- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-161-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00008-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Arnas Uleckas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariai A. B., K. K., J. Š., reaguodami į (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomenės narių prašymą, 2020 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, prašydami ištirti galimus (duomenys neskelbtini) savivaldybės vadovų – mero R. M., mero pavaduotojo L. U. ir savivaldybės administracijos direktorės V. J. – pažeidimus dėl apsauginių veido priemonių dėvėjimo karantino laikotarpiu – 2020 m. birželio 11 d. vykusiame atvirame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. R., išnagrinėjusi gautą (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių prašymą, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo nutarimu pateikė skundą apylinkės teismui, prašydami panaikinti priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjų skundas tenkintas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tolimesniam tyrimui atlikti buvo persiųsta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutraukta. Motyvuojant tokį sprendimą nurodyta, kad 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis nebuvo viešas renginys ir jame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. V-1366 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. V-1118 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms“ pakeitimo“ 1.2.2. papunkčiu, dalyvavę asmenys (tarybos nariai, posėdžio pirmininkas ir kt.) neprivalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Taip pat nutarime pažymėta, kad 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis buvo organizuojamas kaip uždaras darbinis posėdis, visi asmenys, kurie pateko į posėdžio salę, buvo iš anksto registruojami. Iš pateikiamo sąrašo matyti, kad posėdžių salėje buvo tik tie asmenys, kuriems tokią pareigą nustatė teisės aktai - tarybos nariai, savivaldybės administracijos, institucijų ir įstaigų darbuotojai ir taip pat vienas korespondentas. Įėjimą į posėdį kontroliavo 2 apsaugos darbuotojai, kurie užtikrino, kad į posėdžio salę nepatektų pašaliniai asmenys. Pažymėta, kad 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje buvo laikomasi netgi griežtesnių negu numatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimas prevencinių priemonių COVID-19 ligos plitimui užkirsti. Kadangi jo metu buvo imtasi aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamų priemonių ir visų kitų įmanomų prevencinių priemonių, nebuvo sukeltas pavojus posėdyje dalyvavusių asmenų sveikatai ir COVID-19 ligai išplisti, niekam neatsirado žalos. Atsižvelgus į nurodytas saugumo užtikrinimo aplinkybes, grėsmės ir rizikos prasme toks veikimas (kaukių nedėvėjimas) nebuvo tiek pavojingas, jog galėtų lemti atsakomybę, 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio dalyvių elgesys nesukėlė realaus pavojaus išplisti COVID-19 ligai.
4. 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą pareiškėjų A. B., K. K. ir J. Š. atstovas advokatas Arnas Uleckas apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, konstatavus, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nesilaikant ANK nuostatų, nutarimas priimtas netinkamai pritaikius galiojančius teisės aktus, pareiškėjų atstovo skundas tenkintas, 2022 m. sausio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri, t. y. posėdžiai, kuriuose gali dalyvauti ne tik savivaldybės tarybos nariai, kviestiniai asmenys, bet ir visi kiti asmenys, pageidaujantys dalyvauti tarybos posėdyje, 2020 m. birželio 11 d. vykęs posėdis buvo viešas, sprendimo jį paskelbti uždaru priimta nebuvo, be to, jis vyko uždaroje erdvėje (savivaldybės administracijos patalpose), atitinkančioje teismų praktikoje nurodytus viešosios vietos kriterijus, todėl pripažintina, kad posėdis vyko viešoje uždaroje erdvėje, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) 4.2.12.2. papunktį visi šiame tarybos posėdyje dalyvavę vyresni nei 6 metų asmenys privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), o šį įpareigojimą pažeidusių asmenų veikoje galimai yra administracinio nusižengimo požymiai. Teismas taip pat sprendė, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog posėdžio metu ėmusis kitų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamų priemonių ir visų kitų įmanomų prevencinių priemonių, vien kaukių nedėvėjimas nebuvo tiek pavojingas, jog galėtų lemti administracinės atsakomybės taikymą.
