Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

II. Įrodymai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 67-80).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs išdėstytų byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamojo G. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai pagal jam inkriminuotus kaltinimus.

BK 260 straipsnio 3 dalyje (kaip 1 ir 2 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų sudėtys: tai yra minėtų medžiagų didelio gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, tai yra kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori tai daryti. Šis subjektyvusis aptarinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymis įrodinėjamas ne tik remiantis paties kaltininko parodymais, bet ir atsižvelgiant į visas objektyvias, byloje surinktais įrodymais pagrįstas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-159/2012, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-7-107/2013 ir kt.).

BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Šiai veikai kvalifikuoti gabentų narkotinių medžiagų kiekis nėra svarbus – pakanka fakto, jog buvo gabenamas bet koks kiekis narkotinių medžiagų. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti.

Vadovaujantis BK 269 straipsniu, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos rekomendacijos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, draudžiamų vartoti medicinos tikslams (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I, IV sąrašus, 1971 m. Konvencijos I sąrašą), įrašytas kokainas (5¹ punktas), kurios labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 gramų. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuojamajame automobilyje buvo rasta 2986,11 g narkotinės medžiagos – kokaino (atitinka labai didelį kiekį). Bylos medžiagoje ir kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis vežė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie yra laikytini įrodymais, be jokių abejonių patvirtina, kad G. Š. 2022 m. gegužės 17 d. automobiliu „SEAT ALTEA XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sustabdytas pasienio pareigūnų magistraliniame A5 kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 97 - ajame kilometre. Automobilį sustabdžiusių pareigūnų A. R. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei šių liudytojų teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad G. Š. vairuojamas automobilis atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos ir jo vairuojamajame automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo rastos narkotinės medžiagos. Šių aplinkybių neginčijo G. Š., tačiau jis viso proceso metu teigė, kad nežinojo, jog automobilyje buvo paslėptos narkotinės medžiagos.

Apibendrinant nurodyta, teismas konstatuoja, kad nekyla abejonių dėl G. Š. nurodomų jo kelionės aplinkybių, jo parodymai nuoseklūs ir juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga.

Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad G. Š., grįždamas į Lietuvos Respubliką, žinojo, jog automobilyje veža draudžiamas vežti narkotines medžiagas, ir norėjo taip veikti. Pastebėtina, kad faktą, jog J. Š. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, patvirtina ir aplinkybė, jog G. Š. iki išvykimo kelis mėnesius tvarkė automobilį, kas leidžia daryti išvadą, kad siekdamas paruošti automobilį ilgalaikei kelionei, jis turėjo jį nuosekliai apžiūrėti ir patikrinti, o atlikdamas šias patikras, jis negalėjo nematyti automobilyje įrengtos slėptuvės, kuri dėl jos įrengimo mechanizmo, negalėjo būti įrengta per trumpą laiką Nyderlanduose, kas parodo, jog kelionės metu slėptuvė jau buvo paruošta. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. Š. namuose atliktos kratos metu buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (2 t., b.l. 85-94), ant kurių rasta kokaino ir kanapių dervos pėdsakų (2 t., b.l. 99-100). Šios aplinkybės parodo, kad G. Š. ir anksčiau buvo susidūręs su narkotinėmis medžiagomis, kas patvirtina jo galėjimą suvokti savo atliekamų neteisėtų veiksmų esmę.

Kaip jau buvo minėta, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad automobilyje buvo vežamas labai didelis narkotinės medžiagos kokaino kiekis. Asmuo, kuris disponuoja labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, atsako pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima inkriminuoti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją, užtenka to, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad G. Š. žinojo, jog gabena narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo pačiu konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės – pažadėtas didelis atlygis atliekamus veiksmus, didelės slėptuvės buvimas automobilyje, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis bendrais bruožais suprato, jog jo valdomame automobilyje buvo paslėptas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis. Dėl šios priežasties jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad G. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis kontrabandos būdu gabeno psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šią medžiagą gabeno Lietuvos Respublikoje.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Iš komentuojamo straipsnio dispozicijos akivaizdu, kad objektyvioji komentuojamos nusikalstamos veikos pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: netikrų straipsnyje išvardintų dokumentų pagaminimu, tikrų straipsnyje įvardintų dokumentų suklastojimu, jų laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Tuo tarpu subjektyvioji komentuojamo nusikaltimo pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 18 d. kratos protokolo tarp G. Š. daiktų buvo rasta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota L. R. vardu ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduota L. R. vardu (2 t., b. l. 4-21). Tai, kad dokumentas yra netikras nustatyta 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. vardu yra netikra. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. vardu yra netikras. Netikri dokumentai pagaminti tokiu pačiu būdu, ant baltos spalvos plastiko kortelių spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spalviniu rašaliniu spausdintuvu) išspausdinus blanką, numerį, asmens duomenis, nuotrauką, parašą, dokumento išdavimo duomenis. Dokumentuose imituotos specialiosios apsaugos priemonės (kinegrama, holograma, paviršiaus reljefai ir t.t.) (2 t., b. l. 58-63).

Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis G. Š., kuris pripažino, jog žinojo, kad jo turimi asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, yra netikri. Kaltinamasis nurodė jų įsigijimo aplinkybes, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas buvo reikalingas tam, kad galėtų vairuoti motociklą, juos įsigijo už užmokestį, tačiau nespėjo jų panaudoti. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dėl padarytos veikos kaltu prisipažįstą, tačiau teismas negali jo prisipažinimą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju G. Š. viso proceso metu teigė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau duodamas parodymu teigė, kad nesuprato vežęs narkotines medžiagas, apie tai, kas buvo automobilyje – nežinojęs ir pan. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės parodo, kad jis prisipažįsta tik dėl tų faktų, kurie yra akivaizdus ir nepaneigiami, tuo tarpu dėl kitų aplinkybių jo parodymai yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepadedantys ištirti visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis neigė savo suvokimą apie daromą nusikalstamą veiką ir jos mąstą, tačiau neatsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog G. Š. suvokė vežęs didelį kiekį narkotinių medžiagų. Teismas sprendžia, kad neatsižvelgiant į kaltinamojo deklaruojamą kaltės pripažinimą, savo teiginiais apie tai, kad nežinojo, ką ir kokį kiekį veža, buvo neigiama padarytų nusikaltimų subjektyvioji pusė. Minėti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai patvirtina išvadą, kad jis savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus pripažino tik iš dalies, davė nenuoširdžius parodymus ir stengėsi išvengti ar sušvelninti atsakomybę. Juo labiau, kad šie G. Š. parodymai buvo paneigti kitais byloje nustatytais duomenimis. Akivaizdu, jog toks prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu, padėjo nustatyti reikšmingas aplinkybes. Toks kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu rodo ir tai, kad jis nepakankamai kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, siekė išvengti galinčių kilti neigiamų teisinių padarinių, bei siekė nuslėpti aplinkybes, susijusias su kitais nusikaltime dalyvavusiais asmenimis.

G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, nes tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir kaltinamajame akte.

G. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikaltimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teismas pabrėžia, kad padaryti nusikaltimai yra vertintini, kaip itin pavojingi, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu susiduria tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje.

Teismas, skirdamas G. Š. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. G. Š. anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs, tačiau turi nepilnamčių vaikų. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų (4 t., b. l. 45-47), kardomosios priemonės – suėmimo metu jis yra gavęs padėkas už tai, kad padėjo organizuoti ir dalyvavo įvairiose veiklose.

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam yra skirtinos BK 199 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos vienintelės bausmių rūšys, t. y. laisvės atėmimai, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei atitinkamų normų sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į tai, kad bausmės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bausmė paskirta už apysunkį nusikaltimą, tai yra inkriminuotos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė G. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę nei numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme nustatyta ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę, nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Neabejojama, kad veikos, kurios įvykdė G. Š. yra labai pavojingos, keliančios ypač dideles neigiamas pasekmes visuomenei, tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, teismas mano, kad tai parodo jo mažesnį asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju straipsnio sankcijoje numatytos griežtos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, kaltinamajam skiria švelnesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendžiu G. Š. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskirtos kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas G. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

V. Proceso išlaidos ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas

BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Taigi, išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju nurodyti tyrimai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva. Šie tyrimai kaip tarnybines užduotis, vykdydami savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertai, todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš G. Š. nėra pagrindo.

BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nagrinėjamoje byloje Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrius 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu yra pateikęs informaciją dėl patirtų išlaidų:

1) sulaikytos transporto priemonės – automobilio „SEAT ALTEA XL“ v/n (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro 80,47 Eur;

2) sulaikytos transporto priemonės – automobilis „SEAT ALTEA XL“ v/n (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. sudaro – 59,85 Eur,

nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys – 0,45 Eur (3 t., b.l. 153).

Teismas pažymi, jog spręsdamas proceso išlaidų pripažinimo klausimą ir atitinkamas išlaidas pripažinęs proceso išlaidomis, privalo nustatyti konkrečią priteistiną sumą. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrius rašte yra pateikęs informaciją dėl sulaikytos transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys 0,45 Eur. Proceso išlaidos skaičiuotinos iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi įsiteisėjimo diena šiai dienai nėra žinoma, t. y. iki 2023 m. vasario 10 d., kas sudaro saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. vasario 10 d. – 61,20 Eur.

Teismo paskaičiavimu, bendra priteistina išlaidų suma yra 201,52 Eur. Byloje nustatyta, kad visos šios aukščiau paminėtos išlaidos yra susijusios su nusikalstamos veikos objektu, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir yra priteistinos iš kaltinamojo G. Š..

2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu G. Š. turtui – 900 Eur paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nutarime nurodoma procesinė prievartos priemonė taikytina siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, galimai 900 Eur yra uždraustos veikos priemonė ar rezultatas. Išnagrinėjus bylą teisme nebuvo nustatyta, jog nurodytos lėšos galėjo būti uždrausto veikos priemonė ar rezultatas, todėl jos negali būti konfiskuojamos, tačiau dalis lėšų nukreiptina proceso išlaidų apmokėjimui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki pinigų pervedimo į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fakto, o likusios – grąžintinos G. Š..

