- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- II-128-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01551-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- Ž. E.
- Kategorijos
- 12.34Administraciniai nusižengimai susiję su transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimu (ANK 306-307 str.)
- 16.19.4Administraciniai nusižengimai, padaryti pažeidžiant vairavimo laikui nustatytus reikalavimus (ANK 451-455 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Audrai Grimovič, Virginijai Miliauskienei, Anastasijai Česonienei, Violetai Makevičienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundus dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2023 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR N-3830-2023 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) Ž. E. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 454 straipsnio 9 ir 11 dalis bei skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 300 Eur dydžio baudą už tai, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., 16.27 val. buvo sustabdyta transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. N., nenaudodamas vairuotojo kortelės, taip klastojant savo darbo ir poilsio rėžimo duomenis. Pagal tachografo ataskaitą nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo taip pat vairuojama R. N., nenaudojant vairuotojo kortelės nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., 20.08 val.; be to, 2023 m. rugpjūčio 26 d. – 29 d., 2023 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. rugsėjo 2 d. 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 15 d; po to, įdėjus kortelę į tachografą, visus šiuos vairavimus be kortelės R. N. užregistravo kaip poilsį, tokiu būdu klastojant savo darbo ir poilsio režimo duomenis ir įregistruojant realiai neatitinkančias veiklas. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E., būdamas atsakingu už įmonės transporto veiklą, vairuotojų darbo organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad įmonės vairuotojai, vairuodami naudotų vairuotojo korteles ir tinkamai naudotųsi įrengtais tachografais, nesuteikti vairuotojams tiesioginių arba netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas, tačiau jis savo veikimu ar neveikimu neužtikrino, kad įmonės vairuotojai tinkamai naudotų tachografą bei fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, naudojant vairuotojo kortelę ir neklastotų savo darbo bei poilsio režimo duomenų. Šiais savo veiksmais Ž. E. pripažintas kaltu, pažeidęs Europos Parlamento Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 (toliau – ir Reglamentas Nr. 165/2014) 32 straipsnio 1, 3 dalių, 33 straipsnio 1, 3 dalių ir 34 straipsnio 1 dalies nuostatas (1 t., b. l. 19–21).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjo Ž. E. skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma: 1) sujungti šią bylą su kitomis Ž. E. susijusiomis bylomis ir nagrinėti jas vienoje byloje; 2) panaikinti Nutarimą Nr. 1 ir priimti naują sprendimą, nutariant, kad Ž. E. nepadarė administracinių nusižengimų, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) tuo atveju, jei būtų nutarta, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimo Nr. 1 ir paskirtos baudos – sumažinti paskirtą baudą (1 t., b. l. 3-16). Pagrindiniai skundo argumentai:
1) administracinis nusižengimas nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtas, nebuvo tinkamai taikyti įstatymai, tuo pažeidžiant ANK 563 straipsnio nuostatas. Institucija nesiėmė visų priemonių, nesurinko jokių papildomų įrodymų, be surašyto administracinio nusižengimo protokolo, prie kurio buvo pridėtas vairuotojo pasiaiškinimas ir tachografo duomenys, nenustatinėjo, ar pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nenustatė jo kaltės, nenustatinėjo, kokie jo veiksmai ar neveikimas laikytini nusižengimu. Nutarime kaip nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodyta (duomenys neskelbtini), 12137, 2023 m. rugsėjo 21 d., 16 val. 27 min., tuo tarpu nurodytu laiku šiuo adresu pareiškėjo nebuvo, tai yra įmonės buveinės adresas, tačiau įmonės ofisas ir pareiškėjo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodytoje vietoje, nurodytu laiku jokio nusižengimo pareiškėjas negalėjo padaryti. Taip pat yra neaišku veiksmais ar neveikimu pareiškėjas neužtikrino tinkamo elgesio, taip pat nėra nenurodyta, kokių įmonės vairuotojų ar vairuotojo tinkamo tachografo bei vairuotojo kortelės naudojimo neužtikrino. Neaišku, ar pažeidimai, už kuriuos skirtos baudos, yra padaryti siejant juos su keleto ar su vieno vairuotojo pažeidimais.
2) Pareiškėjas savo veiksmais įdėjo maksimalias pastangas ir užtikrino atitinkamą tachografų bei tachografo vairuotojų kortelių naudojimą, nesudarė jokių sąlygų vairuotojui R. N. ar kitiems įmonės vairuotojams pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesuteikė vairuotojams ar konkrečiam vairuotojui R. N. tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Nutarime nėra nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas neužtikrino deramo skaitmeninio tachografo ir vairuotojo R. N. kortelės naudojimo, iš ko būtų galimybė spręsti, kad jis pažeidė Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio l dalies nuostatas. Nutarime nenurodyta jokia aplinkybė ir joks įrodymas, joks motyvas, kad būtent Ž. E. būtų organizavęs ar vykdęs savo darbo funkcijas, kaip transporto vadybininkas, netinkamai. Pareiškėjas, eidamas įmonėje transporto vadybininko pareigas organizuoja darbą, dėdamas visas pastangas, kad darbas eitų sklandžiai ir nebūtų daromi pažeidimai. Visi įmonės darbuotojai yra apmokomi ir instruktuojami, tai daroma sistemingai, esant reikalingumui vairuotojai instruktuojami pakartotinai, visiems vairuotojams įteikti instruktažai, su jų nuostatomis jie supažindinti ir jos paaiškintos žodžiu, pildomos vairuotojų instruktavimo kortelės. Nėra byloje jokių duomenų, kurie rodytų, kad Ž. E. transporto vadybininko pareigas atliko netinkamai.
3) Nutarime nenurodyta, kokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, pateikta tik bendrinė nuostata, jos neaptariant, o tik įrašant šio straipsnio dalis į Nutarimo Nr. 1 formoje skirtą grafą. Atkreiptas dėmesys, kad nurodytame Reglamento Nr. 165/2014straipsnyje nurodyta, už ką yra atsakinga transporto įmonė, nėra nurodyta, kad už tą patį atsako transporto vadybininkas, tad neaišku, dėl kokių priežasčių, jei buvo nustatyti pažeidimai, bauda skirta ne įmonei, o įmonės transporto vadybininkui. Veiksmai, kuriais nurodyta, kad Ž. E. pažeidė Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1, 3 dalis, nėra šio straipsnio dispozicijoje, tokių veiksmų šis straipsnis nereglamentuoja, taigi Nutarime Nr. 1 nurodytais veiksmais jis niekaip negalėjo būti pažeistas.
4) Dėl Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio 1 dalies pažeidimo pareiškėjas teigia, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiais veiksmais Ž. E. neužtikrino deramo skaitmeninio tachografo ir vairuotojo R. N. kortelės naudojimo, iš ko būtų galimybė spręsti, kad pažeidė Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas, vykdydamas savo profesines pareigas, atliko visus reikiamus veiksmus, kad užtikrintų, jog būtų tinkamai naudojami skaitmeniniai tachografai ir vairuotojų kortelės. Tai, kad vairuotojas, būdamas instruktuotas, apmokytas ir žinantis, kaip naudotis tachografu ir savo asmenine kortele, savo valia ir savo tyčia savo asmeninės kortelės nepanaudojo, negali būti laikoma pareiškėjo atsakomybe. Kiekvienas vairuotojas, įskaitant ir vairuotoją R. N., yra pasirašytinai susipažinęs su darbo tvarkos taisyklėmis, su pareiginiais nuostatais, tachografo ir vairuotojo kortelės naudojimu. Minėtuose įmonės vidaus dokumentuose yra nustatyta, kad vairuotojas yra atsakingas už tai, jei vykdydamas savo veiklą pažeidė įstatymus, atsakingas už teisingą dokumentų pildymą, teisingą darbo laiko naudojimą, už savalaikį tachografo pateikimą nuskaitymui, už deramą tachografo ir vairuotojo kortelės naudojimą ir kt. Taigi, darbuotojas yra supažindintas, prisiėmęs visą atsakomybę ir už savo veiksmus atsako pats. R. N. dirba vairuotoju, naudojasi tachografu ir asmenine vairuotojo kortele ne vienerius metus, turi ne mažą stažą, per savo darbo metus ne kartą yra mokytas ir instruktuotas.
5) Dėl Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalies pažeidimo pareiškėjas skunde teigia, kad nutarime nenurodyta, kaip ir kokiais veiksmais buvo klastojami ar slepiami ar nutylimi ar naikinami registracijos lape įregistruoti arba tachografe ar vairuotojo kortelėje laikomi duomenys arba tachografo spaudiniai, nenurodyta jokių duomenų, kurie rodytų, kad buvo klastojami ar slepiami ar nutylimi ar naikinami tachografo ar vairuotojo kortelėje laikomi duomenys ar tachografo spaudiniai bei kokiais duomenimis ir įrodymais remiantis nuspręsta, kad pažeista ši reglamento nuostata. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vairuotoją sustabdęs ir tikrinęs pareigūnas nuskaitė visus duomenis, nuo jo nebuvo niekas slepiama, nebuvo pateikti jokie suklastoti duomenys, nenustatyta, kad būtų buvę kas nors sunaikinta ar slepiama. Nenustačius klastojimo, naikinimo, slėpimo nei nutylėjimo fakto, kaip tai nurodyta reglamento nuostatoje, negali būti baudžiamas asmuo už nesantį pažeidimą. Šioje dalyje nėra nurodyta, kad už toje dalyje nurodytų draudimų nesilaikymą ar pažeidimą atsakomybė kyla transporto įmonei ar transporto vadybininkui.
6) Dėl Reglamento Nr. 165/2014 34 straipsnio 1 dalies pažeidimo, pareiškėjo nuomone, jis nėra vairuotojas, todėl neaišku, kokią šio straipsnio nuostatą galėjo pažeisti. Skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, nėra nei pagrindo, kuo pasireiškė šis pažeidimas.
7) Be to, priimant nutarimą, nebuvo atsižvelgta į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, specifiškai į tai, jog pareiškėjas eina vadybininko pareigas, tai yra jo profesija, todėl visi jo veiksmai, susiję su šiomis pareigomis, turi būti traktuojami kaip lengvinanti aplinkybė. Taip pat nurodoma, jog pareiškėjui paskirta bauda nėra simbolinė, ji turi įtakos šeimos pajamoms ir pragyvenimui, todėl atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę, lengvinančias aplinkybes, yra pagrindas skirti švelnesnę baudą nei numatyta minimali inkriminuoto straipsnio dalies sankcijoje.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į šį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti nepakeistą Nutarimą Nr. 2 (1 t., b. l. 70-72). Esminiai atsiliepimo į skundą argumentai:
1) Nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti visas faktines aplinkybes, įvertinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir bylos nagrinėjimo metu priimti sprendimą, o pareiškėjo skundo prašymas dėl bylų sujungimo yra nepagrįstas. Tiek administracinių nusižengimų protokole, kuris yra neatsiejama ir svarbi bylos dalis, tiek nutarime nurodyta aiškiai ir konkrečiai, kokie administraciniai nusižengimai nustatyti, kokiais įrodymais, kada ir kokių teisės aktų ir kokios nuostatos pažeistos. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E. yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, vairuotojų darbo organizavimą bei pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (toliau – ir Reglamentas Nr. 1071/2009), 4 straipsnio 1 dalies a) punktą faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis įmonės transporto veiklai. Šiuo atveju transporto vadybininkas nesiėmė visų priemonių ir privalėdamas užtikrinti, kad įmonės vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, visada naudotų savo vairuotojo kortelę ir tinkamai naudotųsi įrengtu tachografu bei fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, ir neklastotų savo darbo ir poilsio režimo duomenų, to neužtikrino, todėl transporto vadybininko administracinio nusižengimo data sutampa su vairuotojo administracinių nusižengimų nustatymo data. IS (duomenys neskelbtini) nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) adresas ir (duomenys neskelbtini), todėl administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas nurodė šį įmonės adresą. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad Institucija jo neprašė pateikti jokių pasiaiškinimų, įrodymų, kadangi pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo išsiųstas šaukimas Nr. VKTI-ANR_PRF-1475-2023 į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tačiau pareiškėjas šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo administracinio nusižengimo protokolo surašyme, taip pat nesinaudojo ir kitomis ANK 577 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteiktomis teisėmis.
2) Nors skunde teigiama, kad nutarime nėra nurodyta, kokių įmonės vairuotojų ar vairuotojo tinkamo tachografo bei vairuotojo kortelės naudojimo pareiškėjas neužtikrino, neaišku kokios priemonės yra pakankamos, Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad transporto vadybininkas vadovauja visai įmonės transporto veiklai, organizuoja vairuotojų darbą, todėl priemones ir būdus kiekvienos įmonės transporto vadybininkai pasirenka ir pritaiko patys. Taip pat, vadovaujantis Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1 dalimi, transporto vadybininkas įpareigojamas užtikrinti tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą, o šio reglamento 33 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus, o nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai ir privalo užtikrinti, kad vairuotojas (-ai) nepadarytų šio reglamento pažeidimų.
3) Nuo 2023 m. gegužės 24 d. Ž. E., vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininko funkcijas, privalo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai, dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad vairuotojų nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, tinkamai organizuoti krovinių ir vairuotojų darbą. Tokią Institucijos poziciją patvirtina Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies a) punktas. Vežėjui, pageidaujančiam gauti licenciją verstis vežimais, šiame reglamente keliama sąlyga paskirti transporto vadybininką, o transporto vadybininkui Reglamente Nr. 1071/2009 deleguojamos svarbiausios įmonės funkcijos, susijusios su transporto veikla, jos organizavimu ir jų pobūdis, ne periodinis ar vienkartinis, o nuolatinis, nepertraukiamas ir privalo būti organizuojamas taip, kad nebūtų daromi pažeidimai. Kaltinimas pareiškėjui formuojamas dėl netinkamo tachografo naudojimo, važiuojant be vairuotojo kortelės ir klastojant (slepiant) savo darbo ir poilsio režimo duomenis, nurodant faktinės veiklos neatitinkančią veiklą, o už tai numatyta atsakomybė Reglamento Nr. 1071/2009 33 straipsnio 1 dalyje.
4) Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad nutarime nėra nurodyta, kokiais veiksmais Ž. E. neužtikrino deramo skaitmeninio tachografo ir vairuotojų kortelių naudojimo, iš ko būtų galimybė spręsti, kad jis pažeidė Reglamento Nr. 1071/2009 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ž. E., vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininko funkcijas, pagal Reglamento Nr. 1071/2009 33 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal Reglamento Nr. 1071/2009 32 straipsnio 1 dalį privalėjo užtikrinti tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą, todėl transporto vadybininkas galėjo ir privalėjo kontroliuoti įmonės vairuotojo kortelės tinkamą naudojimą.
5) Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad turėjo būti taikoma 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė, t. y. administracinis nusižengimas padarytas, pažeidžiant <...> profesinių pareigų atlikimo <..> teisėtumo sąlygas. Pirma, nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, surašant administracinio nusižengimo protokolą ar bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie argumentai, prašymai, kurie pagrįstų, kad ši lengvinanti aplinkybė gali būti pritaikyta. Antra, kai asmuo atlieka tam tikras įmonėje jam priskirtas funkcijas, jis privalo atlikti jas tinkamai, atsakingai ir atliekamos transporto vadybininko funkcijos neatitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės tikslo ir pobūdžio.
Lietuvos transporto saugos administracijos (Institucijos) vyriausioji specialistė 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) pripažino pareiškėją Ž. E. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 307 straipsnio 1 dalyje ir 455 straipsnio 5 dalyje, bei paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 750 Eur dydžio baudą už tai, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. buvo sustabdyta transporto priemonė „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB (duomenys neskelbtini) (kurią vairavo I. Č. (I. Č.)), ir kurios išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga buvo neužpildyta reagentu. Taip pat tikrinant nustatyta, kad vairuotojas pažeidė mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytas darbo ir poilsio laiko trukmes. Konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E., būdamas atsakingas už transporto veiklą, atliekant pervežimus, neužtikrino, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga būtų užpildyta reagentu, ir kad vairuotojas laikytųsi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmių. Šiais savo veiksmais Ž. E. pažeidė Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290, 8.2.2.l. d) punktą, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo II skyriaus 14.4 punktą bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 561/2006) dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, patvirtintų Nr. 561/2006, 10 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 84-85).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma: 1) sujungti šią bylą su kita Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. II-1244-1130/2023 (dabartinis Nr. II-102-1130/2024); 2) panaikinti Nutarimą Nr. 2 ir priimti naują sprendimą, nutariant, kad Ž. E. nepadarė administracinių nusižengimų, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) tuo atveju, jei būtų nutarta, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimo Nr. 2 ir paskirtos baudos, - sumažinti paskirtą baudą. Esminiai skundo argumentai:
1. Administracinis nusižengimas nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtas, nebuvo tinkamai taikyti įstatymai, tuo pažeidžiant ANK 563 straipsnio nuostatas. Institucija nenustatinėjo, ar pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nebuvo aiškinamasi pareiškėjo kaltė, nebuvo nustatyta, kokie veiksmai ar neveikimas laikytini nusižengimu. Nutarime kaip nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodyta: „(duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 12 d. 12.10 val.“, tuo tarpu nurodytu laiku šiuo adresu pareiškėjo nebuvo, tai yra įmonės buveinės adresas, tačiau įmonės ofisas ir pareiškėjo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytą datą ir laiką pridėtame administracinio nusižengimo protokole, surašytame vairuotojui I. Č., jo vairuota transporto priemonė, tikrinant vairuotoją, buvo sustabdyta 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.10 val., o iš Nutarime Nr. 2 nurodyto nusižengimo padarymo laiko – 2023 m. rugsėjo 12 d., 12.10 val., galimai turimas mintyje trimis dienomis anksčiau darytas nusižengimas, tačiau neaišku koks, nes tai nutarime nenurodyta. Taip pat yra neaišku veiksmais ar neveikimu pareiškėjas neužtikrino tinkamo elgesio. Neaišku, ar pažeidimai, už kuriuos skirtos baudos, yra padaryti siejant juos su keleto ar su vieno vairuotojo pažeidimais.
2. Dėl ANK 307 straipsnio 1 punkto pažeidimo pareiškėjas teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta ir Nutarime Nr. 2 nėra nurodytos aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdoma transporto priemonė į aplinkos orą išmestų teršalų kiekį viršijantį nustatytus ribinius dydžius, nėra nustatyta ir nėra nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdoma transporto priemonė būtų eksploatuojama su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Neaišku, kodėl bauda skirta būtent juridinio asmens transporto vadybininkui, o ne juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Iš byloje esančios fotonuotraukos, iš kurios Institucija sprendė, jog transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga neužpildyta reagentu, nedega joks įspėjimas, kad reagentas „AdBlue“ būtų pasibaigęs ar besibaigiantis. Be to, tais atvejais, kai transporto priemonėse „AdBlue“ yra besibaigiantis ar pasibaigęs, įsijungia avarinis rėžimas, kas apriboja transporto priemonės variklio darbą ir transporto priemonės greitį, kas šiuo atveju nebuvo nutikę. Jokie byloje esantys duomenys ir transporto priemonės pravažiuoti kilometrai neleidžia daryti išvados, kad „AdBlue“ buvo pasibaigęs ar besibaigiantis.
