Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. e2S-786-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e2S-786-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00624-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-786-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00624-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas medžiotojų būrelis „Draugystė“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas medžiotojų būrelis „Draugystė“ po Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto leidimo galiojimo pabaigos vykdė medžioklės ploto „Aleksandravas“ naudotojo pareigas ir įgyvendino naudotojo teises, Departamentas aktyviais konkliudentiniais veiksmais leido naudotis medžioklės plotu „Aleksandravas“ po 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto leidimo galiojimo pabaigos ir po 2 mėnesių įstatymo nustatyto termino galiojimo pabaigos ir tokiu būdu tęsė civilinius sutartinius santykius su pareiškėju dėl medžioklinio ploto „Aleksandravas“ naudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino pareiškėjui medžiotojų būreliui „Draugystė“ 38 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

2.1. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekia, kad jam būtų pratęstas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, kurio galiojimas yra pasibaigęs. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) 4 straipsnį medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo suteikimo teisė deleguota Departamentui, kuris išduoda subjektams leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tiek iš MĮ, tiek iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintų Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos (toliau – Tvarka) matyti, jog pagal bendrą tvarką, leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Departamentas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą. Taigi, šiuo atveju Departamentui atsisakius pareiškėjui pratęsti leidimo galiojimą, pareiškėjas turi teisę bendra tvarka dalyvauti Departamento organizuojamame konkurse dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ išdavimo, todėl pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodytos sąlygos, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismas pažymėjo, kad Departamento Šiaulių valdybai atsisakius pratęsti leidimo galiojimą, pareiškėjas turi / turėjo teisę šį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia savo teise būtų pasinaudojęs.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėjas medžiotojų būrelis „Draugystė“ (apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas siekia, kad jam būtų pratęstas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. vykdydamas medžioklės veiklą medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, jis veikė teisėtai ir žalos gamtai nepadarė, kadangi 2021 m. birželio 14 d. Departamentas pateikė pareiškėjui žalos aplinkai apskaičiavimą. Tai reiškia, kad teismui netenkinus pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Departamentas reikalaus iš pareiškėjo atlyginti gamtai padarytą žalą.

3.2. Klausimas dėl termino pateikti prašymą pratęsti leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ atnaujinimo yra nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7394-1031/2021.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

8. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatymų nustatytoms prielaidoms. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

9. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pasibaigus Departamento 2010 m. rugsėjo 28 d. leidimo galiojimui, jis vykdė medžioklės ploto „Aleksandravas“ naudotojo pareigas ir įgyvendino naudotojo teises; 2) po 2010 m. rugsėjo 28 d. leidimo galiojimo pabaigos ir pasibaigus MĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytam 2 mėnesių terminui po leidimo galiojimo pabaigos pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimo laiką, taip tęsdamas civilinius sutartinius santykius su pareiškėju dėl medžioklinio ploto „Aleksandravas“. Pažymėtina, jog, viena vertus, pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su Departamento 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta pratęsti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ dėl leidimo sąlygų 20 punkto pažeidimo, t. y. praleidus MĮ nustatytą 2 mėnesių terminą po leidimo galiojimo pabaigos pateikti prašymą dėl leidimo galiojimo pratęsimo, ir siekia įrodyti, kad jis atliko visas MĮ nustatytas pareigas bei siekia toliau išlaikyti teisę medžioti medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“. Kita vertus, atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog siekia įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. vykdydamas medžioklės veiklą medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, jis veikė teisėtai ir žalos gamtai nepadarė.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. Departamentas išdavė pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, kurio galiojimas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 28 d. Pagal MĮ 10 straipsnio 2 dalį pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Pareiškėjas nurodo, kad naujai išrinktas medžiotojų būrelio „Draugystė“ valdybos pirmininkas, suklaidintas ankstesnio valdybos pirmininko, tikėjo, kad minėto leidimo galiojimas pasibaigia 2023 m. spalio 23 d., todėl jam pasibaigus toliau vykdė teisės aktuose nustatytas medžioklės plotų naudotojo atstovo pareigas, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė Departamentui medžioklės lapus, kuriuos Departamentas patvirtino ir jie buvo užregistruoti Medžioklės lapų registre, 2021 m. sausio 24 d. užpildė ir pateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją, kurios pagrindu vėliau sumokėjo 2 819 Eur mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, 2021 m. balandžio 14 d. pateikė Departamentui Medžiojamų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. kovo 31 d. ataskaitą „Aleksandravo“ medžioklės plotų vienete. 2021 m. gegužės mėn. pradžioje Departamento atstovas žodžiu informavo pareiškėją, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ yra pasibaigęs. Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė Departamentui prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Departamentas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakė pratęsti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ dėl leidimo sąlygų 20 punkto pažeidimo, t. y. praleidus MĮ nustatytą 2 mėnesių terminą po leidimo galiojimo pabaigos pateikti prašymą dėl leidimo galiojimo pratęsimo. Pareiškėjas nurodo, kad su Departamento 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu nesutinka, kadangi faktiškai jis ne kartą buvo informavęs Departamentą apie ketinimą tęsti medžioklę pagal 2010 m. rugsėjo 28 d. leidimą, o pastarasis laiku neinformavo pareiškėjo apie leidimo galiojimo pasibaigimą ir savo veiksmais, įskaitant 2020 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo medžiotojų būrelio „Draugystė“ patikrinimą, kurio metu neradus pažeidimų, pareiškėjo vykdoma medžioklė nesustabdyta, leido suprasti, kad pareiškėjui toliau leidžiama medžioti medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“.

12. Taigi, kaip matyti, iš byloje esančių duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas neginčija, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pasibaigus leidimui naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, jis į Departamentą su prašymu pratęsti leidimo galiojimą kreipėsi 2021 m. gegužės 10 d., o 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Departamentas atsisakė pratęsti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius, t. y. kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjui nebuvo išduotas rašytinis leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, patvirtinančių jo teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“. Pareiškėjas iš esmės siekia, jog, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo ir Departamento veiksmus, kurie, be kita ko, grindžiami rašytiniais dokumentais, būtų pripažinta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pasibaigus leidimui naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, Departamentas suteikė teisę pareiškėjui toliau naudotis šiuo medžioklės plotų vienetu, t. y. kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas jame veiklą vykdė teisėtai.

13. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tuo atveju jei, kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjas nesutinka su Departamento 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakyti pratęsti leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, nurodydamas, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pasibaigus leidimui Departamentas savo veiksmais leido suprasti, kad pareiškėjui toliau leidžiama medžioti medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, taip tęsdamas civilinius sutartinius santykius su pareiškėju dėl medžioklinio ploto „Aleksandravas“ naudojimo, pareiškėjas turi teisę šį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2YT-7394-1031/2021, prašydamas atnaujinti MĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminą. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas MĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas, Departamento atlikti veiksmai ir jų teisinė reikšmė bus nustatomi kaip įrodomieji faktai minėtose bylose.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2021 m. birželio 14 d. Departamentas pateikė pareiškėjui žalos aplinkai apskaičiavimą, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pateiktas siekiant įrodyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. vykdydamas medžioklės veiklą medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ pareiškėjas veikė teisėtai. Vis dėlto, kaip jau minėta, pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, patvirtinančių jo teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su 2010 m. rugsėjo 28 d. leidimo termino pasibaigimu ir tolimesniais pareiškėjo bei Departamento veiksmais, bus nustatomi kaip įrodomieji faktai minėtoje byloje, o ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė