Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkes teismo teiseja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševicienei, dalyvaujant pareiškejai N. Z., jos atstovei advokatei Sigridai E. Š., suinteresuotam asmeniui V. A., suinteresuotiems asmenims A. M. ir V. A. bei ju atstovei advokatei Irenai Andriuškevicienei, viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla del juridine reikšme turincio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Be to, baigiamuju kalbu metu ju atstove atkreipe demesi i tai, kad šiuo atveju byla turejo buti nagrinejama ginco, o ne ypatingaja teisena, nes tarp pareiškejos ir jos atstovaujamu suinteresuotu asmenu yra kiles gincas del teises i palikima, todel teismas turi byla nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Del testamento turinio išaiškinimo.

Bylos ir prie bylos prijungtu civiliniu bylu ir paveldejimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. A., mires 2007-07-29, Alytaus rajono 2-ajame notaru biure 2002-07-12 patvirtintu testamentu, reg. Nr. 4463, padare patvarkyma, kad jam priklausancius gyvenamaji nama ir kitus statinius ir 7,70 žemes sklypa prie ju, esancius (duomenys neskelbtini) po savo mirties lygiomis dalimis palieka N. Z. ir V. A.. J. A. mire (duomenys neskelbtini).

2007-08-14 N. Z. ir V. Z. kreipesi i Alytaus rajono 2-aji notaru biura del palikimo priemimo pagal testamenta po tevo J. A. mirties.

2007-12-20 Alytaus rajono 2-ojo notaru biuro notare M. B. išdave liudijima, kad N. Z. yra J. A., mirusio 2007-07-29, testamentine ipedine.

2008-04-04 notare M. B. prieme nutarima atsisakyti atlikti notarini veiksma – išduoti N. Z. paveldejimo teises liudijima pagal testamenta, nes turtas, i kuri pareiškeja praše išduoti paveldejimo teises liudijima, nera testatoriaus ivardinta testamente, todel turtas, kurio testatorius nenurode testamente, paveldimas ipediniu pagal istatyma.

2008-04-16 Alytaus rajono 2-asis notaru biuras išsiunte A. M. ir V. A. pranešimus, kad 2007-07-29 mirus J. A. del palikimo priemimo kreipesi mirusiojo testamentiniai ipediniai - mirusiojo vaikai Z. N. ir A. V., kurie jau prieme palikima, taciau paaiškejus, kad i mirusiojo palikima ieina turtas, neivardintas mirusiojo testamente šis turtas priklauso paveldeti ipediniams pagal istatyma, tame tarpe ir A. M. bei V. A..

2008-06-20 Alytaus rajono apylinkes teismas nutartimi tenkino A. M. prašyma ir atnaujino jai termina priimti palikima po jos senelio J. A. mirties. 2008-07-30 A. M. Alytaus rajono 2-ajam notaru biurui pateike pareiškima del palikimo priemimo po senelio J. A. mirties.

Šie visi aukšciau minimi duomenys yra pateikti prijungtoje civilineje byloje Nr. A.2-237-849/2011, kurios 1 tome lape Nr. 143 yra pateikta Alytaus rajono 2-ojo notaru biuro byla Nr. 146/32007 del paveldejimo teises liudijimo išdavimo i mirusiojo A. J. palikima.

V. A. prašymas atnaujinti istatymo nustatyta termina palikimui priimti 2009-07-14 Kauno apygardos nutartimi civilineje byloje Nr. 2S-1198-413/2009 buvo atmestas (prijungta civiline byla Nr. 2-311-179/2009, b.l. 111-113).

2009-03-20 Paveldejimo teisiu dovanojimo sutartimi A. V. Z. N. padovanojo visas jam priklausancias paveldejimo teises i visa turta ir turtines teises, likusias po J. A. mirties (prijungta c.b. Nr. A.2-237-849/2011 t.1., b.l. 143).