3. Dėl Nutarimu patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse aprašo 14.4 papunkčio pažeidimo pareiškėjas teigia, kad Nutarime nenurodyta nei šios nuostatos pažeidimo motyvų, nei pagrindo, nei kuo pasireiškė pareiškėjo pažeidimas. Transporto vadybininkas negalėjo pažeisti to, ko jo atžvilgiu nenustato teisės aktas, todėl akivaizdu, kad pažeidimas nustatytas neteisėtai. Nutarime nenurodyta, koks vairuotojas pažeidė darbo ir poilsio laiko trukmę ir kaip pažeidė ir kuriuo metu pažeidė – nurodyta tik abstrakčiai. Nutarime nėra nurodyta, kad transporto įmonės vairuotojai nebūtų tinkamai apmokyti ar instruktuoti, kad nebuvo apmokytas ir instruktuotas konkretus vairuotojas, tokios aplinkybės. Ž. E., eidamas įmonėje transporto vadybininko pareigas, organizuoja darbą, dėdamas visas pastangas, kad darbas eitų sklandžiai ir nebūtų daromi pažeidimai. Visi įmonės darbuotojai yra apmokomi ir instruktuojami, tai daroma sistemingai, esant reikalingumui vairuotojai instruktuojami pakartotinai, visiems vairuotojams įteikti instruktažai, su jų nuostatomis jie supažindinti ir jos paaiškintos žodžiu, pildomos vairuotojų instruktavimo kortelės. Kadangi tarp šios bylos dokumentų yra vairuotojui I. Č. surašytas protokolas, pridėti jo instruktavimo įrodymai. Tai, kad vairuotojas, būdamas instruktuotas, apmokytas apie darbo ir poilsio trukme ir žinantis kaip naudotis tachografu ir savo asmenine kortele, savo valia ir savo tyčia savo asmeninės kortelės nepanaudojo ar atliko kitus jo atsakomybėje esančius veiksmus ar neveikė tinkamai, negali būti laikoma Ž. E. atsakomybe.
4. Nenustačius kaltės pareiškėjo veiksmuose, atliekamuose jam einant pareigas, jis negali būti laikomas kaltu išimtinai dėl vairuotojo veiksmų. Be to, priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, specifiškai į tai, jog pareiškėjas eina vadybininko pareigas, tai yra jo profesija, todėl visi jo veiksmai, susiję su šiomis pareigomis, turi būti traktuojami kaip lengvinanti aplinkybė. Skiriant eilę baudų už tą patį ir jų tinkamai ne bendrinant, akivaizdus siekis asmenį sužlugdyti. Nenustačius asmeninės kaltės, yra pagrindas baudos neskirti.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo skundą ir 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 palikti galioti (1 t., b. l. 112-114). Esminiai atsiliepimo į skundą argumentai:
1. Administracinių nusižengimų registre surašomi administracinių nusižengimų protokolai, kurių skiltyje „Duomenys apie administracinį nusižengimą, jo kvalifikavimą“ yra konkrečiai ir aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės į ANK straipsniai, kuriuose ir numatyti nustatyti administraciniai nusižengimai, bei teisės aktai, kurių reikalavimai pažeisti. Taip pat ir nutarime, kurio forma patvirtinta Vyriausybės, yra nurodyta minėta informacija bei papildomai informacija apie nustatytas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, skiltis „kitos aplinkybės“, kurioje bylą nagrinėjantis pareigūnas ir nurodo nagrinėjamas aplinkybes ir sprendimo motyvus. Todėl skunde nurodytas motyvas dėl to, Nutarimo Nr. 2 turinio trūkumų laikytinas visiškai nepagrįstu ir deklaratyviu, o priimant skundžiamą nutarimą buvo surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl pareiškėjo kaltės pagrįsti.
2. Administracinio nusižengimo tyrimą atlieka, administracinio nusižengimo protokolą surašo Institucijos pareigūnas, kuris ir atliko administracinio nusižengimo tyrimą bei nustatė administracinio nusižengimo padarymo vietą ir laiką. Ši informacija pareiškėjui buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR P-6026-2023. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E. yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, vairuotojų darbo organizavimą bei pagal Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies a) punktą, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis įmonės transporto veiklai. Šiuo atveju transporto vadybininkas nesiėmė visų priemonių ir privalėdamas užtikrinti ir suorganizuoti vairuotojo darbą taip, kad įmonės vairuotojas nepažeistų mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmių to neužtikrino, taip pat neužtikrino, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga būtų užpildyta reagentu, todėl transporto vadybininko administracinio nusižengimo data sutampa su vairuotojo administracinių nusižengimų nustatymo data. Institucijos nuomone, šios įmonės adreso nenurodymas neturėjo įtakos nusižengimo nustatymui, pareiškėjo galimybei suprasti, kuo jis yra kaltinamas ar galimybei gintis nuo kaltinimo. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad nutarime nenurodyta nei koks vairuotojas pažeidžia nustatytas darbo ir poilsio laiko trukmes, nei kada. Administracija nesutikdama su šiuo argumentu, pažymėjo, kad pareiškėjui jo prašymu buvo perduota administracinių nusižengimų bylų medžiaga, todėl asmuo susipažino ir žinojo, kokie įrodymai yra byloje bei apie vairuotoją.
3. ANK 307 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas už „Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas“, kuris gali būti padarytas alternatyviais veiksmais. Nagrinėjamu atveju sistema, kuri neužpildyta reagentu, neveikia ir būtent toks nusižengimas nustatytas patikrinimo metu. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E. yra atsakingas už įmonės transporto veiklą ir į jo atsakomybes patenka ir transporto priemonių priežiūra.
4. Skunde nurodoma, kad Ž. E. nėra mobilus kelių transporto darbuotojas, todėl negalėjo pažeisti Nutarimu patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse aprašo (toliau – ir Aprašas) 14.4. punkto, tačiau Institucija pažymėjo, kad nuo 2023 m. gegužės 24 d. Ž. E., vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininko funkcijas, privalėjo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai, dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad vairuotojų nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, tinkamai organizuoti krovinių ir vairuotojų darbą. Nagrinėjamu atveju transporto vadybininkas atsakingas už tinkamą vairuotojų darbo suorganizavimą, kuris turi būti organizuojamas taip, kad vairuotojas nepadarytų Aprašo nuostatų pažeidimų, o vien vairuotojų supažindinimas su įmonės vidaus dokumentais bei vairuotojų pareigomis neužtikrina, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai.
5. Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad nebuvo nustatinėjama kaltė, netirti jokie kaltę pagrindžiantys įrodymai, nenustatyta kokia kaltės forma. Šiuo atveju buvo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti byloje surinkti įrodymai, įvertintos faktinės aplinkybės ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgus į padarytų administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, priimtas motyvuotas nutarimas byloje, todėl toks skunde nurodytas argumentas laikytinas tik kaip nepagrįsta pareiškėjo gynybinė pozicija. Be to, administracinio nusižengimo tyrimo metu, surašant administracinio nusižengimo protokolą ar bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pateikti jokie argumentai, prašymai, kurie pagrįstų, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė gali būti pritaikyta. Juolab kad, kai asmuo atlieka tam tikras įmonėje jam priskirtas funkcijas, jis privalo atlikti jas tinkamai, atsakingai ir atliekamos transporto vadybininko funkcijos neatitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu numatytos lengvinančios aplinkybės tikslo ir pobūdžio. Taip pat, Institucijos vertinimu, transporto vadybininko veikla ir nustatyti nusižengimai dėl netinkamo jos vykdymo negali būti laikomi tapačiais, nes nagrinėjamoje byloje vykdytas konkretaus vairuotojo darbo organizavimas ir darbo kontrolė, nusižengimai užfiksuoti už skirtingus laikotarpius, todėl ANK straipsnio ar nagrinėjimo datos sutapimas nesudaro pagrindo laikyti visų pareiškėjo nusižengimų tapačiais ir nagrinėti vienoje byloje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. E. dėl skundo dėl 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 paaiškino, kad transporto vadybininku jis dirba nuo 2019 m., prieš tai dirbo vadybininko asistentu nuo 2018 m.; įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2023 m. sausio 15 d. Pirmą kartą yra nubaustas už tokio pobūdžio nusižengimus. Į jo pareigas įeina bendravimas su klientu, transporto priemonių pateikimas