VII. Daiktiniai įrodymai ir kiti klausimai

Kaltinamajam G. Š. nuo 2022 m. gegužės 17 d. taikoma kardomoji priemonė suėmimas, kuri, atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį ir griežtumą, kas leidžia manyti, kad asmuo gali bėgti ir slėptis nuo teismo, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio tvarka, tai yra:

1. Transporto priemonė - lengvasis automobilis „SEAT ALTEA XL“, v.n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, draudimo sutarties liudijimas, 4 lapai (t. 1 b. l. 47) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę;

3. testas Nic (t. 1 b. l. 31) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

4. juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas, ant kurio nugarinės dalies matoma raidė "G", kuris supakuotas į pakuotę Nr. IB1231644 (Google Pixel 3a IMEI (duomenys neskelbtini)) (t. 1 b. l. 125) - nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę;

5. mobilaus ryšio telefonas "Samsung" IMEI (duomenys neskelbtini) su Bitės SIM kortele (t. 1 b. l. 125) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

6. navigacija "TOMTOM" juodos spalvos su pilkos spalvos laidu ir navigacija "TOMTOM" juodos spalvos su baltos spalvos laidu, supakuotos į pakuotę Nr. IB1231671 (t. 1 b. l. 144) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

7. mobilaus ryšio telefonai ,,NOUS NS 5004“, ,,FLYCAT OPTIMUM 5501", "Samsung", "Google Pixel 3a" su SIM kortele "Pildyk" (t. 2 b. l. 53) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

8. netikra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota L. R. vardu, netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas L. R. vardu (t. 2 b. l. 73) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

9. 3 vnt. ,,Labas“ ryšio tiekėjo SIM kortelių lakštų (t. 2 b. l. 74) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai;

10. svarstyklės su pakuote Nr. IA4790413 (t. 2 b. l. 101) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

11. 1 vnt. CD pagal 2022 m. liepos 28 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjos K. K. tarnybinį pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. 4RE-1413 (t. 2 b. l. 165) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos;

12. 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 4RE-922 informacijos išrašai (saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išoriniame kietajame diske "Toshiba" S/N: 115DT0DFTSBG kataloge 03-4-00029-22) (t. 1 b. l. 130-131) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

13. 2022 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. 11-1180(22) informacija iš tyrimui pateiktų objektų (saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išoriniame kietajame diske "Toshiba" S/N: 815IT0C9TM1H), (t. 2 b. l. 37-41) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

14. G. Š. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio G. Š. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), G. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), "Citadele" banko kortelė – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui G. Š.;

15. DVD diskas su informacija iš tyrimui pateiktų objektų (vokas po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. SE-1427), baltos spalvos čekis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Transporto priemonę automobilį „SEAT ALTEA XL“, v.n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimą – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

2. 4 supresuoto turinio pakuotę su baltos spalvos milteliais (likę 4001,1871 g kokaino miltelių (2984,8855 g gryno kokaino) – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

3. testą Nic – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4. juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, ant kurio nugarinės dalies matoma raidė „G“, (Google Pixel 3a IMEI (duomenys neskelbtini)) - nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

5. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Bitės SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

6. navigaciją „TOMTOM“ juodos spalvos su pilkos spalvos laidu ir navigaciją „TOMTOM“ juodos spalvos su baltos spalvos laidu – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

7. mobilaus ryšio telefonus ,,NOUS NS 5004“, ,,FLYCAT OPTIMUM 5501“, „Samsung“, „Google Pixel 3a“ su SIM kortele „Pildyk“ - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. Š.;

8. netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduota L. R. vardu, netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą L. R. vardu– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

9. 3 vnt. ,,Labas“ ryšio tiekėjo SIM kortelių lakštų – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

10. svarstykles – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

11. 1 vnt. CD pagal 2022 m. liepos 28 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjos K. K. tarnybinį pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. 4RE-1413 – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

12. 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 4RE-922 informacijos išrašą (saugomą Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išoriniame kietajame diske „Toshiba“ S/N: 115DT0DFTSBG kataloge 03-4-00029-22) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

13. 2022 m. birželio 6 d. specialisto išvados Nr. 11-1180(22) informaciją iš tyrimui pateiktų objektų (saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išoriniame kietajame diske „Toshiba“ S/N: 815IT0C9TM1H) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

14. G. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio G. Š. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), G. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Citadele“ banko kortelę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui G. Š.;

15. DVD diską su informacija iš tyrimui pateiktų objektų (vokas po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. SE-1427), baltos spalvos čekį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Priteisti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš G. Š. proceso išlaidas – 201,52 Eur (du šimtus vieną Eur 52 cnt.), pinigus pervedant į Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią Luminor bank AB Vilniaus skyriuje, banko kodas 40100, sąskaita (duomenys neskelbtini).

G. Š. priklausančių pinigų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – 900 Eur (devynis šimtus Eur) dalį nukreipti proceso išlaidų padengimui.

2022 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti padengus priteistas proceso išlaidas, likusias lėšas grąžinti savininkui G. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.