juodos spalvos guminiu dėklu, ji leido naudotis savo sūnui E. M..
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. J. 2019 m. balandžio 2 d., apie 14.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, pavogė svetimą, B. M. priklausantį bendros 620 eurų vertės turtą, t. y. ant laiptų padėtą 600 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su 20 eurų vertės juodos spalvos guminiu dėklu. Ši kaltinamojo P. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir P. J. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis nusikaltimas, kurio metu buvo pavogtas svetimas 620 Eur vertės turtas, padaryta žala neatlyginta), į nustatytą kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis (1 t., b. l. 127), iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 126), daug kartų baustas administracine tvarka ir jam paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 128-148), šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo teistas 4 kartus, jam buvo paskirtos arešto, laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis savo elgesio nepakeitė, pakartotinai nusikalto, iš viso teistas šešis kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra (1 t., b. l. 155-156). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad P. J. nelinkęs taisytis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį mažesnį, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam P. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu P. J. paskirta galutine bausme ir P. J. skirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji B. M. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 620 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 20). Civilinio ieškinio dydis grindžiamas 2019 m. balandžio 2 d. įvykdytos vagystės metu pagrobto telefono 600 Eur verte ir telefono dėklo 20 Eur verte. Teismas įvertinęs, jog pagrobtas telefonas nuosavybės teise priklausė B. M. (1 t., b. l. 18), prašomos priteisti atlygintinos žalos dydį, kuris yra mažesnis, negu 2018 m. įsigyto telefono vertė (709 Eur), bendras priteistinos žalos atlyginimo dydis, įskaitant telefono vertę ir su juo buvusio dėklo vertę, nėra aiškiai per didelis, priežastinį ryšį tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgęs į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, sprendžia, kad B. M. civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo P. J. 620 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas (prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Kardomosios priemonės netaikytos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti P. J. (P. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu P. J. paskirta galutine bausme ir P. J. skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 26 d.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš P. J. civilinei ieškovei B. M. 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas (prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.