klientui, taip pat turi įsipareigojimą klientui „Maxima“, kuriam dirba 27 transporto priemonės, jis turi užtikrinti, kad vairuotojai laiku išvyktų, pristatytų prekes, surastų vairuotojus ir išspręstų kitus iškylančius administracinius klausimus. Visą laiką kontroliuoja vairuotojus žodžiu, jų darbų planą, turi galimybę sukeisti vairuotojui maršrutą. Ar vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo tikrinama, skanuojant vairuotojų tachografo korteles kas 28 dienas pagal įstatymą ir „Web Lematics“ sistemoje mato, kada jie išvažiuoja ir grįžta. Šioje sistemoje „online“ mato automobilį, kurį vairuoja vairuotojas, ar jis važiuoja, ar stovi, bet nemato, ar jis važiuoja su kortele ar be jos. Visi vairuotojai yra įpareigoti, kad važiuotų tik su kortelėmis ir laikytųsi darbo – poilsio laiko rėžimo. Ši sistema reikalinga, kad matytų automobilio buvimo vietą ir kiek automobilis važiuoja per parą. R. N. režimas yra 09.00 val. vairavimo per parą ir 11.00 val. poilsio. Vairuotojai yra supažindinami su darbo tvarkos taisyklėmis ir už tai pasirašę. Vairuotojas R. N. įmonėje dirba ne pirmi metai ir žino, kaip važiuoti, kaip naudotis tachografo kortele, žino visus laikus, kada ir kiek laiko daryti poilsį. Sekančią dieną po įvykio jis buvo dar kartą instruktuotas. Pareiškėjas įmonėje atstovauja 45 vairuotojus ir yra priskirtas vienas jiems visiems kaip transporto vadybininkas. Kiti darbuotojai važiuoja, nepadaro nusižengimų, žino kaip naudotis tachografais, čia žmogus paskubėjo, norėjo greičiau pabaigti darbus, grįžti į namus. Vairuotojui buvo paskirta bauda ir jis ją susimokėjo. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo, kad R. N. nenaudojo kortelės, nes sistema nerodo, ar vairuotojas įdėjęs kortelę ar neįdėjęs, mato tik automobilio judėjimo kryptį. Inspekcija prisijungė prie automobilio tachografo ir pamatė pažeidimus, nes dar atskirai yra automobilio tachografas ir jis fiksuoja visus važiavimus. Automobilio tachografą turi nuskanuoti kas tris mėn., t. y. kas 90 kalendorinių dienų. Automobilio tachografo duomenys yra tikrinami jo kolegos, jis nuskaito kas 90 dienų ir jeigu mato, kad yra pažeidimų, perspėja vairuotojus, kurie važiuoja šiuo automobiliu. Viena galimybė nustatyti pažeidimus yra iš tachografo kortelės ir kita – iš automobilio tachografo. Automobilyje yra tachografas ir jį irgi reikia nuskanuoti kas 90 dienų, tada parodo ar buvo važiuota be tachografo ar ne, automobilio važiavimo laiką, kiek jis dirbęs. Mano, kad ėmėsi visų veiksmų, instruktavo vairuotojus, tačiau su jais kartu nevažiuoja ir nemato, ar vairuotojai tikrai įdeda kortelę. Norėtų, kad būtų netaikoma už kiekvieną vairuotoją atskirai po 1300 Eur bauda už tuos šešis atvejus, bet kad būtų kiek įmanoma sušvelninta bauda arba jos baudos. Dabar yra vairuotojai perspėti, kad būtų atsakingesni, tikriname juos, su klientu kalbame, kad mažintų krūvius, nes kitaip negalime, nespėjame arba jeigu jie nemažins, teks atsisakyti jo ir ieškoti naujų klientų. Sužinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėta teisena, kai buvo gauti pranešimai. Pranešimus gavo į elektroninį paštą, kai kurie buvo siųsti adresuotais laiškais, bet jo jie nepasiekė, dėl to buvo prašyta atsiųsti dar kartą arba prailginti terminą skundams paduoti. Du skundai yra dėl reagentų, o kiti, kad vairuotojai važiavo be kortelių, daugiau jo atžvilgių naujų nutarimų nėra (1 t., b. l. 158-159).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. E. dėl skundo dėl 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 paaiškino, jog dėl darbo – poilsio rėžimo laiko trukmės tą patį gali pasakyti, kaip ir su R. N.. I. Č. darbo ir laiko režimas taikomas toks pats, kaip ir R. N.. Dėl reagento, tai transporto priemonė iš sandėlio pajudėjo tvarkinga, jokia lemputė nedegė. Vairuotojui važiuojant kelyje užsidegė lemputė ir sustabdžiusi transporto inspekcija pamatė, kad skydelyje dega lemputė, o daugiau nieko netikrino. Jeigu transporto priemonė būna su tokiu pažeidimu, tai vairuotojas visada užpila skysčio. Reagentas tam, kad sumažinti CO₂, kad veiktų išmetamųjų dujų ir neutralizavimo įranga. Jeigu nėra reagento, įranga neveikia. Vairuotojas kontroliuoja reagento papildymą įrangoje. Reagento vairuotojas su savimi neturi, jo galima sustoti degalinėse ir pasipildyti. Ar galėjo lemputė užsidegti be pagrindo, duomenų apie tai neturi. Sistema galėjo dar veikti, tiesiog trūko reagento. Lemputė užsidega, kai jau pradeda trūkti reagento, bet sistema dar veikia. Reagento trūko, bet įrodymų, kad visiškai būtų pasibaigęs nėra. I. Č. nieko nepasakojo jam apie įvykį, kodėl taip pasielgė, tik sakė, kad norėjo greičiau sugrįžti, anksčiau išvažiuoti. Nebuvo prašoma vairuotojo grįžti anksčiau, nepaisant režimo. Vairuotojas paskambino ir pasakė, kad sustabdė jį transporto inspekcija ir surašė protokolą. Nebuvo anksčiau arba vėliau nustatyta, kad I. Č. pažeidinėtų darbo ir poilsio laiko režimą ir dėl R. N. iki nagrinėjamo įvykio nebuvo problemų dėl režimo nesilaikymo, kortelės neįdėjimo. Dėl visų pareiškėjui surašytų nutarimų situaciją vertina blogai, galėjo dar priminti vairuotojams, kad kiekvieną dieną jį informuotų, jeigu yra nespėjama, gali būti keičiamas vairuotojui maršrutas, kad galėtų pailsėti ir greičiau grįžti (1 t., b. l. 159-160).
Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. nurodė, kad jį pagavo važiuojat be kortelės Kelių transporto inspekcija. Tai galėjo būti nutarime nurodytą dieną. Jam atrodo, kad tai įvyko įvažiuojant į Klaipėdą. Sunkvežimį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Tuo metu dirbo ir šiuo metu dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Ž. E. priskirtas jam kaip transporto vadybininkas šioje įmonėje. Sustabdžius jį patikrai, nustatė, kad jis nesilaikė vairuotojo darbo – poilsio režimo, bet didžiausias nusižengimas buvo, kad važiavo be kortelės. Važiavo be kortelės, nes taip gavosi, norėjo pabaigti anksčiau darbus ir jau buvo viršijęs maksimalias leistinas darbo valandas tą dieną. Jam reikėjo tada stoti ir 9 valandas stovėti, o taip gavosi, kad nepranešė vadybininkui ir savavališkai tęsė darbą, nes norėjo grįžti greičiau namo. Vadybininkas savo programėlėje, kurią naudoja, mato tą lokaciją, kur jis yra, bet yra labai daug automobilių ir nemano, kad pareiškėjas gali kiekvieną transporto priemonę sužiūrėti. Esmė ta, kad jis su šita transporto priemone daugiausiai važiavo ir taip gavosi, kad jis rašė pasiaiškinimą už visas dienas, bet ten buvo važiavimas be kortelės ir sandėliuose, ir tarp sandėlių, nes yra budintis vairuotojas, kuris tą transporto priemonę pakrauna, iškrauna. Didžiausias nusižengimas dėl to, kad inspektoriai per kameras pamatė, kad jis ištraukė kortelę Kaune ir važiavo be kortelės į Vilnių. Jie pamatė, kad ta transporto priemonė važiavo be kortelės ir tą transporto priemonę vairavo jis, tai dėl to jie jam tą baudą ir skyrė. Rugsėjo 21 d. nustatytą režimą virš valandos viršijo, nes jam truko apie valandos laiko grįžti iki Vilniaus iš Kauno. Jam užteko laiko tik išsikrauti Kaune. Šitą pažeidimą nustatė Klaipėdoje, bet pažeidimas buvo anksčiau – važiuojant iš Kauno į Vilnių ir jam pritrūko maždaug valandos išsikrovimui. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Norėjo anksčiau grįžti namo. Ž. E. nesudaro maršrutų, maršrutus sudaro ta firma, kurią jie aptarnauja, o Ž. E. tik koreguoja tuos maršrutus, sužiūri, kada yra baigtas, kada preliminariai baigs darbus ir tada jis taiko tą maršrutą. „AdBlue“ – tai toks mišinys, kuris apdirba išmetamąsias dujas, kad jų mažiau patektų į aplinką. Yra rodyklė, parodanti, kada jo pradeda trūkti. Kai užsidega lemputė, pila skystį, jo yra kiekvienoje degalinėje; yra dyzelinio kuro pistoletas ir sekantis yra „AdBlue“ kuro pistoletas. Tai, kad užsidegė lemputė, nereiškia, jog visiškai nėra šio reagento, yra dar kažkoksai tai rezervas, kur gali nuvažiuoti 100 – 200 km su juo. Jeigu visiškai baigiasi reagentas, tuomet įsijungia kitas rėžimas ir transporto priemonė važiuoja tik 40 km/h greičiu. Nežino, ar be reagento transporto priemonė visiškai sustotų, jis nesusidūrė su tokia situacija. Jis pareiškėją informavo, kad jį sustabdė transporto inspekcija ir kad jam išrašė baudą. Blogai Ž. E. reagavo į tai, nes sakė, kad dėl tokių poelgių gali firmai atimti licenciją dirbti. Jis buvo iškviestas parašyti pasiaiškinimą dėl šio įvykio (1 t., b. l. 172-174).