Pareiškeja, reikšdama reikalavima išaiškinti testatoriaus testamento turini tiek liudytoju parodymais, tiek rašytiniais irodymais irodineja, kad testatoriaus testamente nurodytas patvarkymas palikti pareiškejai ir V. A. po savo mirties jam priklausanti turta - gyvenamaji nama ir kitus statinius ir 7,70 žemes sklypa prie ju, esancius (duomenys neskelbtini), turi buti aiškinamas kaip palikimas jam priklausiusio turto pagal registro duomenis: žemes, esancios (duomenys neskelbtini)., ir ½ gyvenamojo namo su ½ ukiniais pastatais, esanciu (duomenys neskelbtini), nes kitokio turto testatorius niekada neturejo. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A. M. ir V. A. nesutinka su pareiškejos tokiu testamento turinio aiškinimu, todel liudytoju parodymais bei rašytiniais irodymais irodineja, kad testatorius nenorejo palikti pareiškejai N. Z. ir suinteresuotam asmeniui V. A. jokio savo turto, tad samoningai testamente nurode jam nepriklausanti turta, kad tikroji testatoriaus valia buvo visa savo turta buvo palikti lygiomis dalimis visiems keturiems savo vaikams.

Kai matyti iš bylos medžiagos, pareiškeja N. Z. pretenduoja i palikejo turta kaip testamentine ipedine, nes yra priemusi palikima pagal testamenta, o suinteresuotas asmuo A. M. pretenduoja i palikejo turta kaip istatymine ipedine, nes yra padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima (CK 5.50 str.2d.). Priimtas palikimas laikomas priklausanciu ipediniams nuo palikimo atsiradimo momento, todel laikytina, kad tiek pareiškeja N. Z., tiek A. M. yra priemusios palikejo J. A. palikima nepaisant to, kad palikimo priemimas nebuvo iformintas istatymo nustatyta tvarka.

Tokiu budu pareiškejos prašymas išaiškinti testatoriaus tikraja valia yra jos siekis paveldeti pagal testamenta visa testatoriaus vardu registruota turta, tame tarpe ir turta, kuri jau yra paveldejusi suinteresuotas asmuo A. M., kaip ipedine pagal istatyma, todel pareiškeja turi pirmiausia nugincyti suinteresuoto asmens paveldejimo teise (LR CK 5.8 str.).

Taigi, bylos nagrinejimo metu surinkus ir ištyrus visus reikšmingus irodymus, darytina išvada, kad nors N. Z. padave teismui pareiškima del testamento turinio išaiškinimo ir juridine reikšme turinciu faktu nustatymo ypatingaja teisena, taciau šioje nagrinejamoje byloje gincas del testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, kiles tarp pareiškejos N. Z. ir suinteresuoto asmens A. M., iš esmes yra gincas del teises i palikima, kuris turi buti nagrinetinas ieškinio teisenos tvarka.

Kaip yra ne karta išaiškines savo nutartyse LAT, esant testamentiniu ipediniu ir ipediniu, kurie laikomi paveldetojais pagal istatyma, gincui del teises i palikima, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes del testamente išreikštos testatoriaus valios (LAT 2008-03-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-157/2008, 2011-04-11 civ. byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Tokiu atveju, kaip teisingai pastebejo ir pati pareiškeja, taikytinos, sutarciu aiškinimo taisykles. Tokios praktikos laikosi ir LAT (LAT 2007-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-473/2007, 2011-04-11 civ. byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Taciau atkreiptinas demesys, kad testatoriaus tikraja valia pareiškeja prašo išaiškinti pateikdama pareiškima ypatingos teisenos tvarka, tuo tarpu savo nutartyse LAT formuoja praktika, kad atsižvelgiant i CPK 444 straipsnyje nustatyta juridine reikšme turinciu faktu teisini reglamentavima, testamente išreikšta testatoriaus valia nepriskirtina prie tokiu ypatingosios teisenos tvarka nustatomu juridine reikšme turinciu faktu, todel testamentines valios turinio išaiškinimas galimas ne nagrinejant byla del juridine reikšme turinciu faktu nustatymo, bet ši klausima sprendžiant ginco teisenos tvarka, t. y. gincijant paveldejimo teise (CK 5.8 straipsnis) (LAT 2011-04-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Kadangi pareiškejos prašymas išaiškinti testamento turini nenagrinetinas ypatingaja teisena, byla nutrauktina o pareiškejai išaiškintina, kad ji gali pareikšti ieškini bendra tvarka (CPK 293 str. 1d., CK 5.8 str. ).

Del juridine reikšme turinciu faktu nustatymo.

