- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-961-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14296-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- DNSB „BASTAS“, M. D., K. L., J. L.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-961-163/2014
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-14296-2013-9)
2014 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams DNSB „BASTAS“, M. D., K. L. ir J. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu, valdybos nutarimo ir įsakymo panaikinimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. ieškiniu prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo –atsakovės DNSB „Bastas“ pirmininko pareigų nuo 2013-11-11 pagal LR DK 235 str., 2 d. 4, 7, 11 punktus neteisėtu, į darbą negrąžinti, o darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2013-10-31 DNSB „Bastas“ valdybos protokolo nutarimą Nr. 22 „Atšaukti A. S. iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų ir nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3 d., 235 str. 2 d. 4, 7, 11 p. teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaityti su A. S.“; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2013-11-08 DNSB „Bastas“ valdybos pirmininko įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“; ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-11-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; solidariai iš atsakovų M. D., K. L., J. L. ieškovui priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad iš darbo jis atleistas neteisėtai, į valdybos posėdį kaip valdybos pirmininkas kviečiamas nebuvo, darbo drausmės pažeidimų nepadarė, bendrijos narių dauguma pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-11 nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šios nutarties ieškovui nurodytu gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavykus, nutartis 2014-03-13 įteikta ieškovui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje.
2014-03-19 teisme gautas ieškovo A. S. prašymas dėl sunkios ir ilgai besitęsiančios ligos, taip pat atliktos operacijos sustabdyti procesinius veiksmus šioje civilinėje byloje. Ieškovas prašymą grindžia pridėdamas nepatvirtintą nedarbingumo pažymėjimo kopiją. Taip pat nurodo, kad, esant galimybei, nedelsiant sudarys sutartį su atstovu, kuris atstovaus ieškovo interesus byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-27 nutartimi ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino. Ieškovo A. S. ieškinį atsakovams DNSB „BASTAS“, M. D., K. L. ir J. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu, valdybos nutarimo ir įsakymo panaikinimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikė nepaduotu bei su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo 2014-03-27 nutartį ieškovui įteikė viešu paskelbimu specialiame interneto tinklapyje būdu. Nurodė, kad CPK 163 – 164 str. yra numatyti atvejai, kada galima sustabdyti bylą. Ieškovo 2014-03-19 prašyme nurodytas pagrindas bylai sustabdyti neatitinka nė vieno paminėtuose CPK nuostatose įtvirtinto pagrindo bylai stabdyti, todėl netenkintino. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 2014-02-11 nutartis yra įteikta tinkamai (viešu paskelbimu specialiame interneto tinklapyje būdu vadovaujantis CPK 130 str. nuostatomis), ieškovui taip pat žinoma apie 2013-12-12 priimtą analogišką nutartį dėl trūkumų šalinimo, byloje per teismo nustatytą terminą ieškovas nepašalino 2013-12-12 ir 2014-02-11 nutartyse nurodytų trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė aukštesnės instancijos teismo – Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-498-125/2014 padarytų išvadų, kad nurodyti ieškinio trūkumai kelia abejonių dėl jų pagrįstumo. Taip pat nėra pagrįsta skundžiamos nutarties išvada, jog ieškovui buvo teisinis pagrindas įteikti teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014-03-27 nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino, konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovas vienu iš reikalavimų prašo priteisti išeitinę išmoką, tačiau nenurodo kokio dydžio šią išeitinę išmoką prašo priteisti ir kokiu pagrindu. Tai yra ieškinio trūkumas. Ieškovas turi sutikslinti savo reikalavimus. Be to, ieškovas prašo panaikinti 2013-10-31 DNSB „Bastas“ valdybos protokolo nutarimą ir įsakymą, kuriuos jis buvo atleistas iš DNSB „Bastas“ valdybos pirmininko pareigų, tačiau pagal 2013-11-16 DNSB „Bastas“ bendrijos narių susirinkimo sprendimu šie sprendimai yra panaikinti. Pagal daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 str. 1 d. visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, todėl jam panaikinus 2013-10-31 DNSB „Bastas“ valdybos sprendimą, šis klausimas yra jau išspręstas. Taip pat nurodė, kad ieškovas prašo iš fizinių asmenų M. D., K. L. ir J. L. priteisti 30000 Lt neturtinę žalą, tačiau ieškovas su jais darbo santykiais nebuvo susijęs, jie, priimdami skundžiamus sprendimus, veikė ne kaip fiziniai asmenys, tačiau veikė DNSB „Bastas“ vardu, todėl dėl šio reikalavimo negali būti tinkamais atsakovais. Paminėti fiziniai asmenys šioje byloje galėtų būti trečiaisiais asmenimis, todėl ieškovui siūlė patikslinti šalių procesinę padėtį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovą įpareigojo patikslinti šalių procesinę padėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje priimtas sprendimas turės įtakos visų DNSB „Bastas“ bendrijos narių teisėms ir pareigoms, nes ieškinio patenkinimo atveju, bendrijos nariai turės ieškovui sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, todėl ieškovas į bylą turėtų įtraukti visus bendrijos narius ir atitrinkamai pateikti ieškinio ir jo priedų egzempliorius, skirtus į bylą įtrauktiems bendrijos nariams. Ieškovui per teismo nustatytą terminą neištaisius trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad ieškinyje turi būti aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimai, tačiau nepagrįstai nurodo, kad ieškinio trūkumas yra dėl to, jog ieškovas, prašydamas priteisti išeitinę išmoką, nenurodė jos dydžio. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas gali įvertinti tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad panaikinus 2013-10-31 DNSB „Bastas“ valdybos sprendimą, šis klausimas yra jau išspręstas, taip pat manydamas, kad prašymas priteisti 3000 Lt neturtinę žalą pareikštas netinkamiems atsakovams, taip pat, kad į bylą neįtraukti tretieji asmenys, neturėjo ieškinio priėmimo stadijoje svarstyti reikalavimų pagrįstumo, kadangi nepagrįstas ieškinys ar ieškinio reikalavimas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų nepakankamumo, atsakovų tinkamumo klausimai, gali būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), o ne ieškinio priėmimo metu. Todėl yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėti, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė minėtus ieškinio trūkumus, kurie susiję su reikalavimų pagrįstumu, o jų neištaisius ieškovo ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino jį, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė ieškovo teises kuo greičiau apginti vaikų teises ir interesus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad byla yra iš darbo teisinių santykių ir teismo pareigą darbo bylose užtikrinti proceso koncentruotumą ir operatyvumą, į aktyvų teismo vaidmenį darbo bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d., 413 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.