Teismo posėdžio metu liudytojas I. Č. (I. Č.) nurodė, kad jis pakviestas liudyti dėl protokolų, kuriuos surašė Kelių transporto inspekcija. Tai buvo prie Tauragės, jį sustabdė dėl korteles duomenų ir automobilio techninės būklės patikrinimo. Su kortele buvo problemos, kadangi jos nebuvo, šiaip be jos nevažinėja, bet kadangi reikėjo pravažiuoti tarp sandėlių, tai kortelė nebuvo pridėta. Tai truko labai neilgai, keliukas tarp sandėlių, tiesiog neišėjo kitaip. Tuo metu, kai sustabdė, su kortele viskas buvo gerai, tiesiog patikrino metu buvo nustatyta, kad per mėnesį buvo fiksuoti 2-3 kartai, kai buvo važiuota be kortelės. Taip atsitikdavo, kai reikėdavo pavažiuoti iki sandėlio, priduodant tarą. Patikrinus buvo nustatyta labai ne daug, 1 valanda ir 19 min., nuo to bendro laiko, tai labai ne daug, tiesiog kitaip nesigauna. Automobilis važiavo tvarkingai, nebuvo jokių blokavimų. Jis kaip vairuotojas važiuodamas gali pamatyti, kai užsidega pvz. raudona lemputė, tai čia labai blogai, jeigu užsidega žalia ar geltona, tai būtina daryti sistemos regeneraciją. Kai jį sustabdė, lemputės nedegė, tačiau inspektoriams užvedus automobilį, nerodė „AdBlue“ reagento. Jis tik vairuotojas, ne meistras, tikriausiai kažkas atsitiko, turėjo apie tai pranešti Ž. E. ar už automobilių tvarkymą atsakingam asmeniui. Iš karto sistema negali užsiblokuoti, tam ir egzistuoja tos lemputės: iš pradžių užsidega žalia, paskui geltona, paskui raudona lemputės. Kai jį sustabdė lemputės nedegė, bet kažkodėl nerodė „AdBlue“. Skydelėje yra signalinis ženkliukas, berods iš dešinės ir rodė, kad bake trūksta „AdBlue“. Kažkodėl jis neveikė, gal kažkas sugedo. Ž. E. kuruoja jo darbą. Ž. nelabai nori pranešti, kai važiuoja be kortelės, nes tada prasideda problemos. Ž. E. apie problemą dėl reagento nežinojo ir čia buvo jo (liudytojo) klaida, galvojo atvažiuos ir jam praneš. Jam buvo paskirta bauda, ją sumokėjo (2 t., b. l. 10-11).
Teismo posėdžio metu liudytojas K. Ž. nurodė, kad jis dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje vyresniuoju inspektoriumi. Jis tikrino I. Č. kelyje, nustatė pažeidimus ir dėl to reikėjo rašyti antrinį protokolą įmonės vardu arba vadybininkui. Įvykio dieną dirbo kelyje, sustabdė važiuojančią transporto priemonę, tai buvo I. Č. vairuojama transporto priemonė ir nuskaitinėjo tomografo duomenis. Įjungė degimą, įdėjo savo kortelę, pažiūrėjo į prietaisų skydelį ir pamatė, kad daviklis rodo, kada jo reagento bakas tuščias. Jis vairuotojui pasakė, kad yra problema, kadangi jūsų pasibaigęs reagentas, nedirba dujų neutralizavimo sistema, kas yra didelis automobilio techninės būklės trūkumas. Vairuotojas jam atsakė, kad ta sistema jau seniai nedirba, niekas nesirūpina. Todėl pabaigęs tikrinimą jis jam pažymėjo šitą pažeidimą; kadangi nėra reagento, reiškia neveikia sistema ir yra padidėjęs toksiškumas. Paaiškino, kad ten buvo rodiklinis parodymas, rodyklė rodė, kaip kad trūktų degalų. Sakoma, kad vilkiko variklio trauka mažėja, kai nėra reagento, tokiu atveju įsijungia toks kaip serviso režimas. Vairuotojas skundėsi, kad transporto priemonė netraukia. Mano, kad įmanoma dujų neutralizavimo sistemą techniškai atjungti. Nesant reagento, konstatuota, kad sistema neveikia. Dėl darbo – poilsio laiko rėžimo pažeidimų, viskas turi būti užfiksuota dokumentuose. Kiek pamena, buvo naktinis darbas daugiau kaip 10 valandų ir už tai yra atsakomybė transporto įmonės vadovui arba vadybininkui (2 t., b. l. 20-21).
Teismo motyvai dėl 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini))
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., 16.27 val., kelyje A1, 302,5 km, sustabdžius R. N. vairuojamą transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog R. N. nenaudojo vairuotojo kortelės ir tokiu būdu klastojo savo darbo ir poilsio rėžimo duomenis; be to, patikrinimo metu pagal tachografo ataskaitą buvo nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo vairuojama R. N., nenaudojant vairuotojo kortelės, ir kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., 20.08 val., taip pat 2023 m. rugpjūčio 26 d. – 29 d., 2023 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. rugsėjo 2 d. 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 15 d; po to, įdėjus kortelę į tachografą, visus šiuos vairavimus be kortelės R. N. užregistruodavo kaip poilsį, tokiu būdu klastojant savo darbo ir poilsio režimo duomenis bei įregistruojant realiai neatitinkančias veiklas. Šiuos duomenis patvirtina R. N. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su paaiškinimais patikrinimo metu, tachografo įspėjimų sąrašo, kassavaitinės diagramos (veiklos ataskaitos) ir transporto priemonių fiksavimo ataskaitos duomenys, kiti pridėti išrašai (1 t., b. l. 39-48, 172-174). Šių aplinkybių pareiškėjas Ž. E. iš esmės neginčijo nei nagrinėjamame skunde, nei teikdamas paaiškinimus teisme. Pareiškėjo nuomone, jis savo pareigas atliko tinkamai ir pagrindo taikyti administracinę atsakomybę jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkui, nėra. Su šiuo argumentu teismas nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
ANK 454 straipsnio 9 dalies nuostatomis, vairavimas nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Šio straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kelių transporto priemonėse įrengtų ir (ar) naudojamų tachografų, kurie pritaikyti tachografo fiksuojamiems ir saugomiems duomenims pakeisti (klastoti), naudojimas arba kelių transporto priemonėse įrengtos ir (ar) naudojamos įrangos, turinčios įtakos tinkamam tachografų veikimui ir (ar) galinčios pakeisti (klastoti) ar slėpti tachografų fiksuojamus ir saugomus duomenis, naudojimas, taip pat tachografo registracijos lapuose, tachografuose ir (ar) vairuotojo kortelėje esančių duomenų pakeitimas (klastojimas), tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į registracijos lapus ar blankus, naudojamus vairuotojų veiklos duomenims patvirtinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Taigi ANK 454 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatose numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, nenaudojant vairuotojo kortelės, taip pat tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į registracijos lapus ar blankus, naudojamus vairuotojų veiklos duomenims patvirtinti, ne tik transporto priemonės vairuotojui, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Vien tai, kad administracinė atsakomybė už nustatytą pažeidimą buvo pritaikyta transporto priemonės vairuotojui, neatleidžia nuo šios atsakomybės netinkamai savo pareigas vykdžiusio įmonėje paskirto atsakingo asmens už transporto veiklą, t. y. šiuo atveju – pareiškėjo (transporto vadybininko).
Šioje byloje svarbu tai, kad pagal Reglamento Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, 4 straipsnio 1 dalies a) punktą, įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai. Būtent šis asmuo yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, t. y. tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 454 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatas kilti. Būtent pareiškėjas Ž. E. pagal jo pareigas bei pareigines nuostatas (2 t., b. l. 3-4) yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kuri verčiasi vežimo kelių transportu veikla, transporto vadybininkas, t. y. asmuo, konkrečiai atsakingas už šios įmonės transporto veiklą, įskaitant ir už vairuotojo R. N. veiksmus.
Be to, Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų bei vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą; analoginius tachografus naudojančios transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą jų veikimą ir deramą registracijos lapų naudojimą. Šio reglamento 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, draudžiama klastoti, slėpti, nutylėti ar naikinti registracijos lape įregistruotus arba tachografe ar vairuotojo kortelėje laikomus duomenis arba tachografo spaudinius; taip pat draudžiama bet kaip manipuliuoti tachografo duomenimis, registracijos lapu ar vairuotojo kortele, jei dėl to duomenys ir (arba) spausdinta informacija būtų klastojama, nutylima ar naikinama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog paminėtos Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio nuostatos buvo pažeistos, R. N. vairavus transporto priemonę be kortelės ir klastojus savo darbo bei poilsio rėžimo duomenis, nustatytus važiavimo laikotarpius įregistruojant kaip poilsį, t. y. realiai faktinių aplinkybių neatitinkančią veiklą. Už šių nuostatų pažeidimus atsakingas yra ne tik vairuotojas, bet ir transporto įmonė, tiksliau – už jos transporto veiklą atsakingas transporto vadybininkas, t. y. šiuo atveju pareiškėjas Ž. E.. Dėl to skundžiamame nutarime teisėtai ir pagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistos Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos.
Taip pat, Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto įmonės yra atsakingos už tai, jog užtikrintų, kad jų vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą skaitmeninių ar analoginių tachografų veikimą, reguliariai atliktų patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad jų vairuotojai tinkamai naudojasi tachografais ir nesuteiktų savo vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas. Būtent transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų arba joms pavaldžių vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus (Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 3 dalis). Nors šioje nuostatoje numatyta, jog transporto įmonės laikomos atsakingomis už jų vairuotojų padarytus šio reglamento pažeidimus, minėta, kad transporto įmonės yra įpareigotos paskirti bent vieną transporto vadybininką, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai ir yra už ją atsakingos. Taigi nepagrįstas skundo teiginys, jog atsakomybė šiuo atveju gali kilti tik juridiniam asmeniui, t. y. įmonei, kadangi įmonė atsakomybę už transporto veiklą yra delegavusi pareiškėjui, kaip ją įpareigoja Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatos. Reglamento Nr. 165/2014 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vairuotojai registracijos lapus arba vairuotojo korteles naudoja kiekvieną dieną, kurią jie važiuoja transporto priemone, pradedant nuo tos akimirkos, kai jie perima transporto priemonės valdymą. Registracijos lapo ir vairuotojo kortelės neleidžiama ištraukti iki kasdienio darbo laiko pabaigos, nebent jas leidžiama ištraukti dėl kitų priežasčių. Šios nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir ginčo dėl to faktiškai byloje nėra. Esant minėtoms aplinkybėms, kai objektyviai byloje nustatyta, kad aktualios Reglamento Nr. 165/2014 nuostatos, nurodytos Nutarime Nr. 1, buvo pažeistos, yra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas Ž. E. savo pareigas atliko netinkamai. Jo kaltė šiuo atveju pasireiškė neveikimu.
