- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- eI2-2649-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00821-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Rolidas"
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rolidas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-03-03 sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01100 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas išnagrinėjęs jo prašymą išduoti leidimą laikiniai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Rolidas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2020-11-19 Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022-10-02. Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Rolidas“ ir šioje įmonėje SODROS duomenimis dirba nuo 2020-03-09. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2021-03-03 Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo . Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dal punkto a papunkčiu. Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Rolidas“ direktorius, kaip darbdavio UAB „Rolidas“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įstatymo 62 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Darbdaviui buvo paskirta administracinė nuobauda - 1000 Eur bauda. Bauda sumokėta 2021¬-01-15.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad atsakovas Sprendimą priėmė nepagrįstai, nes tuo metu, kai Darbdavio atstovas buvo nubaustas, jis jau buvo sudaręs darbo sutartį, nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti, be to, pareiškėjas Sprendimu be jokio teisinio pagrindo faktiškai yra baudžiami už kito asmens padarytą teisės pažeidimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, sukeliantį negatyviais pasekmes pareiškėjui, netinkamai motyvavo Sprendimą, neatskleidė aplinkybių, kodėl pareiškėjui taikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio norma, neatskleidė, kodėl darbdavio įsipareigojimai jį įdarbinti egzistuoja priimant Sprendimą, nors pareiškėjas jau yra sudaręs darbo sutartį, o šioje normoje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas kyla tuomet, kai darbdavys dar yra įsipareigojęs įdarbinti. Pareiškėjas buvo gavęs leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jau buvo sudaręs darbo sutartį ir buvo įdarbintas UAB „Rolidas“ dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021-01-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavus Darbdavio teisės pažeidimą, t.y. iki Darbdavio atstovo nubaudimo. Tam, kad panaikinti leidimą laikinai gyventi, neegzistavo dvi būtinos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytos teisės normos reikalaujamos sąlygos: prima, Darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, kuris egzistavo iki darbo sutarties sudarymo ir pasibaugė sudarius darbo sutartį, ir antra, tuo metu, kai darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti Pareiškėją, jau buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą. Todėl Sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, nes Darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiškėjui jį įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimams jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu, nes užsienietis buvo jau įdarbintas. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį dėl jam palankių Migracijos departamento administraciniu sprendimu suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo atitinkamą laikotarpį, nes jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas iš esmės pažeidė Lex retro non agit taisyklę, kurios aiškinimas apima ir tai, jog teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių.
Atsakovas, priimdamas Sprendimą nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, kadangi pareiškėjas tuo momentu, kada Darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti užsienietį, neatitiko šio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo. Nurodo, kad atsakovas privalėjo Sprendime išdėstyti adekvačius, tinkamus ir aiškius motyvus dėl konkrečios teisės normos taikymo, sukeliančio itin neigiamas pasekmes pareiškėjui, tačiau to nepadarė. Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, pareiškėjui yra nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio nepadarė, nes pareiškėjo atžvilgiu atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl tos priežasties, kad UAB „Rolidas“ direktorius įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pritaikius teisinę atsakomybę teisės pažeidėjui Darbdavio atstovui, atsakovas savo Sprendimu dėl teisės pažeidėjo - Darbdavio atstovo, veiksmų nepagrįstai pritaikė teisinę atsakomybę taip pat ir pareiškėjui, kuris nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos. Migracijos departamentui panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas, kurio profesija - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ilgam laikui neteko galimybės teisėtais pagrindais dirbti darbą Lietuvos įmonėse, kadangi jis privalo iš naujo teikti prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, patirti papildomus nuostolius vien jau sumokant prašymo pateikimo mokestį .Pareiškėjas priverstas patirti ir ženklius nepatogumus sukuriant naujus darbo santykius, nes turės kreiptis į atsakovą iš naujo teikiant prašymą ir atvykti teikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, prieš tai susirandant darbdavį, kuris