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
5.1. Skunde visų pirma nurodoma, kad pareiškėjai neturėjo teisės apskųsti 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo. Nors pareiškėjai ir turėjo teisę, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti apie, jų manymu, galimai padarytus administracinius nusižengimus, tačiau tai nesuteikė jiems nukentėjusiųjų statuso ir kartu atitinkamai ANK 621 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės apskųsti apylinkės teismui institucijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat neturėjo jokios tiesioginės įtakos jų teisinei ir procesinei padėčiai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę nustatyta, kad galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su apsauginių veido kaulių nedėvėjimu, tai pareiškėjams tiesiogiai nebūtų sukėlę jokios žalos ir jų teisių bei teisėtų interesų nė vienu aspektu nebūtų pažeidę, tuo labiau, kai jie patys 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje net nedalyvavo, ir tikimybė jiems užsikrėsti Covid-19 infekcija dėl šio posėdžio metu nedėvėtų apsauginių veido kaukių buvo tik teorinė. Be to, nei prašyme, nei teisenos metu ar skunde dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apie jokią galimai jiems padarytą žalą pareiškėjai neužsiminė. Anot institucijos atstovės, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ANK nesuteikė pareiškėjams teisės apskųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ne nagrinėti jų skundą, o atsisakyti jį priimti. Tokia pozicija atitiktų ir paskutinę aktualią teismų praktiką (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-813/2022).
5.2. Toliau skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas teisės aktus ir vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų sudėties požymių buvimo. Įvykio metu galiojusio Vyriausybės nutarimo 4.2.12 punktu asmenys, vyresni nei 6 metų, buvo įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones): turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, nurodytuose šio nutarimo 4.2.3 ir 4.2.4 papunkčiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose ir viešajame transporte (4.2.12.1 papunktis) bei viešose uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai jie valgo ir geria viešojo maitinimo organizavimo vietose, sportuoja, lankose baseine ar pirtyse (4.2.12.2 papunktis). Šiame nutarime nei viešos vietos, nei viešos uždaros erdvės sąvokos išaiškinimas nepateiktas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, administracinio pastato patalpos, kuriose vyko 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis, nebuvo uždara vieša vieta, nurodyta Vyriausybės nutarime, kadangi patekimas į jas posėdžio metu nebuvo laisvas ir bet kuriuo pasirinktu metu vykstant posėdžiui į jas negalėjo užeiti bet kuris norintis pašalinis asmuo, jų patekimas buvo ribojamas apsaugos darbuotojų, jame galėjo dalyvauti ir dalyvavo tik darbuotojai ir iš anksto kviesti asmenys, t. y. apibrėžtas ratas asmenų, o kiti asmenys negalėjo lankytis. Dėl šių priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog posėdyje dalyvavusiems asmenims Vyriausybės nutarimo 4.2.12.2 papunktis buvo aktualus, o apsauginių veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas. Taigi, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visą surinktą medžiagą ir tinkamai įvertinus nustatytas aplinkybes taikytinų teisės aktų kontekste.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjų A. B., K. K. ir J. Š. atstovas advokatas Arnas Uleckas prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, formalus ir pateiktas tik siekiant išvengti administracinio nusižengimo tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, taip įvertinęs tyrėjo nutarimo, skundžiamos apylinkės teismo nutarties bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal A. B., K. K. ir J. Š. pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta nepagrįstai, tyrimo metu nustatytas aplinkybes netinkamai interpretuojant 2020 m. birželio 11 d., t. y. tiriamojo įvykio, metu galiojusio teisinio reglamentavimo kontekste, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai nuspręsta nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skundžiamame procesiniame dokumente išdėstyti itin išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti tyrimo metu surinkta medžiaga, ja nustatytais faktiniais duomenimis, tinkamu teisės aktu aiškinimu, todėl sutikti su skundo autorės nuomone, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų sudėties požymių buvimo, nėra pagrindo. Taip pat nesutiktina su apeliante, jog pareiškėjai A. B., K. K. ir J. Š. neturėjo teisės apskųsti 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Dėl pareiškėjų teisės skųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną
8. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.
9. ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus (atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
10. Pareiškėjams A. B., K. K. bei J. Š. nukentėjusiųjų statusas administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo suteiktas. Tačiau kaip matyti iš aukščiau išdėstyto reglamentavimo, įstatymų leidėjas teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, priimtą vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (būtent šiuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju ir buvo nutraukta), numatė ne tik nukentėjusiajam (ar jų atstovui), tačiau ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju, tiesiogiai (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. posėdyje dalyvavę asmenys – A. B. ir K. K., kartu su J. Š. kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu, kuriame nurodė, jog šalyje paskelbto karantino laikotarpiu tam tikri asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. posėdyje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsauginių priemonių, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą tai buvo privaloma, tuo galimai padarė pažeidimus, kuriuos prašė ištirti. Nors minėtame prašyme pareiškėjai nenurodė, kad dėl galimo pažeidimo, jiems buvo padaryta kokia nors žala, tačiau pažymėjo, jog, jų nuomone, toks neatsakingas savivaldybės vadovų požiūris į apsauginių kaukių nedėvėjimą ir sąlygojo vėlesnį COVID-19 infekcijos protrūkį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje. Be to, tai, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala pareiškėjai aiškiai nurodė teikdami atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo taip pat buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl to paties įvykio (vėliau šis nutarimas panaikintas), motyvuojant tuo, jog skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismui padavė asmenys, neturintys teisės jo paduoti. Paminėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį, konstatavęs, jog skundžiamas nutarimas turi tiesioginę įtaką A. B., K. K. ir J. Š. teisinei ir procesinei padėčiai, todėl teisė jį apskųsti pareiškėjas buvo apribota nepagrįstai.
11. Taigi, atsižvelgiant tiek į ANK 621 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, suteikiantį teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, priimtą vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žalą, tiek sutinkamai su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi išdėstytais argumentais ir motyvais bei padaryta galutine išvada, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjų skundus dėl 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
12. Skunde, ginčijant pareiškėjų teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, visiškai nepagrįstai vadovaujamasi Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-813/2022. Šioje byloje teismas iš tiesų pripažino, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, prašydamas ištirti galimą L. R. nusižengimą, kuomet pastaroji, 2020 m. rugsėjo 19 d. dalyvaudama šventėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo be apsauginės veido kaukės, nebuvo tinkamas subjektas skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau joje ir nagrinėjamoje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas), yra skirtingi. Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-813/2022, buvo nustatyta, kad pareiškėjas pats šventėje, kurioje L. R. galimai nedėvėjo apsauginės veido kaukės, nedalyvavo, todėl tikimybė jam užsikrėsti COVID-19 infekcija nebuvo tiesioginė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tiek A. B., tiek K. K. asmeniškai dalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. posėdyje. Nors skunde teigiama priešingai, tačiau paminėtų asmenų dalyvavimą jame patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir prie administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos prijungti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. posėdžio protokole užfiksuoti duomenys bei posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas (b. l. 86-102).
Dėl sprendimo panaikinti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną
13. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena Nr. 20125587723 buvo atliekama dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. ANK 45 straipsnyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jis padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Remiantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Tokiems ribojimams priskiriamas ir reikalavimas viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Nors tokiu reguliavimu varžoma tam tikra asmens pasirinkimų laisvė, šis ribojimas buvo nustatytas teisės aktų nuostatomis, buvo imperatyvus visiems šalies gyventojams.
15. Apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 11 d. galiojusi akto redakcija) 3 punktu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, o 4 punktu patvirtintas karantino režimas. Pagal Vyriausybės nutarimo 4.2.12. papunktį asmenys, vyresni nei 6 metų, buvo įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones): turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, nurodytuose šio nutarimo 4.2.3 ir 4.2.4 papunkčiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose ir viešajame transporte (Vyriausybės nutarimo 4.2.12.1. papunktis) bei viešose uždarose erdvėse, išskyrus tuos atvejus, kai jie: valgo ir geria viešojo maitinimo organizavimo vietose, sportuoja, lankosi baseine ar pirtyje (Vyriausybės nutarimo 4.2.12.2. papunktis). Pagal Vyriausybės nutarimo 4.2.12.2. papunktį asmenys, vyresni nei 6 metų, nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) privalėjo dėvėti viešose uždarose erdvėse.
16. Aukščiau aptartų teisės aktų aktualumas šioje byloje nagrinėjamos situacijos vertinimui apeliaciniame skunde neginčijamas, kaip ir neginčijama ta aplinkybė, kad paskelbto karantino metu 2020 m. birželio 11 d. vykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu tam tikri asmenys buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Apeliantė sutinka, kad pagal Vyriausybės nutarimo 4.2.12.2. papunktį asmenys, vyresni nei 6 metų, nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) privalėjo dėvėti viešose uždarose erdvėse, tačiau teigia, jog apylinkės teismas neteisingai konstatavo, jog administracinio pastato patalpos, kuriose vyko 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnybos posėdis, laikytinos uždara vieša vieta, dėl ko visi posėdyje dalyvavę asmenys privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Anot skundo autorės, patalpos, kuriose vyko 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis, nebuvo uždara vieša vieta, kadangi patekimas į jas posėdžio metu nebuvo laisvas ir bet kuriuo pasirinktu metu vykstant posėdžiui į jas negalėjo užeiti bet kuris norintis pašalinis asmuo, jų patekimas buvo ribojamas apsaugos darbuotojų, jame galėjo dalyvauti ir dalyvavo tik darbuotojai ir iš anksto kviesti asmenys, t. y. apibrėžtas ratas asmenų, o kiti asmenys negalėjo lankytis. Sutikti su tokia argumentacija nėra pagrindo.