Nors nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, kad vairuotojas R. N. buvo apmokytas ir instruktuotas, kaip tinkamai naudoti tachografą (tai patvirtina Ž. E. bei R. N. paaiškinimai teisme, taip pat Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo, Instruktažo vairuotojui duomenys, 2 t., b. l. 23-26.), nustatyti Reglamento Nr. 165/2014 pažeidimai sudaro pagrindo teigti, jog šie veiksmai buvo nepakankami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams. Juolab kad nustatytas R. N. pažeidimas nebuvo vienkartinis. Taip pat iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog tachografų kortelių skanavimas kas 28 dienas, kaip numato taisyklės, nėra pakankama priemonė, siekiant eliminuoti galimus pažeidimus. Tai patvirtina ir Ž. E. paaiškinimas, kad jis dabar kolegas yra įpareigojęs tachografų korteles skanuoti dažniau – kas 10 dienų. Be to, būtent transporto vadybininkas yra atsakingas už tinkamo maršruto sudarymą, o iš R. N. paaiškinimų matyti, kad jis važiavo be tachografo, kadangi nespėjo įvykdyti dienos plano leistinomis darbo valandomis. Tai sudaro pagrindo spręsti, jog šio vairuotojo dienos maršrutas buvo sudarytas netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. E. paaiškino bei teismui parodė (prie bylos pridėtas šio teismo posėdžio Zoom įrašas; 1 t., b. l. 161), kad jis, atlikdamas savo pareigas, naudojasi „Web Lematic“ programėle, prie kurios prisijungęs mato realią transporto priemonės judėjimo situaciją (ji juda ar ne), buvimo vietą bei kitus parametrus, pagal kuriuos gali tiksliai pasakyti, ar vairuotojas laikosi nustatyto darbo ir poilsio rėžimo ar ne. Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas vienu metu kontroliuoja apie 70 vairuotojų (teismo posėdžio metu patikslino, kad apie 45 vairuotojus), taip pat, kad vairuotojas R. N. įmonėje dirbo ne pirmi metai ir žinojo taisykles, neturi įtakos padarytų pažeidimų kvalifikavimui. Šios aplinkybės yra susijusios su galimu netinkamu darbo organizavimu ir nešalina bei nešvelnina pareiškėjo administracinės atsakomybės. Vis tik, pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis transporto vadybininku dirba nuo 2018 – 2019 metų, kartu su juo dirba asistentas, tvarkantis dokumentus, t. y. jis taip pat turi patirties šioje srityje bei turi asmenį, kuris jam padeda. Be to, analogiško pobūdžio pažeidimai nustatyti ir kitose Ž. E. atžvilgiu nagrinėjamose administracinio nusižengimo bylose, t. y. vairuotojo R. N. atvejis nėra vienkartinis, išskirtinis atvejis.
Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti jam inkriminuotų administracinių nusižengimų įmonės buveinės adresu, Nutarime Nr. 1 nurodytu laiku, nes 2023 m. rugsėjo 21 d., 16 val. 27 min. pareiškėjo šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjas, būdamas transporto vadybininku, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog įmonės vairuotojas R. N., vairuodamas transporto priemonę, visada naudotų savo vairuotojo kortelę ir tinkamai naudotųsi įrengtu tachografu bei fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, taip pat neklastotų savo darbo ir poilsio režimo duomenų, todėl Ž. E. administracinio nusižengimo data sutampa su vairuotojo administracinių nusižengimų nustatymo data (jo paskutinio pažeidimo data), o įvertinus tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Institucijos pareigūnas turėjo pagrindo šį įmonės adresą nurodyti kaip pareiškėjo neveikimo (pareigų neatlikimo) vieta. Pareiškėjas buvo kviečiamas tiek į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tiek ir į bylos nagrinėjimą ne teisme, kuomet buvo priimtas Nutarimas Nr. 2, tačiau teisenos jis nedalyvavo, paaiškinimų bei papildomų duomenų neteikė, dėl to Institucijos atstovas turėjo pagrindo nurodyti būtent šią nusižengimo padarymo vietą.
Kita vertus, teisme apklausus pareiškėją Ž. E., jis nurodė, kad faktinė jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), šis netikslumas, teismo vertinimu, nėra esminis. Remiantis šia aplinkybe, ginčijamas Nutarimas Nr. 1 keistinas, nusižengimų padarymo vietos dalyje konstatuojant, kad nusižengimai padaryti UAB (duomenys neskelbtini) biuro ir Ž. E. darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas turėjo galimybę (teisę) pateikti papildomus duomenis bei paaiškinimus, bylą nagrinėjant teisme, todėl neturi esminės reikšmės ir skundo argumentas dėl neišsamiai ir nevisapusiškai atlikto tyrimo. Sutiktina su skundo argumentu, kad Nutarime Nr. 1, aprašant pažeidimo esmę, nuoroda, jog Ž. E. neužtikrino, kad įmonės vairuotojai (naudojama daugiskaita) tinkamai naudotų tachografą ir t.t., yra šiek tiek klaidinanti. Vis tik, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime detaliai aprašius nustatytus vairuotojo R. N. pažeidimus bei konstatavus, jog pareiškėjas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas, kuris yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, vairuotojų darbo organizavimą, privalo užtikrinti, kad įmonės vairuotojai, vairuodami naudotų vairuotojo korteles ir tinkamai naudotųsi įrengtais tachografais, nesuteikti vairuotojams tiesioginių arba netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas, neužtikrino, kad įmonės vairuotojai tinkamai naudotų tachografą bei fiksuotų savo darbo ir poilsio laikotarpius, naudojant vairuotojo kortelę ir neklastotų savo darbo bei poilsio režimo duomenų, buvo pakankamai aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjui Ž. E. inkriminuoti administraciniai nusižengimai Nutarime Nr. 1, kurie, sistemiškai vertinant šio nutarimo turinį, šiuo konkrečiu atveju buvo susieti su vieno vairuotojo – R. N. neteisėtais veiksmais. Juolab kad pareiškėjas iki skundo padavimo teismui neginčijo šių aplinkybių. Skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog jo atžvilgiu buvo užvestos aštuonios skirtingos bylos, jas skiriant pagal vairuotojus, padariusius pažeidimus, t. y. suprato, kokių administracinių nusižengimų padarymu jis buvo kaltinamas. Šių aplinkybių, t. y. dėl inkriminuotų nusižengimų (kaltinimo) neaiškumo, pareiškėjas neginčijo teismo posėdžio metu. Faktiškai jo argumentai, teikiant paaiškinimus teisme, buvo susiję tik su, pareiškėjo vertinimu, tinkamai atliekamomis jo pareigomis bei netinkamai pritaikyta administracine atsakomybe jam, kaip transporto vadybininkui.
Skunde pareikštas prašymas dėl susijusių bylų, kuriose Ž. E. taip pat buvo nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 9 dalį, sujungimo buvo išnagrinėtas 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ir šis prašymas buvo atmestas (1 t., b. l. 158). Be to, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2024 m. kovo 7 d. nutartyje, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl pirmojo jo atžvilgiu išnagrinėto skundo Vilniaus miesto apylinkės teisme, konstatavo, kad pareiškėjo Institucijos nustatyti skundžiamais nutarimais nusižengimai nelaikytini tapačiais ir nagrinėtinais kaip viena tęstinė veika vienoje byloje, todėl sprendė, jog nėra pagrindo jungti pareiškėjo administracinio nusižengimo bylas. Kita vertus, teismo nuomone, aplinkybės dėl kitų pareiškėjo Ž. E. atžvilgiu išnagrinėtų analogiškų administracinių nusižengimų bylų turi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio (teismo motyvai šiuo klausimu pateikti žemiau).
