Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-10-12 · Byla Nr. TS-36-297/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
TS-36-297/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58174-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. TS-36-297/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58174-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 12 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams;

3) 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), taikant BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 29 d.

Alytaus pataisos namuose A. M. atlieka bausmę nuo 2017 m. liepos 7 d.

2018 m. kovo 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) gavo nuteistojo A. M. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 105).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 357-201 (asmens byla, I dalis, b. l. 41–42) balsų dauguma nutarė netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po 5 mėnesių, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbą ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nutarimą motyvavo tuo, kad be nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, nurodymus vykdo, mandagus, už gerą elgesį paskatintas tris kartus, nebaustas, lanko anoniminių alkoholikų grupę, vykdo finansinius įsipareigojimus, atsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomendacijas, palaiko santykius su artimaisiais, laisvėje planuoja dirbti), būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo elgesyje ne kartą pasireiškusi agresija ir smurtas, jis padarė šešis smurtinius nusikaltimus. Nuteistasis, įgyvendindamas savo planus, susiduria su sunkumais, nes neatsižvelgia į galimas impulsyvaus elgesio pasekmes. Pateisina nusikaltimų darymą, jų nesureikšmina, neanalizuoja nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Nuteistojo elgesio rizika vertinama 96 balais. Nors tik 45 rizikos balus sudaro statiniai veiksniai, tačiau rizika nesikeičia, smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta, išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. pateikė teismui skundą dėl Komisijos nutarimo, nurodydamas, kad su Komisijos sprendimu nesutinka ir prašydamas teismą taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, neįvertino visų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jis nuo bausmės atlikimo pataisos namuose pradžios dirba, už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Jis lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tuo tarpu Komisija visiškai nepagrįstai nurodo, kad turi dalyvauti ir socialinės reabilitacijos programose. Dėl nurodytų aplinkybių jam visiškai nesuprantama, kodėl nesikeičia jo nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka net 96 balai. Komisija taip pat nevertino ir aplinkybių, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, iš karto po jo sulaikymo mirė motina. Likusi neatlikta bausmės dalis yra nedidelė, todėl, įvertinus jo elgesį pataisos namuose, yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant ir būtent tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. M. formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programoje, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo elektros įrenginių remontininko specialybę. Dirba, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Už gerą elgesį turi tris paskatinimus, šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Vykdo finansinius įsipareigojimus, siunčia pinigų vaikų išlaikymui. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, gautas UAB „ABSV“ pranešimas, kad laisvėje nuteistasis bus įdarbintas šioje įmonėje. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir patvirtina pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, o vis dar nustatomi net šeši kriminogeniniai veiksniai (ankstesni smurtiniai nusikaltimai; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė; nuostatos), sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga nenustatyta ir minėtos palankiai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, juolab, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 96 balai pagal OASys, kuri labai artima aukštai, ir ji bausmės atlikimo metu nekito. Pažymėtina, kad net 51 balas yra kintamas, taigi, nuteistasis turi galimybę savo elgesiu ir mąstymu sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, leidžianti spręsti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis), jam būdingas nusikaltimų modelis, yra nusikaltęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika išlieka aukšta, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, kas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis iki šiol pateisina kai kurių nusikaltimų vykdymą, jų nesureikšmina, minimizuoja nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kas rodo, jog jo mąstymas ir nuostatos pakankamai teigiama linkme nepasikeitė, tuo tarpu jo ankstesni nusikaltimai, mąstymas ir elgesys, nuostatos pripažinti kriminogeniniais veiksniais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje daug laiko praleisdavo su teistais draugais, kurie darė jam neigiamą įtaką, kartu su jais vartodavo alkoholį ir nusikalsdavo. Santykiai su sugyventine buvo konfliktiški, todėl kartais gyvendavo atskirai, tuo metu daugiau bendraudavo su draugais ir įsitraukdavo į nusikalstamas veikas. Nuteistasis skunde pabrėžė šeimos svarbą, nurodė, kad Komisija neįvertino, kad jis turi du nepilnamečius vaikus. Sutiktina, kad socialiniai ryšiai, bendravimas su artimaisiais ir jų palaikymas yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga, tačiau šiuo atveju, nurodytų aplinkybių kontekste ir įvertinus tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, teigti, kad šeima nuteistojo elgesiui turės esminę reikšmę, negalima. Be kita ko, nuteistojo smurtinis elgesys, agresija pasireiškia jam pavartojus alkoholio ir nors nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, jis problemas dėl alkoholio neigia, tuo tarpu alkoholio vartojimas išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad Komisija neįvertino, jog jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę tik 2018 m. liepos 31 d. (asmens byla, II dalis, b. l. 118), 2018 m. rugpjūčio 6 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos (asmens byla, II dalis, b. l. 120). Taigi, pataisos namų administracija įvertino nuteistojo teigiamą charakteristiką ir pritaikė kaip paskatą bei lengvinančias nuteistojo padėtį priemones – perkėlimą į lengvąją grupę bei teisės išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų suteikimą, tačiau, teigti, kad nuteistasis pavyzdingu elgesiu pateisino jam parodytą pasitikėjimą, negalima, nes jis 2018 m. rugsėjo 5 d. padarė režimo reikalavimų pažeidimą ir buvo nubaustas drausmine tvarka, todėl teismo nuomone, šiuo metu daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pasikeitimą ir jo galimybes pasirinkti tinkamus elgesio modelius ilgą laiką, kas lemtų sėkmingą probaciją, dar anksti. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija nepagrįstai rekomendavo jam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Tačiau jau minėta, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, jo nuostatos, neišspręsta alkoholio vartojimo problema yra kriminogeniniai veiksniai ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtent lankymasis pas psichologą ir dalyvavimas elgesio korekcijos programoje nuteistajam padėtų geriau suprasti problemas ir tikslingai keisti elgesį, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, tai padidintų savikontrolę ir ugdytų prognostinius įgūdžius.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė