Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. K. ir A. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po tėvų skyrybų nuo 2004 metų tėvas nereguliariai jai teikia išlaikymą arba iš viso jo neteikia. Tėtis nereguliariai jai siųsdavo pinigus: būdavo, kad tėtis nuperka jai ir telefoną, ir kompiuterį, tačiau reguliariai jai išlaikymo pinigais neteikia. Kelis kartus buvo nuvykusi pas tėtį į Airiją, tikėdamasi santykių su tėčiu pagerėjimo ir tėčio supratimo, kad išlaikymas jai reikalingas kas mėnesį, tačiau tėtis nuo birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio jai išlaikymo visiškai neteikė.

Teismo posėdžio metu ieškovių atsakovė adv. K. Č. prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė D. K.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ieškovė yra atstovaujama atstovės adv. K. Č..

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas S. K.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į Skyriaus turimą informaciją ir teisės aktuose įtvirtiną prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, faktines aplinkybes bei vaiko interesus mano, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės D. K. ieškinio reikalavimą pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį dukrai A. K. iš tėvo S. K., nes nustatytas išlaikymas yra labai mažas, todėl galimybės visapusiškai patenkinti nepilnametės poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymą, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. sprendimu nutraukta ieškovės D. K. ir atsakovo S. K. santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė D. K. ir atsakovas sutarė, kad atsakovas dukrai A. K. periodinėmis išmokomis mokės 1 MGL dydžio išlaikymą iki pilnametystės (b. l. 11).

Ieškovės D. K. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydamos padidinti nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 200,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, Airinos poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 300,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Akivaizdu, kad šalių - ieškovės D. K. ir atsakovo S. K. nepilnametės dukros A poreikiai nuo 2004 metų yra išaugę (susitarimo dėl išlaikymo dydžio patvirtinimo metu dukrai buvo kiek daugiau nei septyni metai), dukra šiuo metu yra paauglė, lanko mokymo įstaigą (gimnaziją), kas tiesiogiai įtakoja jai būtinų skirti sumų padidėjimą, daugiau kainuoja jos drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla, be to, pasikeitus ekonominei situacijai, išlaidos vaiko išlaikymui taip pat yra padidėjusios.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 13) bei ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė D. K. dirba, šiuo metu jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 300-400 Eur. Ieškovė turi vieną transporto priemonę (b. l. 8, 101), nuosavybės teise trijų kambarių butą (b.l. 18), kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, taip pat turi dar vieną išlaikytinę – mažametę dukrą L. M. (b. l. 10), yra įsiskolinusi komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, mokesčių inspekcijai, taip pat kitoms bendrovėms (b. l. 133, 134, 148). Atsakovas S. K. gyvena ir dirba Airijoje, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1483,00 Eur (b. l. 83-84), savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 102, 105), gyvena nuomojamame būste (b. l. 88), šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo. Kitų nepilnamečių išlaikytinių, išskyrus dukrą A. K., atsakovas neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, priešingų įrodymų jis byloje nepateikė. Ieškovės prašo padidinti nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydį iki 200,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji nepagerėjo, kaip teigia ieškovė D. K., o priešingai, pablogėjo – jo sutuoktinė susirgo onkologine liga, todėl ji negali dirbti, jis vienas šeimoje dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti ir save, ir sutuoktinę, padengti jos gydymo išlaidas, taip pat mokėti būsto nuomos, transporto bei kitus mokesčius, taip pat skirti lėšų nepilnametės dukros A išlaikymui, todėl negali teikti ieškovių prašomo dydžio išlaikymo.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pati ieškovė D. K. dirba UAB „Opera – Klausos sprendimai“ komercijos direktorės pareigose nuo 2014 m. sausio 15 d., pagal pateiktus duomenis gauna tik apie kiek daugiau nei 29,00 Eur darbo užmokestį (b. l. 13), daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji siekė susirasti geriau apmokamą darbą, parduoti jai priklausantį kilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų ieškovė atlikti negalėjo. Atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, gauna 1483,00 Eur dydžio atlyginimą, daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad jai (A. K.) išlaikymui kas mėnesį reikalinga 377 Eur (1300 Lt) suma, todėl atsakovas išlaikymui turėtų skirti po 200,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. šią sumą sumažino. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 M. J. gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Ieškovės nurodė, kad A. K. reikalingos papildomos išlaidos regos, stuburo korekcijai, taip pat odontologo paslaugoms apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 14, 15, 145, 136-139, 141, 142, 143, 147). Todėl teismas sutinka su ieškovių argumentais, kad siekiant užtikrinti būtinas vaiko gyvenimo ir jo vystymosi sąlygas, nepakanka išlaikymui vaikui skirti 1 BSI dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovės A. K. paaiškinimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus A. K. poreikius, jos tėvų turtinę padėtį, laiko, kad išlaidos jos (A. K.) išlaikymui per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur.

Ieškovės pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 200,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis dukrai A. K., tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus, atsakovo ir D. K. turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas bei turimą turtą, į Lietuvos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, į tai, kad D. K. išlaiko mažametę dukrą L. M., taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, t. y. jų dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, bei į tai, jog ieškovės ir atsakovo dukra gyvena Lietuvoje ir dėl šių priežasčių, norint užtikrinti tinkamas sąlygas jos vystymuisi ir poreikių patenkinimui, ieškovė perka prekes ir paslaugas dukrai tokiomis kainomis, kokios yra Lietuvoje, t. y. dukros gyvenamojoje vietoje, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovių reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 1 MGL ? pakeitimo didinant jį iki 200,00 EUR tenkintinas iš dalies, iš atsakovo S. K. priteistinas išlaikymas dukrai A. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur iki dukros pilnametystės.

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pareiškus ieškinį CK 3.201 str. įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 str. nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl konstatuotina, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2014 m. lapkričio 13 d. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo S. K. priteistinas išlaikymas dukrai A. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur iki dukros pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2014 m. lapkričio 13 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.208 str.). Nepilnametei A. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskirtina jos motina ieškovė D. K. (CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, 85 procentais, ieškovei D. K. iš atsakovo priteistina 85 proc., t.y. 73,86 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais (b.l. 7, 153). Be to, iš atsakovo S. K. valstybės naudai priteistina 47,52 EUR ((170 EUR- 38 EUR) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, ir 85 proc., t.y. 9,34 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo iš S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. K., gim. . (duomenys neskelbtini) d., dydį ir priteisti iš S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. K., gim. . (duomenys neskelbtini) d., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur, iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2014 m. lapkričio 13 d.

Nepilnametei dukrai A. K., gim. . (duomenys neskelbtini)., priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. ieškovei D. K. 73,86 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 47,52 EUR žyminio mokesčio ir 9,34 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.