17. Kadangi viešosios vietos apibrėžimas nėra išaiškintas nei Vyriausybės nutarime, jis taip pat nepateiktas ir ANK, pirmosios instancijos teismas aiškindamas šią sąvoką pagrįstai atsižvelgė į šiuo klausimų suformuotą praktiką, kurioje viešoji vieta aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos (analogiškai ir administracinio nusižengimo) metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo (administracinio nusižengimo) darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
18. Vertindamas, ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis vyko viešosios vietos sąvoką atitinkančioje vietoje, apylinkės teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 11 dalyje bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 93 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri, t. y. posėdžiai, kuriuose gali dalyvauti ne tik savivaldybės tarybos nariai, kviestiniai asmenys, bet ir visi kiti asmenys, pageidaujantys dalyvauti tarybos posėdyje. Apylinkės teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. posėdžio protokole užfiksuotą ir pareiškime nurodytą informaciją taip pat nustatė, kad jame dalyvavo savivaldybės meras, 23 tarybos nariai bei 15 kviestųjų asmenų, iš kurių 14 buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojai, apsaugos darbuotojai, du bendruomenės nariai, žurnalistai, taigi, nevisi jo dalyviai buvo siejami darbo santykiais su savivaldybe. Nors skunde nurodoma, kad patekimas į patalpas, kuriose vyko posėdis nebuvo laisvas, bet kuriuo pasirinktu metu vykstant posėdžiui į jas negalėjo užeiti bet kuris norintis pašalinis asmuo, jų patekimas buvo ribojamas apsaugos darbuotojų ir jame dalyvauti galėjo tik darbuotojai ir iš anksto kviesti asmenys, t. y. apibrėžtas ratas asmenų, tačiau prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos nėra prijungtas joks objektyvus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad 2020 m. birželio 11 d. posėdis buvo pripažintas uždaru ir jame dalyvauti pageidaujantiems pašaliniams asmenims (t. y. ne tik savivaldybės tarybos nariams, kviestiniams asmenims) būtų buvusi užkirsta tokia galimybė. Kad 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės posėdis buvo atviras patvirtina ir tas faktas, kad šio posėdžio protokolas ir vaizdo įrašai buvo patalpinti tiek į „Youtube“ platformą, tiek į (duomenys neskelbtini) savivaldybės internetinį puslapį, t. y. erdvę, kurioje jie yra viešai prieinami bet kuriam asmeniui.
19. Taigi, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės posėdis vyko erdvėje (savivaldybės administracijos patalpose), atitinkančioje teismų praktikoje nurodytus viešosios vietos kriterijus – viešoji erdvė, kurioje būnant asmenims yra keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neabejotina ir tuo, kad patalpos buvo uždaros. Todėl apylinkės teismas pagrįstai panaikino nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatavęs, jog 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusiems asmenis Vyriausybės nutarimo 4.2.12.2. papunkčio pagrindu buvo privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), o asmenų, pažeidusių šį įpareigojimą, veikoje galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymiai.
20. 2022 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo motyvuojamas ir tuo, kad nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimas nebuvo tiek pavojingas, jog galėtų lemti atsakomybę, 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio dalyvių elgesys nesukėlė realaus pavojaus išplisti COVID-19 ligai, kadangi buvo imtasi kitų prevencinių priemonių COVID-19 ligos plitimui užkirsti. Skundžiamoje nutartyje nesutikta ir su šia išvada, vėl gi pateikiant itin išsamius, tiek konkrečiai šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika paremtus argumentus ir motyvus. Kadangi apylinkės teismo argumentai ir motyvai, kuriais grindžiamas nesutikimas su institucijos padaryta išvada, kad nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimas nebuvo tiek pavojingas, jog galėtų lemti atsakomybę, skundu nėra kvestionuojami, o apygardos teismas pritaria būtent apylinkės teismo, o ne administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmusios institucijos išvadoms, šiuo aspektu plačiau nepasisakoma.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.