Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis pareiškėja I. B. yra V. Z. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia. V. Z. Ž. sutuoktinis buvo J. Ž., miręs (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad J. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto priklausinys – sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto J. Ž. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento matyti, kad J. Ž. visą savo turtą paliko pareiškėjai. Tačiau, bylos duomenimis, ji dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino. Testamentų registre neįregistruotas palikėjo palikimo priėmimas, padavimas ar atsisakymas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja nurodė, jog šių veiksmų neatliko, nes teta V. Z. Ž. ir palikėjas J. Ž. santuoką nutraukė ir nuo tada pareiškėja jokių ryšių su palikėju nepalaikė. Tik po pareiškėjos tetos V. Z. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) iš notarės sužinojo apie testamentą. Pareiškėja išsiaiškinusi visas galimybes apie turto paveldėjimą siekia užbaigti paveldėjimo procesą. Aplaidumo ar nerūpestingumo pareiškėjos veiksmuose nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido sąžiningai nežinodama apie palikėjo sudarytą testamentą, nes nebendravo su palikėju, todėl ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir pareiškėjos paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendintos.

Pažymėtina, jog paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens interesus. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Kiti galimi įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis, todėl vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 576 - 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.