Civilinio proceso teisena del juridine reikšme turinciu faktu nustatymo turi specialia paskirti ir gali buti naudojama tik esant atitinkamoms istatyminems prielaidoms. Pažymetina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kuriu priklauso asmenu asmeniniu ir turtiniu teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridine reikšme turincius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi tureti juridine reikšme; 2) pareiškejas neturi dokumentu, patvirtinanciu ta juridine reikšme turinti fakta; 3) pareiškejas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentu, patvirtinanciu atitinkama juridine reikšme turinti fakta, arba pareiškejas negali ne teismo tvarka atkurti prarastu dokumentu, patvirtinanciu juridine reikšme turinti fakta. Kai nera bent vienos iš nurodytu aplinkybiu, klausimas del juridine reikšme turincio fakto nustatymo nenagrinetinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Teismu praktikoje taip pat nurodoma, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada, ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai istatymo apibrežtai situacijai. Todel norint nustatyti, ar faktas turi juridine reikšme, ar neturi, reikia išaiškinti, kodel faktas turi buti nustatytas. Jei prašomas nustatyti faktas turi tik irodomaja, o ne juridine reikšme, tai ypatingaja teisena jo nustatyti negalima.

Nagrinejamu atveju pareiškeja, kaip testamentine ipedine siekdama paveldeti visa testatoriaus vardu registruota turta pagal testamenta, prašo nustatyti juridine reikšme turincius faktus, kad 1) J. A. (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta 7,70 ha žeme (duomenys neskelbtini)., yra ta pati žeme, kuri yra registruota mirusiojo J. A. vardu VI Registru centro ir susideda iš triju žemes sklypu-0,1000 ha, 0,220 ha ir 5,2800 ha, esanciu (duomenys neskelbtini); o testamente nurodytas gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra tie patys pastatai, kurie yra registruoti mirusiojo J. A. VI Registru centro – ½ dalis gyvenamojo namo su ½ dalimis ukiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini).

Irodinejimo dalyka civilinese bylose sudaro: materialinio teisinio pobudžio juridiniai faktai, kuriu pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teises ir pareigos, bei irodomieji faktai, kuriu pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingu bylos aplinkybiu egzistavima (LAT 2004-09-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-497/2004).

Iš bylos medžiagos matyti, kad notare atsisake išduoti pagal testatoriaus sudaryta testamenta pareiškejai paveldejimo teises liudijima pagal testamenta, nes turtas, i kuri pareiškeja praše išduoti paveldejimo teises liudijima, nera testatoriaus ivardintas testamente. Išaiškejus, kad yra turto (žeme, esanti (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo su ½ ukiniu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini)), nenurodyto testatoriaus testamente, notare apie galimybe priimti palikima pagal istatyma praneše kitiems istatyminiams ipediniams – suinteresuotiems asmenims A. M. ir V. A., kuriu vienas iš ju - A. M., padavusi notarei pareiškima del palikimo priemimo, prieme po testatoriaus mirties likusi turta pagal istatyma.

Siekdama paveldeti visa testatoriaus vardu registruota turta pagal testamenta, pareiškeja irodineja, kad testatoriaus testamente nurodytas ir pareiškejai su suinteresuotu asmeniu V. A. paliktas turtas – žemes su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esanciais Paliepiu km., Alytaus raj., yra tas pats turtas, kuris yra iregistruotas testatoriaus vardu VI Registru centre, t.y. žeme, esanti (duomenys neskelbtini)., ir ½ gyvenamojo namo su ½ ukiniais pastatais, esanciais (duomenys neskelbtini), nes kitokio turto testatorius niekada neturejo. Pažymetina, kad butent pastaraji turta, kuris nera nurodytas testamente, turi teise paveldeti ir A. M. kaip istatymine ipedine, nes, padavusi notarui pareiškima del palikimo priemimo, ji faktiškai prieme ši palikima pagal istatyma.

Taigi, kaip jau buvo teismo nustatyta aukšciau, tarp testamentines ir istatymines ipediniu kilo gincas del teises i palikima, todel ginco teisena turi buti nustatinejamos teisiškai reikšmingos aplinkybes del testamente išreikštos testatoriaus valios.

Savo pareiškime nurodomas aplinkybes, kad tikroji testatoriaus valia buvo palikti žeme, esancia (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo su ½ ukiniais pastatais, esanciais (duomenys neskelbtini), nes testamente nurodyta žeme, esantis (duomenys neskelbtini), yra ta pati žeme, esanti (duomenys neskelbtini) ir pan., o namas su ukiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), yra tie patys ½ gyvenamojo namo su ½ ukiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškeja irodineja liudytoju parodymais ir rašytiniais irodymais. Taigi, koki konkretu turta testamentu norejo palikti testatorius pareiškejai, yra irodinejimo dalykas aiškinant testatoriaus testamento turini, tuo paciu ir jo tikraja valia.