Dėl 2023 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 paskirtos nuobaudos
Minėta, jog dėl ANK 454 straipsnio 9 ir 11 dalyse numatytų administracinių nusižengimų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, skiriama nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų už kiekvieną iš šių administracinių nusižengimų atskirai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Ž. E. už kiekvieną iš šių administracinių nusižengimų buvo paskirta vidurkio dydžio nuobauda – 1 300 Eur, kurias subendrinus pagal ANK 38 straipsnio nuostatas, pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 1 300 Eur bauda.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip teisingai teigiama pareiškėjo skunde, ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai administracinis nusižengimas padarytas, pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. ANK 15 straipsnis numato, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. Vis tik nagrinėjamu atveju yra priešinga situacija, kadangi Ž. E. inkriminuojami nusižengimai kaip tik yra siejami su netinkamu jo profesinių pareigų vykdymu, pasireiškusiu neveikimu. Atitinkamai nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 454 straipsnio 9 bei 11 dalis, įvertintina ir pareiškėjo asmenybė – jis yra pakankamai jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, nuolat dirbantis, neteistas, iki nagrinėjamų įvykių baustas tik už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (paskirta bauda sumokėta, baustumas išnykęs), iki šiol nebaustas už administracinius nusižengimus, įvykdytus atliekant savo pareigas; bylos duomenimis, po skundžiamų nutarimų priėmimo nebuvo pakartotinai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi tiek iki nagrinėjamo įvykio, tiek ir po to (iki šiol) pareiškėjas iš esmės laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pagal pateiktus duomenis dėl finansinės situacijos, pareiškėjas per mėnesį gauna apie 1 400 – 1 500 Eur darbo užmokestį, turi ilgalaikių įsipareigojimų – vartojimo kreditą, studijų paskolą (1 t., b. l. 122-152). Taip pat atsižvelgtina į pareiškėjo atžvilgiu susiklosčiusią išskirtinę situaciją – per trumpą laikotarpį jo atžvilgiu buvo priimti septyni nutarimai, kuriais jis nubaustas už tai, kad netinkamai vykdė savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas, iš jų net šešiuose nutarimuose pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 9 dalyje, ir dar vienu nutarimu (be skundžiamo Nutarimo Nr. 1) pripažintas kaltu pagal ANK 454 straipsnio 11 dalį. Iš viso jam pagal jau įsiteisėjusius nutarimus (kurių du buvo iš dalies pakeisti teismo, neskiriant administracinės nuobaudos ir ją skiriant švelnesnę – 300 Eur) už minėtus administracinius nusižengimus įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau yra paskira iš viso 3 800 Eur dydžio bauda (neįskaitant Nutarimu Nr. 1 paskirtos 1 300 Eur baudos), t. y. daugiau nei dvigubai už sankcijoje numatytą maksimumą didesnė bauda. Nors iš esmės šiais nutarimais pareiškėjas buvo nubaustas už faktiškai analogišką, neilgo laikotarpio (2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais) neveikimą (pakankamų vairuotojų kontrolės priemonių neužtikrinimą, kad nebūtų daromi pažeidimai, susiję su tachografų naudojimu), vykdant savo, kaip transporto vadybininko pareigas, o nusižengimai išskirti pagal patikrintas transporto priemones bei juos vairavusius įmonės vairuotojus. Teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė skirtingus (atskirus) nutarimus, jais paskirdama atskiras baudas, nors Institucijoje tuo pačiu metu buvo tiriamos ir nagrinėjamos visos pareiškėjo administracinių nusižengimų bylos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindo spręsti, jog skundžiamu Nutarimu Nr. 1 paskirta bauda yra neproporcingai didelė, paskirta neatsižvelgus į susiklosčiusios situacijos aplinkybių visumą, pernelyg formaliai pritaikant įstatymą. Dėl to šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti pareiškėjui pagal ANK 454 straipsnio 9 ir 11 dalis mažesnę baudą, negu ANK 454 straipsnio 9 bei 11 dalių sankcijose nustatyta minimali bauda, t. y. už kiekvieną iš šių nusižengimų pareiškėjui paskirti 300 Eur baudą; šias baudas subendrinti ir Nutarimu Nr. 1 pareiškėjui paskirti galutinę subendrintą 300 Eur baudą (ANK 38 straipsnio 1-2 dalys).
Teismo motyvai dėl 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.
VKTI-ANR _ N-4341-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalies dėl ANK 307 straipsnio 1 dalies taikymo bei nuobaudos paskyrimo
ANK 307 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
SEAKĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus.
Įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, įskaitant ir 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ nuostatos, neteko galios 2023 m. vasario 1 d. Šiuo atveju taikytinos analogiškos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 2 priede patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.l. d) punkte. Pagal šio punkto nuostatas, galiojusias 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. nagrinėjamo įvykio metu, vizualiai tikrinama išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga, jos trūkumu laikomas reagento trūkumas; šis patikrinimas taikomas transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje metu.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų pareiškėjo Ž. E., liudytojų I. Č. ir K. Ž. paaiškinimų, taip pat I. Č. atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 15 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, Institucijos pridėtos spalvotos transporto priemonės prietaisų skydelio nuotraukos) nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. buvo sustabdyta transporto priemonė „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), kurią vairavo I. Č., ir kurios išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga buvo neužpildyta reagentu, t. y. buvo neveikianti (1 t., b. l. 97-99; 2 t., b. l. 10-11, 18, 20-21). Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teikdamas paaiškinimus teisme teigė, kad nurodytas pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, nes nėra įrodymų, kad įranga buvo neveikianti, joje tiesiog trūko reagento, dėl ko transporto priemonės skydelyje degė įspėjamoji lemputė, byloje esančių įrodymų visuma paneigia šią pareiškėjo versiją.
Visų pirma, iš Institucijos pakartotinai pateiktos I. Č. vairuotos transporto priemonės „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų skydelio spalvotos nuotraukos (2 t., b. l. 18) matyti, jog „AdBlue“ reagento bakas buvo visiškai tuščias. Šias aplinkybes pripažino ir apklaustas liudytojas I. Č.. Nors teismo posėdžio metu liudytojas I. Č. teigė, kad būtent patikrinimo dieną sugedo dujų neutralizavimo įrangos rodyklė, iš liudytojo K. Ž. paaiškinimų matyti, jog sustabdžius I. Č. patikrinimui, jis nurodė kitokias aplinkybes. I. Č. tuomet teigė, kad dujų neutralizavimo sistema seniai nedirba ir niekas tuo nesirūpina, o transporto priemonė „netraukia“. Būtent pareiškėjas bei kiti liudytojai, apklausti teisme sakė, jog trūkstant reagento, transporto priemonėje įsijungia „serviso rėžimas“ ir ji juda lėtai, apytiksliai 40 km/val. greičiu; be to, liudytojas K. Ž. nurodė, jog techniškai įmanoma dujų neutralizavimo sistemą visiškai atjungti. Tai patvirtina ir teismų praktikoje analizuotos aplinkybės analogiško pobūdžio bylose. Pats pareiškėjas pripažino, jog tokiu atveju, jeigu nėra reagento, dujų neutralizavimo įranga neveikia. Tai patvirtino ir liudytojas K. Ž..
Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pagal I. Č. vairuotos transporto priemonės „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų skydelio rodmenis, šiuo atveju buvo nustatytas ne dujų neutralizavimo įrangos reagento trūkumas, bet visiškas jo nebuvimas, yra pagrindo teigti, kad ši sistema neveikė ir buvo pagrindo pripažinti aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimus. Jau aukščiau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, jog už įmonės UAB (duomenys neskelbtini) transporto veiklą yra atsakingas pareiškėjas Ž. E.. Transporto priemonių priežiūra patenka į pareiškėjo atsakomybės sritį ne tik pagal Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatas, bet ir pareiškėjo pareigines nuostatas, kurių 11 punkte numatyta, jog transporto vadybininkas remontuoja automobilius, sprendžia kylančias vairuotojų problemas, o kaip vienas iš transporto vadybininko uždavinių numatytas uždavinys išmanyti automobilio remonto darbus bei juos vykdyti; jis yra atsakingas už pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą. Vadinasi, skundžiamu Nutarimu Nr. 2 pagrįstai konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas Ž. E., būdamas atsakingas už transporto veiklą, atliekant pervežimus, neužtikrino, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga būtų užpildyta reagentu, t. y. savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 307 straipsnio 1 dalyje.
Minėtoje dalyje pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo esmė yra visiškai aiški. Dėl pasikeitusios teisės akto redakcijos patikslintina, jog šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė ne Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290, 8.2.2.l. d) punkto nuostatas, bet Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 2 priede patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.l. d) punkto nuostatas.
Teisme tiesiogiai apklausus pareiškėją Ž. E., jis nurodė, kad faktinė jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), be to, pagal byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo nustatytas (padarytas) I. Č. vairuotos transporto priemonės patikrinimo metu 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val., todėl ištaisytinas ir Nutarime Nr. 2 esantis netikslumas dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos ir laiko, nurodant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pareiškėjo neveikimu, tinkamai nekontroliavus vairuotojo I. Č. vairuotos transporto priemonės techninės būklės, pareiškėjo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. (o ne Tauragės raj. sav., 2023 m. rugsėjo 12 d., 12.10 val.).
Įvertinus aplinkybes, kad šiuo konkrečiu atveju pagal ANK 307 straipsnio 1 dalį nenumatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, turimus duomenis, jog už tokį administracinį nusižengimą jis nebuvo baustas kitose administracinio nusižengimo bylose, taip pat įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, darytina išvada, jog Institucijos už šį administracinį nusižengimą paskirta vidurkio dydžio (400 Eur) bauda yra teisinga ir proporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek ir pareiškėjo asmenybei.
Teismo motyvai dėl 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.
VKTI-ANR-N-4341-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalies dėl ANK 455 straipsnio 5 dalies taikymo bei paskirtos nuobaudos dydžio
ANK 455 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nustatytos darbo ir poilsio laiko trukmės pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse aprašo 14.4 papunktyje nustatyta jog, kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Šio aprašo 2.3 punkto nuostatomis, mobilusis kelių transporto darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita.