įsipareigos sudaryti darbo sutartį. Šiai procedūrai pareiškėjas neišvengiamai patirs ir milžiniškas papildomas tiek pinigines tiek ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog nuo užsieniečio kreipimosi dienos pateikiant prašymą atsakovo leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami per itin ilgą laiko tarpą, t.y. toks leidimas realiai gali būti gautas net po 4 mėnesių laikotarpio. Nagrinėjamu atveju dėl priimto Sprendimo susiklostė tokia faktinė situacija, kad pareiškėjas priverstas ne tik nutraukti dar iki Darbdavio atstovo nubaudimo sukurtus darbo teisinius santykius, bet patirti ir itin didelius apsunkinimus, nepatogumus sukuriant naujus. Toks Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Sprendimo prieštaringumas teisingumo ir proporcingumo principams akivaizdus ir pačio Darbdavio atžvilgiu. UAB „Rolidas“ dirba 22 darbuotojai, atsakovo priimtų Sprendimų pagrindu praktiškai visi įmonės darbuotojai (19) yra priversti nutraukti darbo santykius, taip praktiškai realai sužlugdoma įmonės veikla, kadangi įmonė, vienu metu netekdama įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų klientams, dėl ko iškyla reali įmonės bankroto grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Rolidas“ Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760002576, galiojantis iki 2022 m. spalio 2 d. SODROS duomenimis, pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. buvo priimtas dirbti UAB „Rolidas“. Migracijos departamentas nustatė, kad R. R., būdamas UAB „Rolidas“ vadovu (kaip darbdavys), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, skunde pažymi, jog jis gavo leidimą laikinai gyventi, sudarė darbo sutartį ir buvo įdarbintas UAB „Rolidas“ dar iki minėtos bendrovės direktoriaus nubaudimo už padarytą administracinį nusižengimą, todėl, anot pareiškėjo, ginčijamas sprendimas yra priimtas be teisinio pagrindo. Migracijos departamentas su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, kadangi Įstatyme numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t.y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbo sutarties sudarymo, darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pareiškėjas neginčija, kad UAB „Rolidas“ ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo jo darbdavys ir, kad R. R., būdamas UAB „Rolidas“ vadovu (kaip darbdavys), buvo nubaustas bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnyje. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas iki 2022 m. spalio 2 d., tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog paminėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui ir trečiajam asmeniui kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą sprendimą yra neproporcingos. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų vadovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių vadovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Rolidas“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui yra taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė ir, kad UAB „Rolidas“ yra baudžiamas antrą kartą už tą patį administracinį nusižengimą. Pareiškėjas ginčijamu sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Rolidas“ vadovo padarytą administracinį nusižengimą, o UAB „Rolidas“ nėra baudžiamas už tą patį administracinį nusižengimą antrą kartą. Pažymi, kad administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino. Ginčijamas sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.
Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis UAB „Rolidas“ darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir UAB „Rolidas“ nebegalės vykdyti įsipareigojimų klientams. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia Migracijos departamento pareiga, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Rolidas“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rolidas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad palaiko pareiškėjo skundą ir prašo panaikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Rolidas“ atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Rolidas“ ir šioje įmonėje SODROS duomenimis dirba nuo 2020-03-09.
Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01100 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Rolidas“ direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įstatymo 62 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Darbdaviui buvo paskirta administracinė nuobauda - 1000 Eur bauda. Bauda sumokėta 2021-01-15. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su skundu ir mano, kad atsakovas sprendimą priėmė nepagrįstai, nes tuo metu, kai jis, kaip Darbdavio atstovas, buvo nubaustas, pareiškėjas jau buvo sudaręs darbo sutartį, nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti, be to, pareiškėjas Sprendimu be jokio teisinio pagrindo faktiškai yra baudžiamas padarytą teisės pažeidimą antrą kartą. Skundžiamas Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo veikoje pajamas uždirba praktiškai tik iš trečiųjų šalių darbuotojų vykdomų darbo funkcijų, mokesčius mokėdamas Lietuvos Respublikos biudžetui. UAB „Rolidas“ valdo daugiau kaip 110 transporto priemonių, todėl atsakovo priimti Sprendimai vienu ir tuo pačiu metu praktiškai visų darbuotojų atžvilgiu yra tiesiogiai susiję ir su įmonės veiklos visišku sustabdymu, t.y. veiklos nutraukimu, kas nėra nei proporcinga, nei teisinga.