Darytina išvada, kad pareiškejos prašomi nustatyti juridine reikšme turintys faktai yra ne juridiškai reikšmingi, o irodomieji, nes šias faktais (aplinkybemis) yra irodinejama testatoriaus tikroji valia, ir jie gali buti vertinami kartu su kitu faktu visuma kaip patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes, todel turi buti irodinejami nagrinejant ieškini, o nenustatinejami CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka.

Del šiu priežasciu pareiškejos reikalavima išaiškinti testatoriaus testamento turini pagrindžiancios faktines aplinkybes, kurias pareiškeja kartu prašo nustatyti kaip juridine reikšme turincius faktus, ginco teisenoje sudaro ieškinio pagrinda, kuri pripažinus irodytu, teismas sprestu testamentines ipedines ir istatymines ipedines ginca del teises i palikima. Tokiu atveju faktai, kurie reikalingi šaliu gincui išnagrineti, yra nustatomi ne kaip juridine reikšme turintys faktai ypatingaja teisena (CPK 444 str.), o kaip ieškinio pagrinda sudarancios aplinkybes, ir po šiu faktu konstatavimo teismas sprendžia del testatoriaus tikrosios valios, tuo paciu ir del ipediniu teises i palikima. Šiuo atveju pareiškejos prašymas nustatyti juridine reikšme turincius faktus teismo turetu buti naudojamas reikalavimui del teises i palikima spresti ir tokiu faktu nustatymas yra ieškinio pagrindo patvirtinimas.

Tokios praktikos laikosi ir LAT, nurodydamas, kad ypatingosios teisenos tvarka negali buti nustatomi kaip juridine reikšme turintys faktai, kurie yra arba turi buti irodinejimo dalykas kitoje civilineje byloje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. rugsejo 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. A. v. D. R. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužes 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje Vilniaus miesto savivaldybes administracija v. J. Š., byla Nr. 3K-3-269/2008).

Pažymetina ir tai, kad pagal CPK 444 str. reikalavimus juridine reikšme turintis faktas nustatomas tik tuomet, kai pareiškejas neturi dokumentu, patvirtinanciu ta juridine reikšme turinti fakta.

Iš bylos duomenu matyti, kad pareiškeja, siekianti gauti paveldejimo teises liudijima pagal testamenta, turi dokumenta –testamenta, taciau, pareiškejos nuomone, jame esantys netikslumai del testamente nurodyto turto buvimo vietos, neleidžia pareiškejai realizuoti savo paveldejimo teises pagal testamenta. Tokiu atveju teismas neturi teises nustatineti testamento turinio faktu, todel pareiškejos reikalavimai del juridine reikšme turinciu faktu nustatymo taip pat nutrauktina (CPK 293 str.1d.1p.).

Pažymetina, kad priimtas teismo procesinis dokumentas neužkerta kelio pareiškejai kreiptis i teisma del pažeistos ar gincijamos teises arba istatymu saugomo intereso gynimo ieškinio teisenos tvarka.

Del bylinejimosi išlaidu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dalyvaujanciu byloje asmenu suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, o interesai - priešingi, todel suinteresuoto asmens A. M. patirtos ir prašomos priteisti bylinejimosi išlaidos - 1000 Lt. advokato pagalbai už patarimus, procesiniu dokumentu surašyma ir atstovavima, apmoketi, kaip protingos ir pagristos yra priteistinos suinteresuoto asmens A. M. naudai iš pareiškejos N. Z. (CPK 443 str. 6d.).

Vadovaujantis aukšciau išdestytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 str. 1d., 294 str. 1d., 295 str. 444 str. ir 445 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civiline byla pagal N. Z. pareiškima del testamento turinio išaiškinimo ir juridine reikšme turinciu faktu nustatymo nutraukti.

Priteisti iš pareiškejos N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 75,15 Lt (septyniasdešimt penkis litus 15 ct.) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

Priteisti iš pareiškejos N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt. (viena tukstanti litu 00 ct. ) suinteresuoto asmens A. M. patirtu bylinejimosi išlaidu, patirtu už advokato paslaugas, suinteresuoto asmens A. M. naudai.

Nutartis per 7 dienas jos priemimo gali buti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos per nutarti priemusi Alytaus rajono apylinkes teisma.