Be to, Reglamento Nr. 561/2006 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto ūkio subjektas atsako už jo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje. Aukščiau minėta, kad Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatomis, įmonės paskirtas transporto vadybininkas faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai. Būtent šis asmuo yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, t. y. tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 455 straipsnio 5 dalies nuostatas taikyti. Aplinkybė, jog administracinė atsakomybė buvo pritaikyta ir transporto priemonės vairuotojui I. Č., neeliminuoja atsakingo asmens – šiuo atveju pareiškėjo atsakomybės už netinkamai įvykdytas transporto vadybininko pareigas, nesiėmus tinkamų kontrolės priemonių užtikrinti, jog nebūtų padaryti nustatyti pažeidimai, o vien vairuotojų instruktavimas nėra pakankama priemonė. Apie tai teismas aukščiau yra nurodęs detalius argumentus, todėl jų nekartoja.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. buvo sustabdyta transporto priemonė „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), kurią vairavo I. Č., pažeisdamas mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytas darbo ir poilsio laiko trukmes, o pareiškėjas, būdamas atsakingas už transporto veiklą, atliekant pervežimus, neužtikrino, kad šis vairuotojas laikytųsi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmių. I. Č. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu konstatuota, jog iš vairuotojo kortelės ir tachografo duomenų matyti, jog I. Č. 2023 m. rugsėjo 2 d., 18.34 val. pradėjo ilsėtis ir poilsis truko iki 2023 m. rugsėjo 3 d., 5.22 val. (12 min. per trumpai), be to, vairuotojas, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 10 d., 23.59 val. viršijo dviejų savaičių vairavimo trukmę 1 val. 50 min. (dviejų savaičių vairavimo trukmė sudarė 91 val. 50 min., o normatyvas – 90.00 val.) (1 t., b. l. 97-98, 100-101). Įvertinus šias aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 5 dalyje, padarė taip pat savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), o jis paaiškėjo transporto priemonės patikrinimo metu – 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val., todėl būtent ši diena ir laikas laikytini administracinio nusižengimo padarymo data.
Sutiktina su pareiškėju, kad skundžiamame Nutarime Nr. 2 nenurodytos detalios šio administracinio nusižengimo aplinkybės, t. y. kaltinimas pareiškėjui šioje dalyje nėra pakankamai aiškus. Dėl to ginčijamas nutarimas galėtų būti naikinamas, tačiau tokiu atveju administracinė teisena turėtų būti ne nutraukta, o byla grąžinta Institucijai šalinti kaltinimo trūkumus. Teismas sprendžia, jog šioje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje, kai visi kiti pareiškėjo skundai dėl jo atžvilgiu Institucijos priimtų nutarimų panaikinimo jau yra išnagrinėti teisme ir faktiškai įsiteisėję (išskyrus nutartis, priimta skundo byloje Nr. II-99-961/2024), įvertinus ir žemiau nurodytus teismo argumentus, tęsti procesą bei bylą grąžinti Institucijai būtų neracionalu.
Vis tik, tiek iš skundo argumentų bei kartu su skundu pateiktų papildomų duomenų (tarp jų I. Č. instruktavimo dokumentų), tiek ir iš pareiškėjo paaiškinimų teisme matyti, jog Ž. E. suprato ir žinojo, jog jis buvo nubaustas Nutarimu Nr. 2 dėl to, kad vykdydamas savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininko pareigas, nesiėmė visų įmanomų vairuotojo I. Č. kontrolės priemonių bei būdų ir neužtikrino, kad jis laikytųsi teisės aktais nustatytų Darbo ir poilsio laiko trukmių. Nutarime Nr. 2 yra konkrečiai nurodyta, jog pažeidimai buvo nustatyti 2023 m. rugsėjo 12 d., 12.28 val., transporto priemonės „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu. Pareiškėjui pagal jo vykdomas pareigas buvo žinoma, jog šią transporto priemonę nagrinėjamo įvykio metu vairavo I. Č.. Be to, pagal I. Č. paaiškinimus, iš karto po patikrinimo jis paskambino Ž. E. ir pranešė apie šį patikrinimą. Juolab kad Ž. E. buvo tinkamai pranešta apie planuojamą administracinio nusižengimo protokolo surašymą, taip pat bylos nagrinėjimą Institucijoje prieš priimant skundžiamą Nutarimą Nr. 2, tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo teisme nedalyvavo administracinio nusižengimo teisenos metu ir jam inkriminuotų administracinių nusižengimų bei jų faktinių aplinkybių neginčijo. Nebuvo aktyvus pareiškėjas ir bylą nagrinėjant teisme, kur iš esmės savo paaiškinimuose nebeginčijo šio Nutarimo Nr. 2 kaltinimo neaiškumo, aiškiai išskirdamas ginčijamus nutarimus bei savo skundus pagal patikrintų transporto priemonių vairuotojus. Taigi pareiškėjas suprato, kuo yra kaltinamas ir jo teisė gintis apribota bei pažeista iš esmės nebuvo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu Nr. 2 buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 5 dalyje. Dėl nustatytų Nutarimo Nr. 2 netikslumų šis nutarimas pakeistinas, pažeidimo esmę papildant aplinkybe, kad nustatyta, jog vairuotojas I. Č. pažeidė mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytas darbo ir poilsio laiko trukmes, kadangi jis 2023 m. rugsėjo 2 d., 18.34 val. pradėjo ilsėtis ir poilsis truko iki 2023 m. rugsėjo 3 d., 5.22 val. (12 min. per trumpai), be to, vairuotojas I. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 10 d., 23.59 val. viršijo dviejų savaičių vairavimo trukmę 1 val. 50 min. (dviejų savaičių vairavimo trukmė sudarė 91 val. 50 min., o normatyvas – 90.00 val.). Taip pat, kaip minėta aukščiau, pakeistina šio nutarimo dalis dėl nusižengimo padarymo vietos, laiko ir datos, nurodant, kad abu administraciniai nusižengimai buvo padaryti pareiškėjo neveikimu, jo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo I. Č., patikrinimo metu – 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val. (o ne Tauragės raj. sav., 2023 m. rugsėjo 12 d., 12.10 val.).
Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagal šiuo konkrečiu atveju pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį, atsižvelgtina į tai, kad nenumatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertintinos aukščiau šioje nutartyje nurodytos pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, administracinio nusižengimo aplinkybės bei pobūdis, sankcijoje numatytos baudos ribos – nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu tą patį mėnesį – 2023 m. lapkričio 6 d. Institucija priėmė dar vieną nutarimą, kuriuo taip pat pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį jam paskyrė 750 Eur baudą (šis nutarimas yra įsiteisėjęs) už tai, kad pareiškėjas neužtikrino, jog būtų laikomasi darbo ir poilsio laiko trukmių, kitam vairuotojui kita transporto priemone 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei 2023 m. rugsėjo 5 d. viršijus darbo, atliekamo naktį, maksimalų leidžiamą laiką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog faktiškai nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmių pažeidimų laikotarpiai sutampa su nurodytais Nutarime Nr. 2, o nutarimai už analogišką nusižengimą pareiškėjui priimti du skirtingose tos pačios institucijos administracinio nusižengimo bylose. Galimybės bylas sujungti teisme nebuvo, kadangi nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimo Nr. 2, jau buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. II-102-1130/2024 dėl 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo (1 t., b. l. 158).
Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamu Nutarimu Nr. 2 pareiškėjui pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį paskirta 750 Eur sankcijos vidurkio dydžio bauda yra per didelė ir prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nutaria pakeisti ir Nutarimo Nr. 2 dalį dėl nuobaudos paskyrimo bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Ž. E. pagal ANK 455 straipsnio 5 dalį paskirti 300 Eur baudą. Ši bauda subendrintina su 400 Eur bauda, paskirta Ž. E. pagal ANK 307 straipsnio 1 dalį, ir pareiškėjui Nutarimu Nr. 2 paskirtina galutinė subendrinta 400 Eur bauda (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nutaria pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamus nutarimus: pagal 2023 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 (Nutarimas Nr. 1) nustatytina, jog pareiškėjui paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda; pagal 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 (Nutarimas Nr. 2) nustatytina, jog pareiškėjui paskirta galutinė nuobauda – 400 Eur bauda; taip pat patikslintina administracinių nusižengimų padarymo vieta bei data, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų redakcija ir ANK 455 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo esmė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Ž. E. skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini); Nutarimas Nr. 1) dalį dėl nuobaudos paskyrimo ir ją išdėstyti taip:
„Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti Ž. E. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą; už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 11 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Ž. E. paskirti galutinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą.“
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 dalį dėl nusižengimo padarymo vietos, konstatuojant, kad administraciniai nusižengimai padaryti (duomenys neskelbtini).
Kitą Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3830-2023 dalį palikti nepakeistą.
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini); Nutarimas Nr. 2) dalį dėl nuobaudos paskyrimo ir ją išdėstyti taip:
„Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti Ž. E. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Ž. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio 1 dalį ir 455 straipsnio 5 dalį paskirti galutinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą.“
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 dalį dėl nusižengimo esmės, papildant aplinkybe, kad nustatyta, jog vairuotojas I. Č. pažeidė mobiliesiems kelių transporto darbuotojams Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytas darbo ir poilsio laiko trukmes, kadangi jis 2023 m. rugsėjo 2 d., 18.34 val. pradėjo ilsėtis ir poilsis truko iki 2023 m. rugsėjo 3 d., 5.22 val. (12 min. per trumpai), be to, vairuotojas I. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 10 d., 23.59 val. viršijo dviejų savaičių vairavimo trukmę 1 val. 50 min. (dviejų savaičių vairavimo trukmė sudarė 91 val. 50 min., o normatyvas – 90.00 val.).
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 dalį dėl nusižengimo padarymo vietos, datos ir laiko konstatuojant, kad administraciniai nusižengimai padaryti (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 15 d., 12.28 val.
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 dalį dėl teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimo, konstatuojant, kad Ž. E. pažeidė ne Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290, 8.2.2.l. d) punkto nuostatas, bet Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 2 priede patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.l. d) punkto nuostatas.
Kitą Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-4341-2023 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.