Atsakovas, priimdamas Sprendimą, sukeliantį negatyviais pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir Darbdaviui, netinkamai motyvavo Sprendimą, neatskleidė aplinkybių, kodėl pareiškėjui taikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio norma, neatskleidė, kodėl darbdavio įsipareigojimas įdarbinti egzistuoja priimant Sprendimą, nors pareiškėjas jau yra sudaręs darbo sutartį, o šioje normoje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas kyla tuomet, kai darbdavys dar yra įsipareigojęs įdarbinti. Pareiškėjas buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jau buvo sudaręs darbo sutartį ir buvo įdarbintas UAB „Rolidas“ dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021-01-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavus Darbdavio teisės pažeidimą, t.y. iki Darbdavio atstovo nubaudimo. Tam, kad panaikinti leidimus laikinai gyventi, neegzistavo dvi būtinos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytos teisės normos reikalaujamos sąlygos: prima, Darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, kuris egzistavo iki darbo sutarties sudarymo ir pasibaugė sudarius darbo sutartį, ir antra, tuo metu, kai darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti pareiškėją, jau buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą. Todėl Sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, nes Darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiškėjui jį įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimas jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu, nes užsienietis buvo jau įdarbintas. Nurodo, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „Rolidas“ turėjo teisėtą lūkestį dėl atsakovo administracinio sprendimo suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo atitinkamą laikotarpį, nes pareiškėjas yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo priimtų Sprendimų pagrindu praktiškai visi UAB „Rolidas“ darbuotojai (19) yra priversti nutraukti darbo santykius, taip praktiškai sužlugdoma įmonės veikla, kadangi įmonė, vienu metu netekdama įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų klientams, iškyla reali įmonės bankroto grėsmė.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021-03-03 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertins ar Departamentas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas ta aplinkybe, kad Bendrovės direktorius yra nubaustas už leidimą nelegaliai dirbti trečiųjų šalių piliečiams.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Užimto įstatymas.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu : darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ar dirbama nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2020-06-15 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020-09-28 priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2020-11-19 išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2022-10-02. Sodros duomenimis, pareiškėjas į UAB „Rolidas“ priimtas dirbti nuo 2020-03-09.
Valstybinė darbo inspekcija prie LR SADM 2020-12-22 surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB „Rolidas“ direktoriui, nes jis savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Įstatymo 62 straipsnio 2(2) ir 7 dalių nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus m. apylinkės teismo 2021-01-07 nutarimu UAB „Rolidas“ direktoriui už minėtus pažeidimus administracinio nusižengimo byloje Nr.A5.-313-992/2021 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Teismo nutarimas įsiteisėjo, bauda sumokėta 2021-01-15. Departamentas 2021-03-03 Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas, kad Bendrovės direktorius Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur baudą, kurią jis sumokėjo 2021-01-15. LVAT, aiškindamas 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. LVAT 2019-10-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019-10-23 nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019-10-29 sprendimą Nr. eA-5395-492/2019).
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą yra aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas anksčiau nei Bendrovės direktorius nubaustas dėl nelegalaus darbo. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą.
Pažymėtina, kad tiek Įstatymas (50 straipsnio 19 a) papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad leidimą atsisakoma išduoti), tiek LVAT praktika (LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, LVAT 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir kt.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi ne tik neišduodamas, bet ir išduotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Departamento sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti jo ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus skundą, pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.